Daugiau nei pusė rūkančiųjų norėtų atsisakyti šios priklausomybės

Daugiau nei pusė rūkančiųjų (59%) norėtų mesti rūkyti, rodo reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tačiau dažniausiai žmonės įvardija, jog jiems tai padaryti trukdo susiformavę įpročiai, valios trūkumas, didelis stresas ar kitų įtaka, atskleidžia „Acetium Lozenge“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. „Šios priklausomybės ne ką lengviau atsisakyti nei azartinių lošimų ar alkoholio“, – sako IPS klinikos psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig, minėdamas, kad metančiajam yra labai svarbus šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas.

Daugiausia žmonių (62%) negali mesti rūkyti, nes tai yra tapę įpročiu, net 56% teigia, kad neužtenka valios. 33% mano, kad rūkymas padeda kovoti su stresu, nors specialistai teigia, kad rūkantys žmonės jaučia nerimą, nuotaikų svyravimus daug dažniau nei nerūkantys, kiti (17%) nuogąstauja, kad vos metę priaugs svorio.

„Įsivaizduojame, kad žmogus turi ribotą valios „kiekį“, kuris gali išsekti, tačiau tai nėra moksliškai pagrįsta. Mūsų įpročiai formuojasi ir keičiasi, kai išmokstame valdyti jausmus, prieštaringus norus, todėl rūkymo trumpalaikes pasekmes suvaldyti galime. Atradus būdus, kaip sušvelninti nikotino atsisakymo laikotarpį, be jo galime gyventi labai laisvai“, – įsitikinęs J. Hilbig.

Pasak gydytojo, kai kuriems žmonėms sunku atsisveikinti su žalingu rūkymo įpročiu, nes metę jį dar kurį laiką jaučiasi prastai. Ši būsena nėra pavojinga, tačiau reikalauja daug jėgų ir pasiryžimo. Jeigu žmogus turi emocinių sunkumų, santykių problemų, sveikatos sutrikimų, mesti dar sunkiau. Kita vertus, sėkmingai nustojus rūkyti laukia didžiulė nauda: laikui bėgant savijauta tampa daug geresnė, ženkliai mažėja su rūkymu susijusios sveikatos rizikos, nelieka išlaidų už tabaką, vardija medikas.

Ir fizinė, ir psichologinė priklausomybė

Rūkymas gali būti suprantamas kaip fizinė ar psichologinė priklausomybė, tačiau dažniausiai abi priklausomybės veikia kartu.

Nikotinas sukelia didžiulį norą rūkyti, kuo daugiau jo yra cigaretėje, tuo stipriau jis veikia. Vos užsirūkius, nikotinas greičiau nei per dešimt sekundžių patenka į smegenis, ten prisijungia prie receptorių ir keičia nervinių ląstelių veiklą. Gavęs nikotino, žmogus patiria teigiamų pojūčių, jam mažėja nerimas, tačiau tai – tik trumpi, malonūs pokyčiai. Norint juos patirti rūkoma vėl ir vėl. Kelias valandas negaunant nikotino, nervų sistemai sukeliamas neigiamas patyrimas. Žmogui atsiranda įspūdis, kad sunku susikaupti, padidėja apetitas. Metant rūkyti, šiuos nemalonius pojūčius intensyviai galima jausti dar ilgą laiką.

„Kalbant apie psichologinę priklausomybę, rūkymo procesas kuria savotiškus ritualus ar refleksines būsenas, pavyzdžiui, noras vos atsibudus užsidegti cigaretę“, – paaiškina J. Hilbig.

Rūkymo veiksmas gali būti susiejamas su situacijomis, pavyzdžiui: rūkymas po maisto, per pietų pertrauką, rūkymas su draugais, kolegomis. Matyti, jog kitomis aplinkybėmis cigaretės nebūtų imamasi. Kitų įtaka itin svarbi net 17% apklaustųjų, parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Mūsų nervų sistema tokius ryšius užfiksuoja ir „prikabina“ prie malonių aspektų. Atmintis pagal tai užsiprogramuoja, tai gali būti vaizdinys, maistas arba dūmų kvapas, kuris pažadina atsiminimą apie situaciją ir sužadina norą rūkyti. Atsisakyti rūkymo, atrodo būtų paprasta, tačiau šitos kasdienės situacijos pasikartoja labai dažnai, todėl ir vėl kyla noras griebtis cigaretės“, – dėsto gydytojas.

Kai veikia nikotinas

„Rūkymo priklausomybė turi bendrų bruožų su alkoholio, lošimų ar net apsipirkinėjimo priklausomybėmis“, – sulygina psichiatras-psichoterapeutas. Žmonės yra užvaldyti veikiančios medžiagos, rūkymo atveju – nikotino, o save geba kontroliuoti tik iš dalies. Atsikratyti cigaretės gali būti taip pat sunku kaip ir bet kurios kitos priklausomybės.

Su priklausomybe kovoti sunku, tačiau įmanoma, sako psichoterapeutas. J. Hilbig teigia, kad gali padėti šeimos nario, draugo padrąsinimas, gydytojo ar kito autoritetingo asmens patarimas, žinoma, įvairios psichoterapijos formos skatina pasiruošti ir ištverti metimo procesą. Psichoterapijos metu išmokstama valdyti nerimą, atrandami būdai, kaip pakeisti nikotino teigiamą poveikį.

„Medikamentinės gydymo priemonės taip pat naudingos ir moksliškai pagrįstos“, – sako J. Hilbig. Vienos labiau gelbsti sumažinti paties rūkymo nutraukimo simptomus, sušvelnina nerimą, nuovargį. Kitos mažina nikotino „teigiamą“ poveikį – siekia, kad jei žmogus paslystų ir vėl pradėtų rūkyti, jis nepatirtų greito „apdovanojimo“, jo paslydimas praeitų be malonumo, taip didėja tikimybė, kad žmogus susivoks ir nebenorės vėl imtis cigaretės.

Rūkančių šalies gyventojų sociologinį tyrimą dėl ketinimo mesti rūkyti atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25 - vasario 7 d.