Dėl karantino atsiradęs neapibrėžtumas šalies ekonomikoje turėjo įtakos ir darbo rinkai

Vilnius

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

138647

Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos. Kaip tvirtina Užimtumo tarnybos specialistai, jis priklauso dar nuo kelių specifinių rodiklių.

Visai šalies darbo rinkai būdingas sezoniškumas – kiekvienais metais registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams. Taip pat – metų pradžioje išaugus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus skaičiui, sakoma Užimtumo tarnybos pranešime.

Anot tarnybos, šiais metais nuo kovo 16 d. Vyriausybei paskelbus ir tęsiant karantiną, susiklostė išskirtinio neapibrėžtumo sąlygos šalies ekonomikoje, todėl tai turi įtakos darbo rinkai – mažėjo laisvų darbo vietų ir daugiau buvo registruojama darbo neturinčių asmenų. Įsidarbinti sunkiau tapo įvairaus amžiaus žmonėms – ir jaunimui, ir vyresniems nei 50 metų asmenims. Karantino laikotarpiu registruoto nedarbo rodiklis padidėjo 2,5 proc. punkto – nuo 9,3 proc. kovo pradžioje iki 11,8 proc. pasibaigus karantinui.

Tačiau, lyginant su ankstesnių metų nedarbo lygio dinamika, matomi sezoniniai pakilimai ir smukimai.

„Tai – dėsningas ilgametis procesas. Vasara, o ypač – liepos mėnuo yra laikas, kai mūsų tarnyboje registruojasi studentai, profesinių mokyklų absolventai, moksleiviai. Tai toks specifinis laikotarpis. Kasmet liepą nedarbas didėja. Tas augimas yra stabilus, nuo 0,6 proc. iki 1 proc. Ir jis tikrai dar augs“, – aiškino Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

Įprastai kasmet balandį rinkoje fiksuojama išaugusi sezoninių darbų paklausa, o gegužę pasiekiamas pikas. Šiemet tik birželį atsivėrus paslaugų sektoriui didėjo sezoninių darbuotojų poreikis – darbdaviai įregistravo 1,9 tūkst. terminuoto darbo pasiūlymų – 21,4 proc. daugiau nei gegužę. Pirmąjį vasaros mėnesį darbuotojų poreikis augo 26,3 proc. ir priartėjo prie 2019 m. lygio. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 27,1 tūkst. pasiūlymų, pernai – iš 29,8 tūkst. Daugiausiai pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai – 63 proc. Kas ketvirta (20,3 proc.) darbo vieta – pramonėje, statybos sektoriuje – 12 proc., žemės ūkyje – 4,7 proc., sakoma pranešime.

Prie nedarbo šįmet augimo prisidėjo ir ekonominis nuosmukis. „Skaitine išmoka tai sudaro 1–2 proc., todėl galima teigti, kad tai yra nedarbas, augantis dėl ekonominio nuosmukio ir situacijos“, – teigė I. Balnanosienė. Nedarbo rodiklius iš dalies didina ir paskirtos 200 eurų darbo paieškos išmokos, nes dabar pradėjo registruotis ir kiti, jau seniai darbo neturėję asmenys.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt