Dėl klimato kaitos gyvūnai keičia išvaizdą

Žemei tampant vis karštesne, daugybei šiltakraujų sutvėrimų vystosi didesni snapai, ausys ir kojos, kurie leidžia jiems geriau reguliuoti savo kūno temperatūrą.

Galūnės, tokios kaip paukščių snapai ir žinduolių ausys, gali būti panaudoti perteklinio kūno karščio išsklaidymui, o šiltesnio klimato sąlygomis jos paprastai būna didesnės.

Mėginimas išgyventi klimato kaitą

Australijos Deakin universiteto vadovaujami ekspertai apžvelgė ankstesnius įvairių rūšių, keičiančių savo formą, tyrimus ir nustatė, kad dėl to gali būti kalta klimato kaita.

Jie rado galūnių dydžių pasikeitimų, siekiančių iki 10 proc., įrodymų ir manoma, kad mūsų planetai toliau šiltėjant ši dalis tik augs.

„Daugeliu atvejų, kuomet plačiojoje žiniasklaidoje yra aptariama klimato kaita, žmonės klausia: „ar žmonės gali tai įveikti“ arba „kokia technologija gali tai išspręsti“,“ – komentavo tyrimo autorė ir ekologė Sara Ryding iš Deakin universiteto.

„Pats laikas pripažinti, kad gyvūnai taip pat turi prisitaikyti prie šių pokyčių, tačiau tai vyksta per daug trumpesnį laikotarpį, nei tai būtų įvykę per didžiąją evoliucijos laiko dalį. Klimato kaita, kurią mes sukūrėme, daro jiems didžiulį spaudimą, o kai kurios rūšys prie to prisitaikys, kitos – ne.“

Savo tyrime Ryding su kolegomis apžvelgė tyrimus apie formų pasikeitimus, stebimus tarp skirtingų rūšių, nuo Australijos papūgų ir Kinijos šikšnosparnių iki paprastųjų kiaulių ir triušių, ieškodami įrodymų, kad pasikeitimus gali skatinti klimato kaita.

Komanda atkreipė dėmesį, kad pokyčiai vyksta plačiame rūšių spektre iš įvairiausių geografinių regionų, dėl ko yra sunku identifikuoti bet kokias bendras galimas to priežastis, išskyrus klimato kaitą.

Vis dėlto, tuo pat metu dėl daugialypio ir progresyvaus klimato kaitos poveikio pobūdžio yra taip pat sunku nustatyti tik vieną konkrečią formų keitimosi priežastį.

Ypač stiprūs formos keitimo pavyzdžiai fiksuoti tarp paukščių

Pavyzdžiui, Australijos papūgų rūšys nuo 1871 metų išaugo vidutiniškai maždaug 4-10 proc. — tai augimas, kuris teigiamai koreliuoja su vidutinės vasaros temperatūros pokyčiais, fiksuotais kiekvienais metais.

Tuo tarpu tamsiaakiai junkai – nedidelių žvirblių tipas, sutinkamas Šiaurės Amerikoje, nustatyta, kad turi didesnius snapelius, kas siejama su trumpalaikiais temperatūrų kraštutinumais jų įprastai šaltose gyvenamosiose buveinėse.

„Iki šiol mūsų stebėti galūnių dydžių padidėjimai yra gana maži, siekiantys mažiau nei 10 proc., todėl vargu ar pokyčiai bus pastebimi iš karto,“ – sakė Ryding.
Vis dėlto, prognozuojama, kad padidės tokios atsikišusios galūnės kaip ausys.

„Formos keitimas nereiškia, kad gyvūnai susidoroja su klimato kaita ir kad viskas yra „gerai“,“ – perspėjo Ryding.

„Tai tik reiškia, kad jie vystosi, kad ją išgyventų, tačiau mes nesame tikri, kokios yra kitos ekologinės šių pokyčių pasekmės ir ar iš tikrųjų visos rūšys gali keistis ir išgyventi.“

Baigę pirminį tyrimą, mokslininkai dabar nori tiesiogiai ištirti Australijos paukščių formos pasikeitimus, atlikdami muziejaus egzempliorių, surinktų per pastaruosius 100 metų, 3D skenavimus.

Jų teigimu, tai leis jiems pasakyti kurių paukščių galūnių dydžiai keičiasi dėl klimato kaitos ir kodėl.

Tyrimo atradimai buvo paskelbti žurnale „Trends in Ecology & Evolution“

Gismeteo.lt