Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Naujo tyrimo metu paaiškėjo, kad besikeičiant klimatui mūsų Žemė atspindi mažiaus šviesos.
Gražus fenomenas jungia klimatą ir ryškumą – debesys. Jie yra neabejotinai sudėtinga klimato dėlionės detalė – mokslininkams sunkiai sekasi modeliuoti, kaip debesys reaguos į klimato kaitą ir kaip jų reakcijos, savo ruožtu, suformuos būsimą klimatą.
Tačiau naująjį tyrimą atlikę mokslininkai mano, kad surinkti atspindėjimo rezultatai yra priklausomi nuo debesų virš Ramiojo vandenyno dinamikos.
Mokslininkai remiasi fenomeno, vadinamo „Žemės švytėjimu“ (angl. earthshine), dviejų dešimtmečių stebėjimų duomenimis. Šis reiškinys apibūdina šviesą, kurią Žemė atspindi ant tamsiosios Mėnulio pusės paviršiaus, drauge su palydoviniais Žemės atspindžio arba albedo stebėjimais ir saulės ryškumu, rašo livescience.com.
Skirtingi reiškiniai Žemėje atspindi skirtingus šviesos kiekius: vandenynai atspindi labai nedaug, o sausuma – beveik dvigubai daugiau. Tuo tarpu debesys atspindi apie pusę saulės šviesos, kuri juos pasiekia, o sniegas bei ledas atspindi didžiąją dalį savo sulaukiamos šviesos.
Mokslininkai iš „Big Bear Solar Observatory“ observatorijos Pietų Kalifornijoje studijavo, kaip nuo 1998 metų svyravo Žemės švytėjimas, ieškodami pokyčių laiko skalėje, nuo kasdienių iki dešimtmečio. (Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad šie matavimai yra tik sąlyginiai ir reikalaujantys sudėtingesnių stebėjimų).
Naujajame tyrime mokslininkai sujungė šiuos duomenis su stebėjimais iš NASA „Clouds and the Earth’s Radiant Energy System“ (CERES) projekto, kuris veikė nuo 1997 metų drauge su NASA ir Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NVAA) palydovais.
Tyrėjai surinko du duomenų rinkinius, kad susidarytų įspūdį kaip Žemės ryškumas keitėsi. Per dviejų dešimtmečių laikotarpį Žemės atspindimos šviesos kiekis nukrito maždaug 0,5% arba maždaug puse vato mažiau šviesos tenkančios kvadratiniam metrui.
Didžioji dalis pokyčių kilo per paskutinius trejus žemės švytėjimo duomenų rinkinio, kurį mokslininkai analizavo 2017 metais, metus. CERES duomenys tęsiasi iki 2019 metų ir jų pabaigoje atskleidžia dar žymesnį mažėjimą.
Tyrėjai nustatė, kad per tą laiką saulės ryškumas, kuris tyrimo metu išgyveno du maksimalaus aktyvumo periodus ir vieną ramybės laikotarpį, prasmingai neprisidėjo prie atspindėjimo kritimo. Taigi Žemės atspindimos šviesos kiekio pasikeitimas turi kilti iš pačios Žemės, svarstė mokslininkai.
Visų pirma, CERES duomenys parodė, kad virš rytinio Ramiojo vandenyno, prie vakarinės Amerikos pakrantės, yra prarandami ryškūs žemo aukščio debesys, kur mokslininkai taip pat fiksuoja ryškų temperatūros padidėjimą vandenyno paviršiuje.
Ir kadangi šviesa nėra atspindima į kosmosą, ji lieka įkalinta Žemės sistemoje, dėl ko ryškumo pasikeitimas taip pat turi įtakos klimato ateičiai, galbūt sustiprindamas žmogaus sukeltą klimato kaitą.
Tyrimas buvo pristatytas rugpjūčio 29 d. žurnale „Geophysical Research Letters“