Dažnas užsienietis Lietuvoje dirba už dyką

Į Lietuvą atvyksta vis daugiau komandiruotų ukrainiečių iš Lenkijoje registruotų įmonių.

Daugiausia nelegalų – tarp ukrainiečių

Pastaruosius dvejus metus sparčiai augant darbuotojų iš trečiųjų šalių (daugiausia iš Ukrainos Respublikos) mastui, daugėja ir besikreipiančiųjų į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).

Ukrainos piliečiai gana dažnai konsultuojasi VDI – per savaitę šioje įstaigoje sulaukiama bent kelių ukrainiečių. „Jų klausimai dažniausiai susiję su galimai pažeistomis jų teisėmis, darbo sąlygomis, darbo ir poilsio laiku bei darbo užmokesčio nemokėjimu“, – Alfa.lt sakė VDI patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė.

2019 m. iš Ukrainos piliečių gauti 66 prašymai dėl darbo ginčų nagrinėjimo. Prašymai gauti įvairiuose regionuose, tačiau daugiausia – Šiaulių ir Klaipėdos Darbo ginčų komisijose (DGK): atitinkamai 26 ir 17. Taip po kelis prašymus gavo Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Telšių ir Alytaus DGK.

Beveik visuose šiuose prašymuose keliami reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, tik vienas prašymas susijęs su atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimu. Iš visų išnagrinėtų prašymų 27 prašymai patenkinti, 24 atmesti, 3 darbo bylos baigėsi taikos sutarties sudarymu.

Šių metų trečiąjį ketvirtį nustatyti 169 nelegaliai dirbantys užsieniečiai. Apie 69 proc. jų buvo Ukrainos piliečiai. Nelegaliai ukrainiečiai daugiausia dirbo statybos sektoriuje.

Fiktyviai komandiruoja iš Lenkijos

VDI yra nustačiusi pažeidimų, kai Lietuvos darbdaviai fiktyviai komandiruoja ukrainiečius iš Lenkijos įmonių. Tokių atvejų per šių metų 9 mėnesius nustatyta 7 (2018 m. – 8).

„Griežtėjant Lietuvos teisiniam reglamentavimui dėl užsieniečių darbo, verslas ieško būdų, kaip išvengti teisės aktų reikalavimų ar sumažinti administracinę naštą. Pavyzdžiui, nuo kovo 1 d. atsiradus reikalavimui komandiruotiems iš trečiųjų šalių darbuotojams gauti leidimus dirbti Lietuvoje, pastebimas padidėjęs komandiruotų ukrainiečių iš Lenkijoje registruotų įmonių srautas. Lenkija yra ES valstybė, todėl joje įdarbintiems darbuotojams darbui Lietuvoje jokie apribojimai netaikomi. Dažnai tokiais atvejais ukrainiečiai net nebūna įdarbinami Lenkijoje, tiesiog atsiveža su savimi Lenkijoje išduotus fiktyvius įdarbinimo dokumentus, surašytus jiems nesuprantama kalba“, – Alfa.lt teigė J. Kažukauskaitė-Sarnickienė.

Baudos tokiais atvejais yra didelės, už kiekvieną nustatytą neteisėtai dirbusį užsienietį Lietuvos darbdaviai baudžiami nuo 868 iki 2896 eurų bauda.

Šių metų sausio–rugsėjo mėn. VDI nustatė 169 nelegaliai dirbusius užsieniečius (pernai per tą patį laikotarpį – 118).

Pataria kreiptis į Darbo inspekciją

„Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių piliečiai gali kreiptis į VDI ne tik dėl diskriminavimo, bet ir dėl kitų darbo teisės, darbo saugos pažeidimų. Galima su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Skundą galima atsiųsti paštu, elektroniniu paštu (pasirašius elektroniniu parašu) arba atvykti į bet kurį VDI teritorinį skyrių. Į VDI besikreipiančių asmenų konfidencialumas saugomas įstatymu, o inspektavimas dėl galimų darbo įstatymų pažeidimų fakto vykdomas tik pagal rašytinus skundus“, – sakė VDI atstovė.

Individualius darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio nagrinėja Darbo ginčų komisija prie VDI. Asmuo kreiptis į Darbo ginčų komisiją gali per tris mėnesius nuo sužinojimo apie pažeistas savo teises.

VDI specialistai ukrainiečių ir rusų kalbomis yra parengę išsamų paaiškinimą apie darbo sąlygas Lietuvoje bei ką daryti esant darbo teisės pažeidimų.

Atidžiau tikrins pažeidimus

Iki gruodžio 15 d. darbdaviai atgaline tvarka turėjo pateikti informaciją apie nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki lapkričio 3 d. įdarbintus užsieniečius.

Lapkričio 4 d. įsigaliojo nauja tvarka, kai darbdaviai, įdarbinę užsienietį, kuris nėra ES valstybės narės pilietis, arba užsienietį, komandiruojamą iš užsienio valstybės jurisdikcijai (įskaitant ES šalis) priklausančio darbdavio laikinai dirbti Lietuvoje, turi pateikti tik vieną pranešimą apie įdarbinamą užsienietį.

Jis teikiamas per „Sodros“ elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS), užpildant atitinkamos formos pranešimus apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius.

Šią informaciją „Sodra“ perduoda Užimtumo tarnybai ir VDI. Toks informacijos pateikimas sumažina administracinę naštą darbdaviams, įdarbinantiems užsieniečius.

Įdarbinus trečiosios šalies pilietį, „Sodrai“ būtina pranešti asmens įdarbinimo dieną, o priėmus komandiruojamą užsienio valstybės pilietį – ne vėliau nei likus vienai dienai iki darbo Lietuvoje pradžios.

Manoma, jog „Sodros“ perduoti duomenys padės VDI kontroliuoti sezoninių ir komandiruojamų darbuotojų gyvenimo sąlygas, vykdyti nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę ir prevenciją bei rinkti ir analizuoti komandiruotų darbuotojų statistiką.

„Turėdami informacijos apie Lietuvoje įdarbinamus užsieniečius, galime patikrinti, ar jiems mūsų šalyje užtikrinamos socialinės garantijos, ar darbdaviai nepiktnaudžiauja naudodamiesi pigesne darbo jėga, nemokėdami mokesčių, taip pat šie duomenys ypač naudingi, siekiant užkirsti kelią nelegaliam darbui“, – sakė Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Skaičiai ir faktai

Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų sausio–lapkričio mėnesius užsieniečiai dirbti į Lietuvą atvyko iš 57 šalių. Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Ukrainos piliečiams, jie sudarė 61 proc. nuo visų išduotų leidimų skaičiaus.

Migracijos departamento duomenimis, šiemet iki lapkričio 30 d. Lietuva išdavė 44 974 nacionalines vizas, iš jų Ukrainos piliečiams išduota 19 950 nacionalinių vizų, o darbo pagrindu – 16 872 nacionalinės vizos.

Per tą patį laikotarpį Ukrainos piliečiams buvo išduoti 15 338 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų darbo pagrindu – 13 922.

Daugiausia ukrainiečiai Lietuvoje dirba pramonės (suvirintojais, metalinių laivų korpusų surinkėjais), paslaugų (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais) ir statyboje sektoriuose (betonuotojais, elektrikais, suvirintojais, pastolių statytojais, tinkuotojais, izoliuotojais, plytų mūrininkais).

Užsieniečio darbas laikomas neteisėtu, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti, be darbo sutarties, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ar vizos, kai ją būtina turėti.

Daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama iki 1 metų. Leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu užsieniečiui gali būti išduotas 2 metams, o po to keičiamas – 2 metams.

Alfa.lt