Daugiau nei pusė Žemės upių ir upelių periodiškai nustoja tekėti arba išdžiūsta

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

179482

Naujame tyrime skelbiama, kad daugiau nei pusė Žemės upių ir upelių periodiškai nustoja tekėti arba dalį metų būna išdžiūvę.

Jos sutinkamos visuose klimatuose ir žemynuose, nuo Himalajų sniegu maitinamų upelių ir sezoniškai išdžiūstančių Sacharos upių vagų iki pusės mylios pločio upės Indijoje, nustatė mokslininkai.

Net ir ilgiausia pasaulio upė – Nilas, turi tam tikras dalis, kurios kartas nuo karto nustoja tekėjusios.

Anot mokslininkų, dalinai dėl to kaltinama klimato kaita, o taip pat ir vandens išgavimas žmonių ar žemės ūkio poreikiams.

Jų teigimu, tai paveikė daugybę buvusių neišdžiūstančių upelių ir upių, įskaitant Nilą, Indą ir Kolorado upę.

„Atsižvelgiant į nuolatinius pasaulinius klimato ir žemės naudojimo pokyčius, manoma, kad per ateinančius dešimtmečius vis didesnė dalis pasaulinio upių tinklo sezoniškai nustos tekėti,“ – sakė Bernhard Lehner, vienas iš tyrimo autorių ir profesorius McGill  universitete Monrealyje, Kanadoje.

Apie 51–60 proc. iš 39 mln. mylių Žemės upių ir upelių periodiškai nustoja tekėjusios ar dalį metų išdžiūsta.

Kaip ir tikėtasi, moksliinkai nustatė, kad nedaugiamatės upės, kurios dalį metų teka tik dalinai arba visiškai išdžiūsta, dažniausiai sutinkamos sausringose vietovėse, kur esama daugiau garavimo, nei lietaus.

Vis dėlto, jų yra ir tropiniuose klimatuose, ir net Arktyje, kur dalį metų upės užšąla.

Duomenis panaudoję mokslininkai sukūrė pirmąjį šio tipo nedaugiamečių upių žemėlapį.

Jie viliasi, kad tai padės stebėti būsimus upių tekėjimo pertrūkimus, o taip pat ir tai, kaip šios upės ir upeliai palaiko biologinę įvairovę.

„Nedaugiametės upės ir upeliai yra labai vertingos ekosistemoms, nes jose gyvena daugybė skirtingų rūšių, prisitaikiusių prie vandens buvimo ir nebuvimo ciklų,“ – sakė tyrimo autorius Mathis Messager. „Šios upės gali suteikti žmonėms svarbų vandens ir maisto šaltinį, ir jos vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant vandens kokybę. Tačiau dažniausiai jos nėra tinkamai valdomos arba lieka visiškai neįtraukiamos į valdymo veiksmus ir gamtos apsaugos įstatymus, nes jos tiesiog yra pražiūrimos“.

Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Nature“

Gismeteo.lt

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt