Dėl COVID-19 vakcinų socdemų klausimų susilaukęs A. Dulkys kartoja, kad nei jis, nei SAM šių pirkimų nevykdė

Lietuva

Arūnas Dulkys / Dainius Labutis/ELTA

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA

Socdemams keliant klausimus dėl asmeninės sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atsakomybės vykdant vakcinų nuo COVID-19 įsigijimus, pats ministras kartoja, kad sutartis dėl pastarųjų pirkimų vykdė Europos Komisija (EK) ir Europos vadovų taryba (EVT), o ne jis ar Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Todėl, pabrėžia A. Dulkys, šioje istorijoje jau norėtųsi padėti tašką.

„Yra nepaprastai sunku matyti, kaip spontaniškai yra ieškomi tie skeletai politikų spintose. Akcentuoju – visos su vakcinomis, su pandemija susijusios sutartys EVT sutarimu buvo pavestos centralizuotai EK. Nei SAM, nei ministras niekad nesirašė jokių sutarčių – (...) visos jos pasirašytos EK yra dar 2020 m. Taip kad, norisi čia ir padėti tašką“, – žurnalistams prie Vyriausybės trečiadienį teigė A. Dulkys.

„Noriu, kad išgirstume pagrindinį dalyką, nes dabar mėginama situaciją su asmeninti ir paversti sveikatos apsaugos ministro skeletu spintoje ir net kalbėti apie kažkokius pasisavinimus – (vakcinų įsigijimas vykdytas – ELTA) EK šalių narių ir EVT sprendimu“, – pabrėžė ministras.

ELTA primena, kad praėjusį penktadienį Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai Seime kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį, prašydami paaiškinti situaciją dėl COVID-19 vakcinų pirkimo. Socialdemokratų teigimu, nepaisant didelio kiekio utilizuotų vakcinų, gali būti, kad 2022 m. SAM vienašališkai pratęsė jų užsakymus iki 2026 m.

„Tai reikštų, kad perteklinis COVID-19 vakcinų pirkimas, utilizavimo organizavimas ir su tuo susijusi politinė atsakomybė būtų perduota kitai Vyriausybei“, – teigiama SAM adresuotame dokumente.

Todėl LSDP atstovai prašė A. Dulkio atsakyti, iki kada Lietuva įsipareigojo pirkti COVID-19 vakcinas, ar pratęsus jų užsakymą SAM vadovybė įvertino realų vakcinų poreikį ir galimus valstybės nuostolius. Taip pat socdemai ministro teiraujasi, kas ir kokiais motyvais priėmė sprendimą pratęsti vakcinų pirkimą, ar šie sprendimai buvo derinti su premjere Ingrida Šimonyte.

Savo ruožtu Generalinė prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar perkant itin didelį COVID-19 vakcinų kiekį ir vėliau dalį jų utilizuojant nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Anot prokuratūros, tyrimas dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo tikslingumo buvo pradėtas pernai metų gruodį. Jo metu buvo nustatyta, kad Lietuva COVID-19 vakcinas pirko iš penkių skirtingų gamintojų. Nurodoma, kad jos buvo pirktos vykdant Europos Komisijos (EK) inicijuotas ir organizuotas centralizuoto pirkimo procedūras, valstybėms iš anksto sutikus įsigyti pagal pro rata (proporcingumo) principą EK paskirtą vakcinų kiekį.

Lietuva įsigijo daugiau kaip 11 mln. vakcinų dozių už daugiau kaip 230 mln. eurų. Iš šio kiekio apie 2,5 mln. dozių vėliau buvo utilizuotos dėl pasibaigusio jų galiojimo termino bei kitų priežasčių. Apytikslė sunaikintų vakcinų vertė siekia 46,5 mln. eurų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt