Daugiau nei pusė šimto asociacijų nepritaria didesniam dalies gyventojų apmokestinimui

Lietuva

Freepik.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

274371

54 šalyje veikiančios verslo ir profesinės asociacijos kreipėsi į Seimo frakcijas ir komitetus, kritikuodamos pradedamą svarstyti mokesčių reformą bei ragindamos atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Trečiadienį mokesčių reformos klausimai bus svarstomi Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, ketvirtadienį – Biudžeto ir finansų komitete. Po diskusijų Seimo komitetuose, diskusijos persikels į Seimo posėdžių salę.

„Atsižvelgiant į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad ji turės neišvengiamos žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką. Todėl raginame Seimo narius nepritarti siūlomiems pakeitimams“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.

Priėmus mokesčių reformą šiuo metu Seimui komitetuose svarstyti pateikta apimtimi, pasak kreipimosi autorių, tarp kurių – autoriai, vertėjai, mokslininkai, konsultantai, IT specialistai, kurjeriai, pavežėjai, NT brokeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, ūkininkai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai, meno atlikėjai, architektai, prekybininkai ir kt. – mokesčių didinimas paveiktų kone visus asmenis, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu.

Nepaisant valdančiųjų teiginių, kad mokesčių didinimas palies tik gaunančius didžiausias pajamas, skaičiuojama, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24 tūkst. Eur pajamų per metus.

„Pavyzdžiui, jeigu dabar individualią veiklą vykdantis asmuo per mėnesį gauna 2000 Eur pajamų (neatskaičius mokesčių ir sąnaudų), 24 tūkst. Eur per metus, dabar jam taikomas 15,79 proc. mokestinis tarifas, t. y. 3788 Eur , o po mokesčių pakeitimų mokestinė našta bus 20,24 proc. ,t.y. 4857 Eur mokėtinų mokesčių“, – skaičiuojama pranešime.

Kreipimosi autorių teigimu, reforma iš esmės siekiama priartinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, nepaisant to, kad individuali veikla yra mažiau patraukli dėl asmenų prisiimamų rizikų, patiriamų kaštų, pajamų garantijų ir kitų aspektų, todėl raštą pasirašiusiųjų organizacijų teigimu, toks siekis yra ydingas.

„Daroma didele klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Atlikėjams, autoriams, praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. O tuo tarpu meno atlikėjas negauna eilės naudų, kurios gali būti teikiamos darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti eilės realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – teigė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.

A. Begetės teigimu, autoriams, kurių pajamos nėra pastovios, kartais jau ir taip yra sudėtinga sumokėti mokesčius valstybei. Nepaisant to, mažinamas prezumpcinių sąnaudų režimo patrauklumas ir jo atsisakymas nuo 55 tūkst. Eur apsunkins autorių ir atlikėjų apskaitą.

Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo Daliaus Rudoko teigimu, mokesčių didinimas lems augančias kainas dalijimosi ekonomikoje ir didins mokesčių vengiančiųjų skaičius.

„Mokesčių didinimas reikšmingai paveiks dalijimosi ekonomikos dalyvius – taip pat ir vartotojus. Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavežėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės pastarųjų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas bei padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykusiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – teigė Dalius Rudokas.

Dalijimosi ekonomika, kurioje dirbantys asmenys veikia individualios veiklos pagrindu, labiausiai pasimatys mokesčių didinimo poveikis kainomis, tačiau tokia pati įtaka kainoms tikėtina ir eilėje kitų sektorių – po reformos galime tikėtis brangsiančių teisinių, grožio ir eilės kitų paslaugų brangimo.

Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas prieštarauja tiek valdančiųjų partijų rinkiminiams pažadams mokesčių nedidinti arba net juos mažinti, mokesčių sistemą pertvarkant taip, kad našta būtų perkeliama ant ekonomikai mažiausiai žalingų turto ir aplinkosaugos mokesčių, tiek Vyriausybės programai, kurioje teigiama siekti palankių mokestinių sąlygų privačiai iniciatyvai ir verslumui.

„Nuvilia ne tik tai, kad valdančiųjų pažadai netęsiami, bet ir tai, kad tokios didelės apimties reformą planuojama priimti skubos tvarka, be išsamesnių diskusijų su visuomene. Fundamentaliai reformuojant šalies mokesčių sistemą, pagrįstai tikimės, kad su mumis, mokesčių mokėtojais – tiek verslo atstovais, tiek individualia veikla užsiimančiais specialistais – būtų kalbamasi ir tariamasi. Tie, kurie dirbo šešėlyje, po reformos tikrai iš jo neišeis, o didesnius mokesčius turėsime mokėti mes, sąžiningai juos mokantys“, – sakė A. Romanovskis.

Įvardijo, ką paveiktų

Asociacijų pasirašytame rašte teigiama, kad mokesčių didinimas nesuderinamas su valdančiųjų partijų rinkiminiais pažadais nedidinti mokesčių arba juos mažinti, mokesčių sistemą pertvarkant teikti prioritetą ekonomikai mažiausiai žalingais turto ir aplinkosaugos mokesčiams.

„Didesnis pajamų apmokestinimas palies praktiškai visus asmenis, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu, tarp šių asmenų – žurnalistai, autoriai, vertėjai, mokslininkai konsultantai, IT specialistai, kurjeriai, pavežėjai, NT brokeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, ūkininkai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai, meno atlikėjai, architektai, prekybininkai“, – rašoma dokumente.

Rašto autorių vertinimu, tokie pakeitimai kaip nedarbo socialinio draudimo taikymas individualiai dirbantiems, yra inspiruoti ydingo požiūrio, kad individuali veikla yra alternatyvi darbo santykių forma, o ne forma užsiimti profesine ar komercine veikla.

„Didėjantis pajamų iš individualios veiklos apmokestinimas didins paskatas vengti pajamų deklaravimo ir taip skatins šešėlio didėjimą, tuo tarpu mokestinė našta didės būtent sąžiningiems pajamas deklaruojantiems mokesčių mokėtojams“, – rašoma dokumente.

Taip pat pabrėžiama, kad nepaisant neigiamo pasiūlymų poveikio, mokesčių didinimui pasirinktas dar ir itin nepalankus laikas.

Raštą pasirašė LVK, Smulkiojo ir vidutinio versto tarybos, „Investor`s Forum“, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir kitų asociacijų atstovai.

Birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui.

Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt