PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Vasario 23 d. 08:00

Deimantės nuotykis – vėžys

Šiauliai

Dovilės Čižaitės-Jonikės nuotr.

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


29849

„Tu dar gyva, nenumirei?“ – tokių šmaikščių draugų klausimų sulaukia Deimantė Bačiulė, Šiaulių kultūros centro vadovė, sužinojusi, kad serga krūties vėžiu. „Dar gyva“, – kikendama atsako pašnekovė, mėgstanti ir suprantanti juodąjį humorą. Socialiniame tinkle paviešinusi meninę fotosesiją, kurioje ji – nusiskutusi galvą plikai, Deimantė šypsosi, sakydama: „Jei ligą užkelsi ant pjedestalo, tada jau ir karstelį gali pirktis.“

Nori šmaikštavimų, o ne užuojautos

„Oi, kaip noriu valgyti“, – juokiasi į kavinę atbėgusi Deimantė. Galvą slepianti po juodo aksomo kepuraite moteris prasitaria, kad po pokalbio skubės į audinių parduotuvę. Pirks juodo aksomo – suknelei siūdintis.

„Ne, dar ne įkapėms“, – kvatojasi ir atvirauja, kad tokie vietoje ir laiku pamėtėti juokeliai jai net „žiauriai“ patinka. Nes nemėgsta užuojautos sklidinų žvilgsnių, paguodos kalbų.

Moteriai netgi labai patiktų, jei žmonės, sužinoję, kad jai atlikta operacija, imtų ir pasižiūrėtų į jos krūtinę. Ji tada nusikvatotų ir paklaustų: „Bandote spėti, kuri? Kairė.“

Deimantė neslepia – kai pernai spalio mėnesį užčiuopė gumbelį krūtyje ir piktos ligos diagnozė buvo patvirtinta, pasitarė su gydytoju ir nusprendė šalinti krūtį. Buvo alternatyva tik pašalinti auglį, tačiau moteris nusprendė apsidrausti – ne vienai likimo draugei pasitaikė, kad toje pačioje krūtyje vėžys po kurio laiko atsinaujino...

img-3987.jpg

„Man dabar antroji krūtis net trukdo“, – vėl kvatojasi moteris ir sako, kad šiais laikais, kai rekonstrukcinė medicina taip toli pažengusi, pasidaryti operaciją ir vėl turėti abi krūtis – paprasta. Todėl jos tokia operacija visai nebaugino. Be to, ji sulaukė ir vyro palaikymo.

„Šeimoje juk svarbiausia – supratimas, pagarba, meilė. Moteris nėra tik mėsos gabalas. Jei kūno netobulumas, priaugtas svoris yra priežastis palikti moterį, tada tokio vyro man ir nereikėtų, negyvenčiau su tokiu“, – sako pašnekovė, pridurdama, kad, besigydydama ligoninėje, girdėjo istorijų, kaip vyrai, netekę pilnaverčio žmonos kūno, ir su žmona atsisveikina.

Akcija ragina moteris tikrintis sveikatą

Vasario 1 d. Deimantei buvo skirta pirma iš aštuonių chemoterapijos procedūrų. Vakar buvo antra. Jau po pirmosios vėžinių ląstelių naikinimo injekcijos praėjus porai savaičių, moteris timptelėjo plaukus ant galvos ir pamatė, kad jie nelabai nori laikytis, įsikibę į šaknis. Tuomet paėmė kirpimo mašinėlę, dar paprašė vyro pagalbos ir pasipuošė plika galva.

Tiesa, dar iki plaukų slinkimo ir plikos galvos sindromo visą pasikeitimo procedūrą ji įamžino ir paskelbė feisbuke lyg socialinę akciją – paraginimą moterims laiku pasirūpinti savo sveikata. Paskambino fotografei draugei Dovilei, surengė Klaipėdoje fotosesiją ir, savo profilyje įdėjusi kelias nuotraukas, parašė: „Pasiruošimas. Procesas. Rezultatas ir... diagnozė.“

Po paskelbtos žinios moteris sulaukė gausaus būrio draugų palaikymo, linkėjimų nugalėti ligą. „Man svarbiausia, kad moterys atkreiptų dėmesį, jog būtina laiku savimi pasirūpinti. Lietuvoje yra tiek daug onkologinių ligų prevencinių programų, tik jos neveikia. Kodėl? Nes mes jomis nesinaudojame. Mačiau ligoninėje apsiverkusią moterį, kuri guodėsi dar prieš metus užčiuopusi guzelį, bet nieko nedariusi, o dabar – nemaloni ir skausminga diagnozė“, – sako Deimantė, stebėdamasi tokiu atsainumu.

img-4246xx.jpg

Pašnekovei vėžys buvo nustatytas dar pakankamai anksti – II stadijos. Metastazių nebuvo aptikta, tad medikai duoda kone 100 proc. tikimybę, kad moteris pasveiks.

Tiesa, Deimantė turi ir sau rimtų priekaištų. Nemažai jos giminės moterų ir vyrų buvo pakirsti vėžio. 36-erių moteris neslepia gana aplaidžiai žiūrėjusi į savo sveikatą, nors, būdama rizikos grupėje, galėjo nuolat atlikti siūlomus tyrimus dėl įvairių organų vėžio.

„Nesigailiu savęs ir nenoriu, kad kiti tai darytų. Jei tik apie ligą galvosiu kaip apie priešą, ji mane užvaldys ir tada jau bus blogai. Turi susidraugauti su liga. Gyvenimas toks, kad mes gyvename ir mirštame. Apie mirtį aš irgi galvoju. Mirti niekas nenori, bet jei ji ateis, noriu tikėti, kad būsiu pasiruošusi. Bet šiame etape, kai aš susirgau, kai dar visos kortos mano rankose, turiu padaryti viską, ką galiu, kad gyvenčiau“, – sako ji.

„Negalvojau, kad taip anksti...“

Deimantė nusprendė gydytis Šiauliuose. Sako nė akimirkos nepasigailėjusi, kad patikėjo sveikatą šiauliečių medikų kompetencijai. „Čia netgi greičiau tyrimus padaro, greičiau sulauki reikalingų procedūrų, nes Vilniuje ar Kaune – labai ilgos eilės“, – sako ji.

Reabilituotis moteris nusprendė Birštone: „Tai buvo įdomus laikas. Daug skirtingų patirčių bei likimo draugių reakcijų į joms pateiktą vėžio diagnozę. Vienos puikiai susidorojo su savo emocijomis, kitoms sunkiau sekėsi susitaikyti su liga.“

img-4236.jpg

Deimantė su šypsena prisimena, kad pusryčiai, pietūs ir vakarienė prie keturių asmenų stalelio vykdavo su gero humoro doze. „Teigiamos emocijos padeda sveikti, savigrauža, pyktis, baimės ar stresas nėra draugas. Tikrai suprantu – visi mes esame skirtingi, individualios mūsų reakcijos, tačiau nebūkime sau priešai. Aš kažkur giliai savy jutau, kad ir mane, kaip kitas giminės moteris, pasivys vėžys. Bet niekada negalvojau, kad taip anksti.... Vyliausi, kad niekada“, – sako ji.

„Kitiems labiau galiu padėti“

Deimantė kalba, kad, išgirdusi diagnozę, ne nusiminė, o labiau nustebo – jai nutiko gyvenimą sukrečiantis nuotykis: „Tai juk ne mirties nuosprendis, o liga, kurią reikia gydyti. Jei ligą iškeli ant pjedestalo, tada gali ir karstelį nusipirkti.“

Paskelbusi nuotraukas su diagnoze socialiniame tinkle, ji, būdama menininkė, smalsiai stebėjo žmonių reakcijas. Vieni palaikė, kiti guodė, užjautė, treti gal net bijojo ką nors parašyti ar net tyliai smerkė. „Žmonės be reikalo šią ligą tapatina su mirtimi. Juk begalė istorijų, kaip žmonės pasveiksta ir gyvena ilgai bei laimingai“, – šypsosi ji.

Pašnekovė su šypsena patikina, kad knygos nerašys, eilėraščių nekurs ir soline karjera neužsiims. Visi skirtingai dorojasi su šia liga, pasirinkdami jiems priimtiniausią išgyvenimų perteikimo būdą. Turbūt dažniausias pasirinkimas – rašymas.

„Jei atvirai, tokių emociškai jautrių knygų negaliu skaityti. Rašytojoms tokios knygos reikalingos kaip saviterapija. Aš dažnai užsiimu savianalize, tad psichologo pagalbos kol kas nereikia – puikiai jaučiuosi, puikiai tvarkausi. Kitiems labiau galiu padėti, išklausyti“, – sako ji.

Moteris dabar įtemptai galvoja, kaip pakeisti savo gyvenimo būdą, mitybą, kad liga neatsinaujintų. Juk būtų apmaudu, kad vėžys po kažkiek metų grįžtų. O tu tegalėtum save kaltinti, kad pati nutiesei jam takelį.

Pasveiksta visi, kuriems liga nustatyta anksti

Lietuvoje apie 80 tūkst. žmonių šiuo metu serga onkologinėmis ligomis, o kasdien vėžio diagnozę išgirsta beveik 50 pacientų. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis ligomis. Beveik 20 proc. Lietuvos gyventojų mirčių sudaro mirtys nuo vėžio.

judita-filipauskiene.jpg

Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėja gydytoja chemoterapeutė Judita Filipauskienė sako, kad vėžys – tokia pati liga, kaip ir kitos ligos. Yra ir daugiau lėtinių ligų, kurioms gydymas reikalingas visą gyvenimą, gydymas turi savo pašalinių reiškinių, o liga turi savo komplikacijų. Pasveikęs nuo vėžio, žmogus gyvena įprastą gyvenimą, nors lieka baimė, kad liga nesugrįžtų.

„Jei vėžys nustatomas pirmosiose stadijose, tai gydymas yra paprastesnis, lengvesnis, greitesnis, pigesnis ir garantuoja 98–100 proc.
pasveikimą. Jei vėžys nustatomas vėliau, gydymas sudėtingesnis, ilgesnis, daugiau galimybių ligai progresuoti. Baimės yra susijusios su išplitusiu vėžiu, nes nekalbama apie išgydymą, o kovojama, kad liga būtų pristabdyta“, – sako medikė.

Vertinant visas ligos stadijas, pasveiksta pusė sergančiųjų. Jei žmogus gyvena 5-erius metus, laikoma, kad jis pasveiko.

J. Filipauskienės teigimu, pats žmogus sprendžia – kalbėti apie savo ligą ar ne, tačiau kiekvienas turi atrasti, kaip save nuraminti. Reikia susiimti ir nedelsiant gydytis. „Kai žmogus pradeda blaškytis, ieško alternatyvų tyrimais įrodytam gydymui, gydymas pasunkėja, nesilaikoma gydymosi režimo ir rezultatai būna blogesni“, – sako ji.

Vėžio diagnozė vis dar skamba grėsmingai, pacientams kyla nerimas, depresija, todėl reikia nebijoti kreiptis į specialistus. „Onkologas ir šeimos gydytojas neturi laiko ir įgūdžių emociškai padėti pacientui, o specialistas psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras padės išgyventi šį periodą“, – sako gydytoja.

Chemoterapeutei ypač būna liūdna, kai žmonės ateina pavėlavę, nesėkmingai besigydę netradiciniais metodais arba kategoriškai atmetantys, kad serga. „Žmonės blaškosi po internetą, prisiskaito neteisingų komentarų. Juk kiekvienam yra savita ligos forma, stadija, žmonės būna skirtingo amžiaus, turi gretutinių ligų. Gydymas kiekvienam parenkamas individualus, sudaromas gydymo planas gydytojų komandos, o rasta internete informacija išblaško, sukelia nereikalingo nerimo“, – sako ji.

J. Filipauskienė nematė nė vieno stebuklo – žmogaus, kurį išgydė netradicinės medicinos gydytojai: „Mačiau televizijos laidose dalyvavusius žmones, tai viena jų vėžiu net nesirgo, o deklaruoja, kad sirgo ir išsigydė. Kitas žmogus praėjo visą tradicinį gydymą, o paskui aiškina, kad išgijo nuo kažkokių netradicinių priemonių.“

Patarimai, kaip nesusirgti vėžiu

Atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, gausaus alkoholio vartojimo, kuo daugiau judėti, neturėti antsvorio, sveikai maitintis – įvairiapusiškai, riboti raudoną mėsą, lengvus angliavandenius, nevalgyti rūkytų, konservuotų produktų, valgyti kuo daugiau daržovių, susitvarkyti su emocijomis, palikti pyktį, pavydą, nepasitenkinimą, vengti kontakto su aplinkos žalingais faktoriais.

Patarimai, kaip pasveikti

Laiku kreiptis į šeimos gydytoją, onkologą. Nustačius ligą, susikoncentruoti gydymui ir laikytis gydymo režimo, neatsisakyti aplinkinių pagalbos, bendravimo. Pasirinkti gydytoją ir gydymo įstaigą, kuria pasitiki. Po gydymo reguliariai tikrintis pas onkologus ar šeimos gydytoją. Jei nepavyksta atsikratyti liūdnų minčių, nerimo, drąsiai kreiptis į psichologą. Kilus klausimams, abejonėms, tartis su gydančiu gydytoju, gauti profesionalią informaciją. Laikytis sveikos gyvensenos principų.

Labai svarbus aplinkinių palaikymas, tad jie sergantįjį turi apgaubti rūpesčiu, pagalba. Kartais tiesiog užtenka leisti išsikalbėti, paverkti ir būti šalia.