Daugiabučių namų teritorijų tvarkymas – Savivaldybės reikalas, už kurį sumoka gyventojai?

Šiauliai

A. Rutkausko nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Etaplius.LT

319321

Daugiabučių namų gyventojai patys prižiūri teritoriją aplink namą arba sumoka už jos priežiūrą. Tokia, atrodytų, logiška tvarka nusistovėjusi daugiau nei du dešimtmečius. Tačiau egzistuoja juridinis neatitikimas – suformuotų žemės sklypų neturinčių namų gyventojai moka už Savivaldybės turto tvarkymą. Kai kuriems pirmininkams iškėlus šį klausimą ir Vyriausybės atstovui paraginus, skubama suformuoti sklypus aplink visus daugiabučius namus.

Tvarkosi savininkas arba gyventojas

Į „Etaplius“ redakciją kreipėsi keleto daugiabučių namų savininkų bendrijų Šiaulių mieste pirmininkė Nijolė Malakauskienė, netekusi kantrybės, kada bus juridiškai pakeistos taisyklės, pagal kurias arba gyventojai, arba Savivaldybė privalėtų mokėti už teritorijos aplink namą priežiūrą. Ji sako, kad dėl dabar egzistuojančios tvarkos kyla juridinių ginčų grėsmė.

Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, tai turi būti įstatymu priskirta teritorija, o tai reiškia, kad turi būti suformuotas žemės sklypas ir įregistruotas Registrų centre. Tai padarę yra tik maždaug pusė Šiaulių daugiabučių, visi kiti suformuotų sklypų neturi. Pirmininkė sako, kad tokiu atveju išeina, kad gyventojai teritorijos tvarkymu užsiima, o pirmininkai valymo mokesčius renka be jokio juridinio pagrindo, o tik iš geranoriškumo ir šeimininkiškumo.

Istorija – dvidešimtmečio senumo

Pati problema, kam priklauso daugiabučių teritorijos ir kas turėtų mokėti už jų tvarkymą, užkoduota seniau nei prieš du dešimtmečius – kai 2003 m. Šiaulių m. savivaldybė priėmė Miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Jos numato, kad gyventojų tvarkoma teritorija – tai įstatymu apibrėžta ir įregistruota teritorija, kitaip tariant, suformuotas žemės sklypas. O jei tokio nėra, tai namo savininkai turėtų tvarkytis faktiškai naudojamą teritoriją iki gretimo sklypo, bet ne daugiau nei 20 metrų nuo pastato išorinių atitvarų.

„Tuomet mano vadovaujama bendrija nusprendė jokio švaros mokesčio nerinkti, o tvarkytis savo jėgomis. Pati organizuodavau talkas nupjauti žolę, surinkti šiukšles – tiesiog mokėmės šeimininkiškumo“, – prisimena pirmininkė, tačiau priduria, kad ilgai tai netruko, žmonėms patogiau už tai tiesiog sumokėti.

Kitokia situacija tų bendrijų, kurios turi suformuotus žemės sklypus aplink daugiabutį. Jos turi juridinę ir teisę, ir prievolę tvarkytis ir už tai mokėti.

„Dar viena bendrija buvo suformavusi žemės sklypą ir 25 metus jį nuomojosi iš Savivaldybės ir tai buvo įregistruota Registrų centre. Jie tvarkėsi, jie ir mokėjo. Tačiau kartą reikėjo nupjauti medį tame sklype, paskaičiavome, kad tai milžiniški pinigai. Pasibaigus nuomos terminui, gyventojai nusprendė nuomos sutarties nebetęsti. Tuomet tą medį gyventojų prašymu atvažiuoja ir sutvarko Savivaldybė ir jokių pinigų iš gyventojų nerenka. Ką tai reiškia gyventojams? Kad kur kas naudingiau, jog ta žemė būtų valdiška, negu priklausytų jiems“, – apie tai, kad išvadas gyventojai greitai pasidarė ir daugiau jokių sklypų turėti nebepageidauja, sako N. Malakauskienė.

Ši bendrija teritorijos aplink namą tvarkymui samdo žmones ir už tai moka, bet nežinia, kiek ilgai tai bus.

„Jie moka, bet vis paburčija, nes nepigi ta paslauga. Ir manau, kad grįšime prie tos situacijos, kad pati bendrija pirks žoliapjovę ir šienausis patys gyventojai. Dar viena mano vadovaujama bendrija pernai pateikė raštą, kad gyventojai atsisako mokėti ir kažkas, atvykęs be jokio mokesčio, nupjovė žolę“, – dėl neaiškios situacijos galimus gyventojų elgesio scenarijus ateityje spėlioja N. Malakauskienė.

Pasak N. Malakauskienės, prieš gerą dešimtmetį esą buvo žodinis sutarimas, kad Savivaldybė galėtų bent dalinai kompensuoti patirtas išlaidas. Bet valdžios keitėsi, o žodinio pažado prie jokio dokumento neprisegsi. Taip ir liko. Gyventojams atrodo logiška ir teisinga, kad jie moka už savo namo teritorijos tvarkymą. O Savivaldybei tokia nusistovėjusi tvarka labai patogi: gyventojai patys organizuoja tvarkymą ir patys už tai sumoka, net nesidomėdami, jog moka ne už jiems priklausančio turto priežiūrą.

Iškyla juridinė painiava

N. Malakauskienė sako – viskas yra gerai, kol visiems gerai. Bet jai, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkei, yra neramu, jei atsirastų precendentas, t. y. atsirastų bent vienas gyventojas, kuris atsisakytų mokėti už teritorijos valymą, bandant išieškoti skolą teisine tvarka, kiltų nemenka juridinė painiava. Todėl, norėdama užbėgti situacijai už akių, ji siekia, kad tas mokestis būtų teisėtas.

„Galbūt ir aš nutylėčiau, bet man, turinčiai dvi bendrijas, yra neramu: jei kuris nors buto savininkas atsisakytų mokėti už teritorijos valymą, aš manau, kad joks teismas jam [šio mokesčio prievolės] nepriteistų. Ir ką daryti bendrijos pirmininkui?“ – retoriškai klausia šiaulietė N. Malakauskienė, daugiabučių savininkų bendrijoms pirmininkaujanti nuo 2000-ųjų metų.

Moteriai neramu, nes jau yra dalinai nemokančių gyventojų ir ji spėja, kad teismo atveju jie galėtų pasinaudoti šia spraga. Kodėl tyli kiti pirmininkai, N. Malakauskienė negali atsakyti, nes nenorėtų apkaltinti kolegų.

„Aš esu šiuo klausimu kolegoms rakštis. Gal pirmininkai yra apsiforminę patys ir tai jiems yra galimybė pasikelti atlyginimą? Aš gerai nežinau, bet jie kažkaip ten sukasi. Kai kurie namų administratoriai irgi gudriai padarė: rinkdami mokesčius iš gyventojų, jie įsivedė grafą „Už laiptinės ir teritorijos valymą“, – moteris spėlioja, kad taip apeinama ši problema.

Kas tvarkys?

Jei staiga gyventojai, neturintys sklypų, nuspręstų nebeprižiūrėti teritorijų aplink savo namą, ši našta atitektų Savivaldybei. O tai nemažai kainuotų.

„Iškyla klausimas: „O tai kas tvarkys?“ Aš už tai, kad reikia tvarkytis. Bet už tai, kad tai būtų teisiškai įforminta. Kad ir gyventojai būtų teisūs, ir bendrijos pirmininkas, ir namo administratorius“, – paaiškina moteris, kodėl taip atkakliai siekia aukščiau minėtų taisyklių pakeitimo.

Taisyklių pakeitimo laukiama dvejus metus

N. Malakauskienė šią situaciją vėl ėmė klibinti prieš porą metų, per Žmogaus teisių gynimo dieną buvo galima kreiptis dėl nemokamos teisininko konsultacijos ir šia tema atsiliepė viena teisininkė, kuri, išanalizavusi situaciją, patvirtino, kad gyventojai galimai neteisėtai moka už jiems nepriklausančių sklypų priežiūrą. Esą ji nusistebėjo, kaip čia nė vienam neužkliuvo.

Stebina tai ir N. Malakauskienę: „Šiauliuose (ir ne tik Šiauliuose) gyvena šimtai teisininkų ir daugelis jų gyvena daugiabučiuose, bet nė vienam neužkliūva, kad iš jų renkami mokesčiai už jiems nepriklausančių teritorijų valymą?“

Moteris kreipėsi į Vyriausybės atstovą Šiaulių ir Telšių apskrityse Andrių Cechanavičių. Šis, išsiaiškinęs situaciją, dar 2022 m. paragino Šiaulių miesto savivaldybę inicijuoti Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimą. Tačiau iki šiol jokio sprendimo ir net teikimo Tarybai svarstyti nėra.

„Man įdomu, kiek tas Vyriausybės atstovas leis tęsti šių neteisėtų taisyklių galiojimą. Nes tas [susirašinėjimas] vyksta jau beveik dveji metai“, – vartydama dokumentų pluoštą, sako moteris.

Pasirodo, kad Šiaulių m. meras yra paprašęs šį svarstymą atidėti dvejiems metams, t. y. iki 2024 gruodžio 31 d. Jis motyvavo tuo, jog reikia laiko, norint visiems namams suformuoti sklypus.

„Teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesas yra ilgai trunkantis ir Savivaldybės administracija imasi visų priemonių, kad prie daugiabučių namų būtų priskirti žemės sklypai, todėl Savivaldybei reikia daugiau laiko įvykdyti teikimą. Šiuo metu pakeitimai pareikalautų neracionaliai didelių Savivaldybės biudžeto lėšų“, – rašyta pernai Savivaldybės rašte.

Situacija išlikusi tokia pat ir dabar: „Vyriausybės atstovo teikimo pagrindu yra vykdomos sklypų apie daugiabučių namus formavimo procedūros. Taisyklių keitimas numatytas, kai bus suformuoti sklypai“, – atsakyme „Etaplius“ redakcijai atrašė Šiaulių m. savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.

Situacija Šiauliuose nėra išskirtinė. N. Malakauskienė sako, kad į ją kreipiasi bendrijų pirmininkai ir iš kitų miestų. Tačiau veiksmų irgi niekas neketina imtis: „Iš Raseinių man skambino ir iš Jurbarko. Ir visi laukia: „Gerai – darykite, o mes vėliau susisieksime, kaip jums sekasi.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt