Dauguma valstybinės reikšmės kelių - nekokybiški

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

27950

Lietuvos valstybinės reikšmės keliai yra nekokybiški, teigia Susisiekimo ministerija. Atliktas kelių auditas parodė, kad devynių iš dešimties valstybinės reikšmės kelių kokybė yra netinkama, o dėl to valstybė prarado 5,5 mln. eurų.

„Pirmasis tyrimas parodė, kad devyni iš dešimties tirtų kelių yra nekokybiški. Tikrai nemalonus rezultatas, tikėjomės, kad rezultatai bus geresni. Bet turime, ką turime. Svarbu, kokie rezultatai bus vasarą, kai bus tiriami 23 keliai“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Jis aiškino, kad jau seniau nustatyta, jog keliai buvo legaliai ploninami. Tačiau auditas parodė, kad keliai ne tik paploninti, bet įmonės taupė ir medžiagų kokybės sąskaita.

„Kelius reikės taisyti. Šie keliai yra nelabai seniai rekonstruoti, tai tikėtis buvo galima, kad kokybė bus geresnė“, - tikino R. Masiulis.

Jis teigė, kad valstybė dėl nekokybiškų darbų prarado apie 5,5 mln. eurų. Dalis pinigų prarasti dėl kelių ploninimo, kai tai buvo daroma legaliai, o valstybė mokėjo lyg už neplonintus kelius. Kitais atvejais buvo nutiesti nekokybiški keliai, todėl jiems reikėjo papildomo remonto, o tam reikia papildomų lėšų.

Nekokybiški keliai vidutiniškai tarnauja ne 20, o 15 metų. Be to, valstybė sumokėjo už 5 tūkst. tonų asfalto, kuris taip ir nebuvo paklotas. Ministro teigimu, bus atliekamas tolesnis tyrimas ir ieškoma atsakingų valstybinių institucijų darbuotojų.

Anot R. Masiulio, kadangi šiuo atveju tirti keliai yra neseniai remontuoti, juos rangovai turės taisyti, nes vis dar taikomi garantiniai reikalavimai.

Automobilių kelių direkcijos laikinasis vadovas Vitalijus Andrejevas teigia, kad pagrindinis audito tikslas, kad ateityje būtų galima nustatyti tokius standartus, kad neliktų landų ir nebūtų tiesiami nekokybiški keliai. Be to, pasak jo, nuo šiol prieš priimant keliuose atliktus darbus, visi keliai bus patikrinami taip, kaip audito metu.

„Direkcija ir programėlę sukūrė, kuri atsitiktinai parenka taškus, nes kitu atveju buvo galima subjektyviai gręžti, kur storis yra pakankamas. (...) Šiandien dienai Kelių ir transporto tyrimų institutas atlikinės 100 proc. visų kelių patikrinimą prieš juos priimant“, - spaudos konferencijoje teigė V. Andrejevas.

Jo teigimu, galutinį žodį, ar kelio kokybė yra tinkama, taria techninis prižiūrėtojas - privati bendrovė, kuri būna parenkama konkurso būdu. V. Andrejevas tikina, kad bus išsiaiškinta, ar būtent jos atsakingos ir teikė netikslius duomenis.

„Norėtumėme pateikti detalius atsakymus birželio mėnesį, atliksime detalesnius tyrimus, kokie bandymai buvo atlikti, kokie gauti rezultatai ir jeigu atsiras taip, kad buvo piktnaudžiavimas, padirbinėjami rezultatai, tada nukreipsime atsakomybę į konkrečius asmenis“, - tikino jis.

Tarp rangovų, netinkamai atlikusių darbus, įvardijami „Kamesta“, „Parama“, „Kauno keliai“, „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“ ir „Alkesta“. Pastarosios vienas iš dviejų tirtų kelių esminių pastabų nesulaukė.

Kelių kokybės auditą atlieka ekspertai iš Švedijos kelių ir transporto tyrimų instituto kartu su Kelių ir transporto tyrimo institutu.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, Lietuvoje yra 21,25 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, iš jų apie 7 tūkst. Kilometre vis dar tebėra žvyrkeliai, o apie 60 proc. asfaltuotų kelių yra blogos arba patenkinamos būklės. Per du Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius šalies kelių plėtrai ir remontui buvo skirta daugiau kaip 3,7 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos bei Europos Sąjungos fondų lėšų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt