„Deklaracijos tapo tuščios“: 2020-ųjų interesų deklaravimo tvarką VTEK žada keisti vėl

6422b0e7e7ec920230328zged082
Lietuva
BNS/Fotobankas nuotr.
Greta Zulonaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Prieš beveik ketverius metus pakeitus tvarką privačių interesų deklaracijos tapo tuščios, sako Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), siūlysianti sugriežtinti reguliavimą.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas iš esmės buvo keistas praėjusioje Seimo kadencijoje valdančiųjų „valstiečių“ iniciatyva.

Nuo 2020 metų galiojančiame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog asmuo apie savo ar artimųjų dalyvavimą juridinių asmenų veikloje arba 3 tūkst. eurų viršijančius sandorius turi deklaruoti, jeigu dėl to egzistuoja arba gali atsirasti privatus interesas, kuriantis interesų konfliktą.

Tuo metu anksčiau galiojusioje tvarkoje buvo privalu nurodyti visus tokius sandorius.

VTEK tąsyk tikino, kad naujoji tvarka „sudaro sąlygas koncentruotis „ne į faktų, o į galimų interesų konfliktų atskleidimą“. Be to, komisija tada sakė, kad bus „deklaruojama labiau į gylį“.

Tačiau žiniasklaidos organizacijos ir pati VTEK dabar teigia, jog dabartinis reguliavimas sukūrė landą apskritai nebedeklaruoti nieko.

„Yra tų gerų pavyzdžių, kur žmonės tikrai atskleidžia, deklaruoja gal net ir per daug kartais, bet kitur tiesiog jos (deklaracijos – BNS) tuščios“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Pasak G. Sakalausko, jei anksčiau buvo septynios privalomos taisyklės, ką reikia deklaruoti, o paskutinė – deklaruojančiojo nuomone, „tai dabar viskas apsisuko.“

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė antrino VTEK pirmininkui ir sakė, kad galiojus ankstesnei tvarkai deklaracijos buvo geras informacijos šaltinis tiek žurnalistams, tiek visuomenei.

„Tikrai ne vienas žurnalistinis tyrimas taip gimė ir žurnalistų straipsniai ar tema, kai žurnalistai pamatydavo, kad politikas sudarė sandorį su įmone, kuriai anksčiau priėmė naudingus sprendimus“, – BNS teigė žurnalistė.

„Dabar mes realiai to nebegalime daryti, aš jau pati net nebeinu į tą duomenų bazę ir nieko nebežiūriu, nes tai yra laiko gaišimas“, – pridūrė B. Davidonytė.

Poreikį griežtinti esamą tvarką mato ir viena iš dabartinio reguliavimo iniciatorių „valstietė“ Guoda Burokienė.

„Taip, mes dabar matome iš politinės arenos, kad tikrai reikėtų griežtinti“, – BNS sakė politikė.

Kuo aukštesnės pareigos, tuo daugiau viešų duomenų

VTEK kol kas nėra parengusi konkrečių pataisų, bet svarsto sugrąžinti dalį prieš 2020 metus galiojusių taisyklių.

„(...) tada užtikriname skaidrumo daugiau, atitikties pareigūnai turi daugiau duomenų numatyti rizikas ir sumažiname riziką, kad pats deklaruojantysis nusprendžia, ar man kyla interesų konfliktas, ar nekyla, ir tą darbą daugiau daro atitikties pareigūnas“, – kalbėjo G. Sakalauskas.

Komisija siūlo, kad viešinamų deklaracijos duomenų kiekis priklausytų nuo žmogaus užimamų pareigų – kuo jos aukštesnės, tuo daugiau informacijos turėtų būti pateikiama.

„Deklaruoti jie turėtų, nes rizika interesų konfliktui išlieka ta pati, bet gal jie mažiau atskleidžia viešai duomenų, bet yra deklaruota daugiau“, – sakė G. Sakalauskas.

B. Davidonytė sakė tokiam siūlymui iš principo pritarianti. Anot jos, itin svarbu žinoti, kokie yra politiko ryšiai, kad visuomenė galėtų suprasti, dėl ko atsiranda vienas ar kitas įstatymas.

„Kaip tik užmečiau akį į prezidento deklaraciją, kas yra aukščiausias valstybės pareigūnas. Jo deklaracijoje yra du dalykai nurodyti – kad jo žmona yra Diana Nausėdienė, lyg visuomenė to nežinotų, ir kad jis yra Lietuvos Respublikos prezidentas. Viskas. Daugiau nieko kito deklaracijoje nėra, nors jo turto deklaracija rodo, kad jis turi paskolų, tam tikrų sandorių“, – kalbėjo žurnalistų atstovė.

„Ar tokio skaidrumo standarto apie politikus nusipelno visuomenė?“ – klausė B. Davidonytė.

Anot G. Burokienės, prezidentas, ministrai ir politikai turėtų būti „skaidrumo etalonas“.

„Bet mes labai puikiai žinome, kad ir žemesnėse grandyse vyksta visokių įvairių dalykų“, – teigė „valstietė“.

Siūlo pokyčius dėl sandorių, formuluočių

Pasak VTEK pirmininko, taip pat svarstoma asmenis įpareigoti pranešti apie narystę ar pareigas įstaigose, asociacijose, fonduose, o į reikalavimą informuoti apie didesnius nei 3 tūkst. eurų sandorius įtraukti išimtis.

„Pavyzdžiui, kad nebūtų tų buitinių sandorių arba vienašalių sandorių, kur yra paveldėjimas“, – teigė jis.

G. Burokienė stebėjosi, kodėl ir dabar asmenys nedeklaruoja narystės asociacijose, nors pagal dabartinį reguliavimą tokio privalomo reikalavimo nėra.

„(...) Man tiesiog keista, kad žmonės nedeklaruoja narystės asociacijose, tai jau yra konfliktas, bent jau mano akimis, nes tu susiduri su įstatymo projektais ir tu niekada negali žinoti, su kokia asociacija tu susidursi“, – kalbėjo politikė.

B. Davidonytės nuomone, išimtys dėl sandorių turėtų būti aiškiai apibrėžtos, nes kitu atveju gali atsirasti erdvė piktnaudžiavimui.

„Pavyzdžiui, labai buvo garsi istorija, kai Artūras Skardžius vėjo verslininkams nuomojo žemės sklypus, o Seime jis priiminėjo, siūlė įstatymus, naudingus vėjo verslui. Reikėtų labai aiškiai nustatyti išimtis, taip kad Seimo narys nepagalvotų, kad ta žemės sklypo nuoma, kas yra sandoris, yra buitinis sandoris, kurio nereikia deklaruoti“, – sakė žurnalistė.

„Tuo atveju tai buvo labai svarbus sandoris, kur po to buvo nustatyti jo interesų konfliktai. Tokiais atvejais, aš nežinau, kaip VTEK apibrėš“, – pridūrė ji.

Paklaustas, ar VTEK siūlys išlaikyti tą pačią privalomų deklaruoti sandorių sumą, G. Sakalauskas sakė, kad dėl to komisija dar diskutuoja, nes „ne pats sandoris kelia interesų konfliktą, o kita sandorio šalis.“

„Sandoris gali būti ir 500 eurų vertės ir tą reikėtų deklaruoti“, – sakė VTEK pirmininkas.

Pagal VTEK siūlymus šiuo metu daugiausiai kritikos sulaukianti įstatyme numatyta formuluotė apie turimus deklaruoti „galinčius atsirasti“ interesus liktų tik dėl vieno punkto.

„Dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų“, – sakė G. Sakalauskas.

„(Siūlytume – BNS) palikti vieną taisyklę, nes nesurašysi įstatyme visų gyvenimo atvejų. Pavyzdžiui, neparašysi atvejo, ar tau klasiokas kelia interesų konfliktą“, – pridūrė jis.

Dabartinė tvarka mažina skaidrumą

Pasak VTEK pirmininko, dabartinių interesų deklaravimo taisyklių pasekmės – valstybėje sumažėjęs skaidrumas.

„Privačių interesų deklaracija užtikrina du tikslus: skaidrumą ir interesų derinimo rizikų nustatymą. Jeigu mes neturime duomenų arba atitikties pareigūnai neturi duomenų, jie negali užsiimti prevencija“, – kalbėjo komisijos pirmininkas.

Vis dėlto VTEK gali matyti duomenis, kurių asmuo pasirenka neįtraukti į privačių interesų deklaraciją – tokią galimybę suteikia Privačių interesų registras.

„Duomenis apie privačius interesus mes susirenkame, bet suvesti galus yra iššūkis“, – teigė G. Sakalauskas.

„Yra 4 tūkst. organizacijų (...), reikia pažinoti organizacijos vidų, valdymo struktūrą ir deklaruojantysis kokius sprendimus priima. Tai – poliklinikos, mokyklos, darželiai, Lietuvos paštas, Registrų centras, savivaldybė, ministerija, Seimo kanceliarija ir panašiai. Tai yra skirtingi valdymai, skirtingi sprendimai, mes tų sprendimų, kur žmonės priima darbe, mes jų neturime“, – pridūrė jis.

G. Burokienė, nors ir sutinka, kad tvarką reikia griežtinti, taip pat mano, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas prisidėjo prie to, kad deklaruojama daugiau duomenų.

„Aš tikrai tvarkos negaliu pasakyti, kad ji ideali, bet bent kažkiek pasistūmėta, kad pradėta deklaruoti, nes iki to laiko nebuvo nieko“, – tikino politikė.

Jos manymu, Lietuva turi artėti prie vakarietiško standarto daugiau atsakomybės paliekant pačiam politikui.

„Lietuvoje, kaip žinia, nėra toks aukštas politinis standartas, jeigu žmogus gali dirbti iš kalėjimo ir panašiai. Tada reikia tikrai, kaip jūs sakote, viską keisti ir nurodyti smulkiai smulkiai“, – sakė G. Burokienė.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas po Naujųjų metų pradžioje imsis svarstyti VTEK siūlomus pokyčius.