Daugiau nei trečdalyje savivaldybių tarybų – vienvaldystė

Lietuva
Greta Zulonaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Šiųmetiniuose savivaldos rinkimuose daugiau nei trečdalyje savivaldybių susiklostė situacija, kai viena politinė jėga užsitikrino daugumą mandatų taryboje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys rodo, kad rinkimuose daugumą politinės jėgos užsitikrino 22 iš 60 savivaldybių, 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei perpus mažesnis.

Prieš ketverius metus vykusius rinkimus daugumą mandatų kuri nors viena politinė jėga gavo dešimtyje savivaldybių

Daugiau nei pusę tarybos narių užsitikrinusios politinės jėgos gali priimti sprendimus neformuodamos valdančiųjų koalicijų su kitomis partijomis ar komitetais.

Pasak Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto fakulteto dekano, politologo Ainiaus Lašo, sunku pasakyti, ar išaugusį savivaldybių skaičių, kuriose skirtingos politinės jėgos gavo absoliučią daugumą mandatų, galima laikyti tendencija. 

„Klausimas, kiek tas efektas yra stabilus, kad iš tiesų būtų galima sakyti, kad tai jau yra tendencija, nes kiekvieni rinkimai turi savo specifiką. (...) Reikėtų palaukti dar kitų rinkimų“, – BNS sakė A. Lašas.

Pasak jo, rinkėjų balsai savivaldybėse aplink vieną politinę jėgą galėjo susikoncentruoti dėl mažėjusios konkurencijos – po įvestų apribojimų rinkimuose dalyvavo mažiau komitetų. Be to, regionuose valdžią konsoliduoja ilgamečiai savivaldybių vadovai.

Lyderiai – LSDP, daugumą mandatų surinko merų komitetai

Savivaldos rinkimuose daugiau nei pusę mandatų devyniose savivaldybių tarybose gavo Lietuvos socialdemokratų partija. Gausiausios partijos iškovotos daugumos yra Alytaus mieste (19 iš 27 mandatų), Jonavos rajone (17 iš 25 mandatų) ir Marijampolėje (16 iš 27 mandatų).

Partija daugiau nei pusę vietų tarybose taip pat gavo Kauno, Pakruojo rajonuose, Akmenėje, Birštone, Vilkaviškyje ir Rokiškyje.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) daugiau nei pusę mandatų surinko Molėtuose ir Palangoje.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga Šalčininkų rajone užsitikrino absoliučią tarybos narių daugumą ir gavo 21 mandatą iš 25, Vilniaus rajone – 18 mandatų iš 31.

Liberalų sąjūdis daugumą gavo Tauragėje, partija „Laisvė ir teisingumas“ Švenčionyse, Lietuvos regionų partija – Živilės Pinskuvienės vadovaujamose Širvintose. Šioje savivaldybėje užsitikrinta 16 mandatų iš 21.

Pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvaujanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ Neringos taryboje gavo devynis mandatus iš 17 galimų. 

Daugiau nei pusę mandatų tarybose gavo penki politiniai komitetai Kaune, Druskininkuose, Kazlų Rūdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

Trečiai kadencijai į Kauno merus išrinkto Visvaldo Matijošaičio atstovaujamas komitetas „Vieningas Kaunas“ šiame mieste gavo 26 mandatus iš 41, Druskininkuose septintai kadencijai išrinkto Ričardo Malinausko politinis komitetas „Už Druskininkus“ – 17 iš 25, Šiauliuose trečią kadenciją miestui vadovausiančio Artūro Visocko „Dirbame miestui“ – 18 iš 31. Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos komitetas „Jaunoji Kazlų Rūda“ gavo 13 mandatų iš 21, o trečią kartą perrinkto Panevėžio mero Ryčio Mykolo Račkausko komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ – 15 mandatų iš 27. 

Nuo praėjusių savivaldos rinkimų 2019 metais LSDP daugumą tarybose gavo septyniose naujose savivaldybėse. TS-LKD išlaikė savo turėtas pozicijas Palangoje, Lenkų rinkimų akcija (tuometinė Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicija „Krikščioniškų šeimų sąjunga“) – Šalčininkuose ir Vilniaus rajone, o „Laisvė ir teisingumas“ (tuometinė Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) – Švenčionyse.

Socialdemokratai „paveldėjo savivaldybes“

Paklaustas apie socialdemokratus, kurie iškovojo daugiausiai daugumų savivaldybių tarybose, A. Lašas sakė, kad partija visada buvo viena stipriausių savivaldos rinkimuose.

„Faktai liudija, kad rinkėjų sentimentai banguoja, jie banguoja nuolatos ir šiuo atveju buvo pasirinkti socialdemokratai kaip alternatyva. Bet klausimas, kiek visa tai tvaru, ar tie sentimentai išliks, kai bus Seimo rinkimai, ar čia yra banga, ar tiesiog regioninės politikos specifika“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, LSDP istoriškai turi stiprų administracinį resursą ir žmones, kurie yra susieti su partija. 

„Kai kurie paveldėjo tas savivaldybes ir išlieka tokia socialiniuose moksluose vadinama priklausomybė nuo kelio. Pavyzdžiui, Vilkaviškio savivaldybė su ilga socialdemokratine tradicija, Algirdo Butkevičiaus įdirbiu ir jo sąryšiu su Vilkaviškiu. Mes matome, kad tas įdirbis duoda vaisius ir kitiems žmonėms, ir partijai (...), jiems tai padeda išlikti valdžioje“, – teigė A. Lašas.

Jo nuomone, valdžioje esantys ir rinkimuose dalyvaujantys politikai turi privalumą prieš konkurentus dėl didesnio matomumo ir taip atsirandančios galimybės parodyti per ankstesnes kadencijas nuveiktus darbus.

„(...) ypač mažesnėse savivaldybėse, kur labai daug veiksmo apskritai nėra. Tada tie nuveikti darbai matosi, tai Pinskuvienė, jeigu yra ten, ji gali parodyti, ką tose Širvintose nuveikė, o kitiems nėra erdvės parodyti, jie nėra valdžioje, neturi resursų, nevaldo biudžeto ir taip užsisuka toks ratas, kuris leidžia toms partijoms tęsti savo dominavimą“, – sakė politologas. 

Dėl koalicijų sprendimų kol kas neturi

„Vieningo Kauno“ atstovai BNS teigė planuoti tolesnio darbo miesto savivaldybės taryboje dar nepradėję ir komentarų dėl to neturi.

Nors ir turi absoliučią daugumą, Kazlų Rūdos meras BNS sakė matantis bendradarbiavimo galimybę tarybos veikloje ir pridūrė dėl galimos koalicijos bendravęs su socialdemokratais ir Liberalų sąjūdžiu.

„Kol kas nėra aišku, kas iš išrinktų tarybos narių pasiliktų mandatus, nes girdime įvairių samprotavimų, drįsčiau spėti, kad tik po savaitės sužinosime kažką tiksliau“, – kalbėjo M. Varaška.

„(...) apie bendradarbiavimą, nebendradarbiavimą mes turėjome du pokalbius, pasidalinome atviromis mintimis, kaip galėtų būti, sutarėme, kad po savaitės pasikalbėsime iš naujo“, – pridūrė jis.

M. Varaška sakė neieškosiantis bendradarbiavimo mero institucijos formavime ar išteklių skyrime, nes ji jau yra suformuota. 

Tuo metu Panevėžio meras BNS teigė, kad dėl koalicijos formavimo komitetas yra atviras visiems, kas „norės dirbti Panevėžiui“.

„Jei plius minus į tą pusę visų programos, tai manau, kad mes tikrai atviri esam, neturim raudonų linijų, vienintelis dalykas (...), raudona linija būtų grynai vertybiniai dalykai (...). Tai manau, kad yra teoriškai galimybių dirbti su visais, o su kuo sutarsim, tai matysim. Per anksti kalbėti“, – sakė politikas.

„Kol kas debatuose deklaravo (Povilo – BNS) Urbšio komanda, kad jie su mumis nedirbs vieninteliais, o visi kiti kaip ir neatsisako, tai tiesiog žiūrėsim“, – kalbėjo R. M. Račkauskas.

Buvęs Panevėžio miesto tarybos narys Povilas Urbšys šįmet kandidatavo su komitetu „Panevėžio labui“, tačiau mandatų taryboje komitetas negavo. 

Šiaulių mero patarėjas Justinas Švėgžda BNS sakė kol kas neturintis žinių dėl tarybos formavimo ir pridūrė, kad aiškesnės situacijos tikimasi po savaitės.  

Druskininkų meras BNS sakė niekur neskubantis ir planų dėl koalicijos formavimo kol kas nežinantis.

„Viskas priklausys nuo kitų norų ir pageidavimų, prieš rinkimus jau sakiau, su kuo mes tikrai nebendrausim, o su visais kitais matysim“, – kalbėjo jis.

Vasario viduryje vykusiuose pilietinės iniciatyvos „Žinau ką renku“ debatuose R. Malinauskas yra kalbėjęs, kad jeigu jam tapus meru Druskininkų miesto taryboje tektų dirbti su konservatorių dauguma, posto atsisakytų.

Neringos meras D. Jasaitis BNS sakė su niekuo apie tarybos ateitį dar nekalbėjęs ir pridūrė manantis, kad į koaliciją kviestų visus, jei tai būtų jo sprendimas.

„Gal kelių žmonių ir nekviesčiau, bet kviesčiau visus vardan bendro darbo, kad tik diskusija platesnė, geresnė. Kaip nuspręs mūsų dauguma kol kas neturiu jokių žinių“, – kalbėjo meras.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, partijos bendrai savivaldos rinkimuose yra užsitikrinusios 1335 mandatus tarybose, politiniai komitetai – 185 mandatus.

Antrasis merų rinkimų turas vyks kovo 19 dieną.