Daugiau nei 100 darbuotojų dirbo rizikuodami gyvybe ar sveikata

Kaip Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informavo anksčiau, įsibėgėjant statybų sezonui, kovo-balandžio mėnesiais inspektoriai intensyviau tikrino statybvietes nelaimingų atsitikimų darbe ir nelegalaus darbo prevencijai. Per šį intensyvių tikrinimų laikotarpį darbo inspektoriai patikrino, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų daugiau nei 200 statybviečių. Darbdaviams buvo surašytas 61 privalomai vykdytinas reikalavimas bei 41 administracinių nusižengimų protokolas. Statybvietėse nustatyta ir apie 100 galimai nelegaliai dirbusių asmenų.

Nors apie būsimus patikrinimus VDI iš anksto viešai pranešė, atliktų inspektavimų duomenimis, nesaugiai, pažeidžiant darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, rizikuodami gyvybe ar sveikata dirbo daugiau nei 100 asmenų. Didžioji dalis – apie 80 proc. šalintinų pažeidimų užfiksuota dėl darbdavių netinkamai įrengtų darbo vietų.

„Ypač neramina tai, kad statybvietėse net 16 proc. atvejų darbus organizuojantys statybos vadovai išvis neplanavo nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos priemonių”, – atkreipia dėmesį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Ramūnas Rakauskas. Statybos darbų technologijos projekte nebuvo numatytos priemonės, užtikrinančios saugų darbą statybos metu, arba toks projektas išvis nebuvo parengtas.

Tikrinimų metu darbo inspektoriai taip pat nustatė, kad daugiau nei trečdaliu atvejų statybos darbus organizuojantys vadovai nepasirūpino užtikrinti, kad pavojingos zonos statybvietėje (liftų šachtos, angos perdengimuose ir pan.) būtų aptvertos signaliniais aptvarais ir paženklintos saugos ir sveikatos apsaugos ženklais arba kitaip aiškiai pažymėtos.

Beveik 40 proc. tikrintų statybviečių buvo didžiulė grėsmė darbuotojams susižaloti ar žūti nukritus iš aukštai. Tai yra – nebuvo įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės (aptvarai, apsauginiai tinklai), statybvietėse naudojami pastoliai buvo sumontuoti netinkamai (atskiros jų dalys buvo nestabilios, žiojėjo pavojingi plyšiai ir pan.). Tikrinant nustatyta, kad apie 20 proc. atvejų darbuotojai nesaugiai naudojo nešiojamas kopėčias, tiek pat – nenaudojo asmeninių apsaugos priemonių.

Darbo inspektoriai grįš į jau tikrintas įmones, kuriose buvo rasta pažeidimų, įsitikinti, kad jie pašalinti pagal ankstesnius reikalavimus ar rekomendacijas. „Norime informuoti ir pabrėžti, kad, jei tikrintose įmonėse bus ir vėl nustatyti analogiški darbuotojų gyvybei ir sveikatai gresiantys pažeidimai, atsakomybės darbo inspektoriai reikalaus visu griežtumu”, – informuoja Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas R. Rakauskas.

VDI primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 80 iki 880 eurų.

Už tiesioginę grėsmę darbuotojo gyvybei darbų vadovas nubaustas 500 eurų

Viena iš ANK naujovių: jeigu dėl aukščiau minėtų pažeidimų galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirasti kitų sunkių padarinių numatyta 500-2000 eurų bauda. Šią nuostatą teko pritaikyti ir pastarųjų tikrinimų statybose metu. Vienam iš Šiaulių apskrities įmonių statybos darbų vadovų, leidusiam darbuotojams dirbti iškasoje, kurios gylis 5,6 m, nenaudojant saugos priemonių, užtikrinančių, kad nevirstų gruntas ir neužspaustų ten dirbančių darbuotojų, skirta 500 eurų bauda. Pagal minėtą ANK nuostatą darbo inspektoriai surašė administracinių nusižengimų protokolą ir darbdaviui, vienoje iš Klaipėdos statybviečių naudojusiam stacionarų bokštinį kėlimo kraną, kuriam nėra atlikta techninė patikra, nėra įgaliotos įstaigos išvados apie krano tinkamumą naudoti. Šiuo atveju teismas sprendimo dėl baudos dydžio dar nėra priėmęs.