Daugiabučio bendrijos bėdos: samdomi pirmininkai įgriso tiek, kad gyventojai išvijo juos lauk

Mažos daugiabučių namų savininkų bendrijos susiduria su neįveikiamais sunkumais: nepavykus rasti sąžiningų, kompetentingų ir darbščių pirmininkų, jos vis dažniau atsisako jų paslaugų ir renkasi profesionalias įmones.

Mažos daugiabučių namų savininkų bendrijos susiduria su neįveikiamais sunkumais: nepavykus rasti sąžiningų, kompetentingų ir darbščių pirmininkų, jos vis dažniau atsisako jų paslaugų ir renkasi profesionalias įmones.

Septyneri vargo metai

Vieno 20 butų namo (adresas redakcijai žinomas) Šiauliuose gyventojams po septynerių vargo metų galutinai trūko kantrybė ir jie atsikratė samdomo pirmininko ir buhalterės paslaugų.

Šiuo metu visuomeniniais pagrindais dirbanti bendrijos pirmininkė, šio namo gyventoja Genovaitė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi – red.) pasakojo, kad per visą bendrijos gyvavimo laikotarpį sunkiausia buvo susirasti pirmininkus, o tie, kuriems šį darbą patikėdavo, pasirodydavo labai blogi. Ypač gyventojai nusivylė pastaruosius septynerius metus dirbusiu pirmininku, kurį samdė iš šalies.

„Čia didžiausia bėda. Jis paprasčiausiai darbo nedirbdavo. Su gyventojais nebendravo. Neatsižvelgė, ko reikia, kokios namo bėdos, neieškojo rangovų, kad tvarkytų namą. Jeigu kokia įmonė atvykdavo prie namo dirbti, gyventojams meluodavo, kad jis nieko nežino, nors žinojo. Namui buvo reikalingi dideli darbai, o jis iš viso nesirodė, neatsiliepė į telefono skambučius. Absoliučiai nieko nedarė, o mums akyse nesirodė“, – su kartėliu balse pasakojo šiaulietė.

Pirmininkas negyveno daugiabutyje, kurio gyventojai jį pasamdė. Niekas iš namo gyventojų šio darbo dirbti nesutiko, o surasti pirmininką iš šalies ne taip lengva. „Prieš tai mes atleidome pirmininką, kuris pasirodė nepatikimas, bet buvo labai sunku surasti, kas jį pakeistų. Paprasčiausiai mes neradome, kas apsiimtų. Tada vienas buto savininkas pasakė žinantis pirmininką, kuris turi daug bendrijų, neva dirba, ir mes jį pasamdėme“, – pasakojo Genovaitė.

Pasamdytas pirmininkas „dirbo“ bendrijoje septynerius metus. Samdyta buhalterė irgi pasirodė ne ką geresnė. „Su buhaltere buvo panaši bėda. Ji kas mėnesį neišrašinėdavo sąskaitų, gaudavome kas tris, kas keturis mėnesius, nematydavome, kiek mokėti, tai kaimynai mokėdavo iš atminties arba į priekį, nes sąskaitos būdavo netikslios, neteisingai suskaičiuotos įmokos. Buhalterė netvarkė ir bendrijos dokumentų, o galiausiai pastaruosius metus iš viso nebeatsiliepė. Mes ją jau atleidome, bet ji dar iki šiol nėra su mumis atsiskaičiusi“, – darbuotojos aplaidumu ir neatsakingumu stebėjosi gyventoja.

Bendrijos narė prisipažino, kad tiek pirmininkui, tiek buhalterei mokėjo „tikrai nedaug“ – po 50 eurų ant popieriaus per mėnesį, bet esą, kai pirmininkas paprašė pakelti atlyginimą, jam buvo atsakyta, kad atlyginimas bus padidintas, kai jis pradės dirbti darbą.

Bendrija iki šiol visas reikalingas paslaugas pirko pagal prieš daugelį metų sudarytas sutartis, kurios kasmet būdavo atnaujinamos.

Atleido, kai suprato kėslus

Prieš tai dirbęs pirmininkas, gyvenęs kitame daugiabutyje, taip pat bendrijos buvo atleistas, nes neatsižvelgė į namo gyventojų interesus. „Jis bendradarbiavo labai gražiai, daug ką su juo susitvarkėme. Bet, kai namas atsisakė daryti renovaciją, kurią jis piršo, jis ant mūsų labai supyko. Bet mes pamatėme, kad jis eina išvien su savivaldybe ir būsimais rangovais. Supratome, kad jis iš tos renovacijos būtų gavęs naudos“, – pasakojo šiaulietė.

Kai gyventojai pajuto, kad pirmininkas asmeniškai suinteresuotas dėl renovacijos, kuri gyventojams pasirodė pernelyg brangi, jį atleido. „Mes tai pajutome, nes jis pradėjo su visais negražiai elgtis, Kai namas pasakė, kad nedarys renovacijos, kardinaliai pasikeitė elgesys. Iki tol buvo labai geras, o kai atsisakėme renovacijos, jis apsivertė“, – pasakojo šiaulietė.

Gyventojai atsisakė pirmininko siūlytos renovacijos, nes ji pasirodė per brangi. „Tada pirmininkas labai pasikeitė ir mes jį atleidome. Tada suradome ir pasamdėme kitą, kuris per septynerius metus iš viso nieko nedirbo“, – bendrijos nesėkmių istoriją dėstė pašnekovė.

Paslaugas teiks administratorius

Bendrijos narė pasakojo, kad, atleidę du pirmininkus, nedidelio daugiabučio gyventojai nebeturėjo kitos išeities, tik samdyti daugiabučių priežiūros paslaugas teikiančią įmonę. „Nėra pirmininkų, niekas nesutinka eiti. O jeigu sutinka, mums netinka. Vieną radome, bet jis pareikalavo didelio atlyginimo. O mūsų mažas namas – mums per brangu“, – prisipažino šiaulietė.

Naujasis administratorius teikti paslaugų dar nepradėjo, todėl ponia Genovaitė šiuo metu pirmininko pareigas eina visuomeniniais pagrindais, nes esą kažkas turi „visus popierius tvarkyti“. Moteris sutinka, kad geriausias pirmininkas būtų vietinis šio namo gyventojas, deja, norinčių imtis šio darbo neatsiranda.

„Administratoriui už paslaugas teks mokėti daugiau, nei mokame dabar. Bet tikimės, kad gausime patikimas ir kokybiškas paslaugas, o įmonės atstovai nesislapstys ir komunikuos su mums, laiku reaguos į gyventojų pageidavimus. Kita vertus, bendrijai nebereikės pačiai su kiekvienu paslaugos teikėju, pavyzdžiui, laiptinių valytojais, sudarinėti sutarčių“, – teigė šiaulietė.

Pasak jos, bendrija ir toliau gyvuos, yra išrinkta jos valdyba su visuomeniniais pagrindais dirbančiu pirmininku, kurie tarsis su administratoriumi, jeigu name tektų atlikti didesnės apimties remonto darbus, ar kitais aktualiais klausimais. „Mes toliau valdysime bendrijos pinigus, dalyvausime bendrijos valdyme ir atstovausime gyventojams santykiuose su administratoriumi“, – teigė Genovaitė.

Neranda sėkmės rakto

Lietuvoje kasmet likviduojama kelios dešimtys daugiabučių namų savininkų bendrijų, o gyvuojančios vis dažniau atsisako savarankiškos veiklos. Šiuo metu iš beveik 5 tūkst. Lietuvoje veikiančių daugiabučių namų savininkų bendrijų 50 proc. samdo profesionalias namų priežiūros įmones.

Su bendrijų veikla iš arti susipažinę ekspertai mano, kad įstatymų leidėjų viltys, kad daugiabučių gyventojai aktyviai dalyvaus bendro turto valdyme, nepasiteisino.

Entuziastingai veiklą pradedantys bendrijų pirmininkai ilgainiui supranta, kad jiems trūksta kompetencijos, kitose bendrijose neatsiranda norinčių be atlyginimo užsiimti daug darbo valandų suryjančia veikla. Kartais gyventojų išrinktas pirmininkas ir valdyba pradeda piktnaudžiauti jiems patikėta valdžia ir tuo piktina kaimynus. Skirtingus interesus turintys ir bendro sutarimo nerandantys gyventojai susipyksta ir inicijuoja bendrijos veiklos nutraukimą. Kitos tęsia veiklą, bet namo priežiūrą patiki administratoriui.

Registrų centro duomenimis, 2023 m. iš Juridinių asmenų registro išregistruotos 46 daugiabučių namų savininkų bendrijos, 2024 m. – 56. Šiuo metu Juridinių asmenų registre iš viso yra įregistruota 4,9 tūkst. daugiabučių namų savininkų bendrijų. Daugiabučių namų Lietuvoje yra apie 41 tūkst., iš jų apie 35 tūkst. statytų iki 1993 m.

Registrų centras teigia, kad pastaraisiais metais juridiniai asmenys (tarp jų ir bendrijos) išregistruojamos dėl to, kad ilgą laiką neatnaujina duomenų apie save.

„Bendrijų išregistravimo priežastis – ilgiau nei 5 metus neatnaujinti duomenys Juridinių asmenų registre. Be abejo, gali būti ir tokių atvejų, kai bendrija likviduojama jos narių sprendimu“, – Alfa.lt sakė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.