Dėl krašto apsaugos situacijos į Lietuvos vadovus kreipėsi atsargos kariai: taip elgtis nebegalima

06960f6fa4ad8fac221155efc5c93e192e2ea58f
Lietuva
Miglė Valionytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Lietuvos atsargos kariai antradienį kreipėsi į Valstybės vadovus dėl būtinų pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje. Karių teigimu, žvelgiant į geopolitinę situaciją, Lietuvoje pokyčiai gynybos srityje vyksta per lėtai.

„Europoje vis dar esame įstrigę diskusijose. Nors ir kalbama apie grėsmes, susirūpinimą susiklosčiusia geopolitine situacija, pokyčiai gynybos srityje vyksta per lėtai. Gynybos pramonė toliau stagnuoja, nėra ilgalaikių užsakymų, trūksta investicijų tam, kad gamybos tempas galėtų būti didinamas. Pokyčiai kariuomenėse, jų struktūrų peržiūrėjimas irgi vyksta ribotai, net tose valstybėse, kurios turėtų vesti Europos gynybos proveržio procesus“, –  rašoma Lietuvos vadovams skirtame laiške.

Kariai pažymi, kad pokyčiai šalyje pradedami vykdyti tik tuomet, kai kyla viešos diskusijos ir nepasitenkinimas.

„Kai matome, kad kažkur tikrai atsiliekame, kai kyla atviros diskusijos ir matomas tam tikras nepasitenkinimas, tik tada inicijuojami pokyčiai. Bet šiuo metu nebegalima taip elgtis. Procesai turi vykti iniciatyviai ir aktyviai, analizuojant karo pamokas Ukrainoje ir pritaikant tinkamas praktikas Lietuvoje, įgalinant visuomenę, telkiant nevyriausybinį ir privatų sektorius prisidėti prie gynybos“, – nurodoma laiške.

Kreipimąsi šalies vadovams ir Seimo nariams pasirašę 24 atsargos kariai nurodo ir keturioliką punktų, kuriais remiantis galėtų būti siekiama didinti pasirengusių ginti Lietuvos piliečių skaičių.

Tarp išvardintų siūlymų kariai nurodo, kad turėtų būti įgyvendinta šaukimo reformą, taip pat į gynybos planus įtraukti karinį parengimą turinčius žmones, sukurti komendantinius/teritorinius savigynos vienetus, į gynybos sistemą integruoti Lietuvos šaulių sąjungą, didinti karinį rezervą ir jo organizavimą, taip pat didinti bepiločių orlaivių ir dronų pajėgumus.

ELTA primena, kad tai ne vienintelis kreipimasis į šalies vadovus dėl prastos krašto apsaugos sistemos Lietuvoje. Praėjusią savaite atviru laišku taip pat kreipėsi ir Lietuvos kariuomenės kūrėjai. Jie išreiškė susirūpinimą dėl krašto apsaugos sistemos vadovų sprendimų ir pasisakymų, kurie neva dažnai prieštarauja gynybos bei saugumo poreikiams.

„Susirūpinimą kelia akivaizdūs gynybos priemonių prioritetų ignoravimas, vertinat būtinybę kurį laiką gintis, galimai nesant NATO partnerių teikiamos gynybinės pagalbos. Nepakankamos oro gynybos, toliašaudės artilerijos ir jos šaudmenų atsargų, prioritetą teikiant brangioms ir, kaip rodo karo Ukrainoje pamokos, šiuolaikiniame kare nelabai efektyvioms karo priemonėms, taip pat nepakankamas efektyvių nepilotuojamų karo priemonių įsigijimas ar robotikos vystymas“, – aiškinta laiške.

Į šį laišką ministras A. Anušauskas atsakė šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje. Įrašę ministras pažymėjo, kad perėmus krašto apsaugos valdymą situacija buvo prasta. Ministerija neturėjo sukaupsi amunicijos, neturėjo tinkamo finansavimo, nebuvo imtasi veiksmų, kad Rukloje iškiltų logistikos bazė ar kareivinės.

„2020 m. pabaiga. Šeši metai po Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios. Ką matau tuo metu? Gal sukauptos amunicijos atsargos? Ne. Tiesą sakant, nėra ir kur kaupti – tais metais pradėtas statyti vienintelis naujas amunicijos sandėlis. Gal jau veikė įsigyta vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos NASAMS sistema? Ne. Ji net nebuvo perduota kariuomenei. Kita vertus, be raketų ji buvo neveiksni. Gal gavus pirmas ir vieninteles tuo metu 20 pėstininkų kovos mašinų buvo pareikalauta iš gamintojų ištaisyti broką, kad šios mašinos veiktų? Dėl to ir vėlavimo nepakeista nei sutartis, nei imtasi kokių nors veiksmų. Gal įgyvendintas 2017 m. duotas pažadas NATO kovinei grupei įrengti infrastruktūrą? Ne. Nebuvo nė pirštas pajudintas, kad Rukloje iškiltų sutarta logistikos bazė ir kareivinės. (…) Gal pastatyta nors vienos naujos kareivinės, karinės technikos remonto bazės? Gal sudaryta bent viena sutartis lietuviškų kovinių dronų vystymui? Ne. Ir dar kartą ne“, – rašė A. Anušauskas.