Daugiabučiai vietoje kultūrinio paveldo – miesto valdžios nuomonė vieninga

Prieš kurį laiką Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui pareiškus, kad kultūrinį paveldą mieste reikėtų nugriauti ir statyti daugiabučius, kilo diskusija – nejaugi mieste nėra nenaudojamų pastatų, kurių vietoje galėtų iškilti gyvenamieji namai? Pasidomėjome, kokia situacija yra mieste ir kodėl per trisdešimt nepriklausomybės metų pastatyta tiek nedaug daugiabučių.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas prieš kurį laiką nacionalinėje žiniasklaidoje pareiškė, kad jeigu būtų jo valia, kultūrinį paveldą mieste jis nugriautų ir vietoje to pastatytų daugiabučius. Meras tada kalbėjo apie Šiaulių tardymo izoliatorių – prieš daugiau nei šimtą metų statytą ir valstybės saugomų kultūrinio paveldo objektų sąraše esantį unikalų pastatą. Nors ir dėl kito paveldo, panašu, mero nuomonė tokia pati.

Tokie mero pasisakymai sukėlė diskusijų audrą tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose. Meras po kilusio skandalo teisinosi, kad jį vėl ne taip suprato ir kad jis norėjo išprovokuoti diskusiją, nes, mero manymu, geriau jokio paveldo, nei apleistas ir pinigus ryjantis. Ir čia pat pateikė pavyzdį – buvusį Chaimo Frenkelio fabriko pastatą, kuriame norėta įrengti menų inkubatorių.

Sujudino visuomenę

Šiauliečiai – gyventojai, istorikai, specialistai, miesto Tarybos opozicijos nariai vienas per kitą kritikavo merą Artūrą Visocką ir argumentavo, kad kultūrinį paveldą reikia saugoti ir puoselėti. Juk po pasaulinių karų miestas buvo smarkiai sugriautas ir unikalių, senų, istorinių pastatų čia beveik nelikę. Tuo tarpu daugiabučiams įrengti, politikų nuomone, būtų galima rinktis kitus apleistus pastatus – vien miesto centre jų begalė.

„Yra buvę ir dabar nenaudojami universiteto pastatai, kiek prekybinių tuščių ir apleistų pastatų. Nereikia kryžiaus kelių eiti dėl jų perėmimo. Kultūros ir kitokį paveldą būtina išsaugoti, kiek jo Šiauliuose turim. Meras ir botanikos sodą svarstė uždaryti ir nematė prasmės skirti iš biudžeto pinigų, kai Vilniaus universitetas derybose siekė savivaldybės prisidėjimo. Čia tik keletas pavyzdžių, kas liktų mieste, jeigu spręstų vien miesto valdžia“, – portalui „Etaplius“ komentavo Šiaulių miesto tarybos narys Zakiras Medžidovas.

Miesto valdžios nuomonė vieninga

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, panašu, palaiko mero Artūro Visocko mintį dėl paveldo nugriovimo ir daugiabučių toje vietoje statybos. Kai „Etaplius“ žurnalistai paprašė direktoriaus pakomentuoti mero pasisakymus tuo klausimu, pirmadieninėje spaudos konferencijoje direktorius teigė, kad mero siūlymas visai logiškas.

„Yra valstybinės institucijos (Turto bankas, – aut.), kurios atsako už turto valdymą, toje vietoje mes didelių iniciatyvų neturime, kaip tuos didžiulius pastatus būtų galima panaudoti. Čia turėtų valstybė šiame procese matyti. Jeigu yra visiškai nereikalingi pastatai, gal logiška juos nugriauti ir tose erdvėse pastatyti gyvenamuosius pastatus, ką meras visiškai logiškai ir siūlė tokią idėją“, – komentavo miesto administracijos vadovas.

Rūpi tik dalis pastatų

Pasak administracijos direktoriaus, miesto valdžią džiugina privačios iniciatyvos dėl apleistų pastatų įveiklinimo. Direktorius paminėjo ruošimąsi pertvarkyti buvusį duonos kombinato pastatą Trakų gatvėje prie savivaldybės, taip pat ir buvusį pašto pastatą Aušros alėjoje.

„Džiaugiamės, kad atsiranda verslas, kuris galėtų tuos pastatus įveiklinti. Turbūt žinote apie buvusį duonos kombinato pastatą, ruošiamasi pertvarkyti. Teko girdėti, kad svarstoma pašto buvusį pastatą pertvarkyti“, – kalbėjo direktorius.

Kalbėdamas apie apleistus universiteto pastatus, direktorius išreiškė ambicijas tik dėl Zubovų rūmų, kur anksčiau veikė Šiaulių universiteto Menų fakultetas. Dabar pastatas nenaudojamas. Kiti pastatai, panašu, miesto valdžios nedomina. Tačiau tokių pastatų perėmimui, pasak Antano Bartulio, yra įstatymuose numatytos procedūros.

„Įstatyme yra aiškiai parašyta, jeigu pastatas nereikalingas tos įstaigos funkcijų vykdymui, pastatas grąžinamas į Turto banką. Turto bankas žiūri, kaip pastatą įveiklinti, kam perduoti. Mūsų poziciją Vilniaus universiteto rektoriui ne kartą išsakėme, kai buvome susitikę. Tikėtina, kad jiems to pastato neprireikė. Šitą pastatą (Zubovų rūmus, – aut.) aktyviais veiksmais norime parodyti, kad esame perėmėjai, pastatas galėtų pasitarnauti miesto reikmėms. Kiti universiteto pastatai, be abejo, jie kaip valstybės turtas, kurį naudojo universitetas, jeigu jam nereikia, turėtų grąžinti Turto bankui“, – svarstė direktorius.

Perspektyvų yra – daugiabučių ne

Šiauliuose yra ir daugiau apleistų pastatų, kuriuose galėtų būti daromi arba jau vyksta konversijos darbai. Darbai kurį laiką jau vyksta buvusiame „Baltijos“ restorane Vilniaus gatvėje, redakcijos žiniomis, pirmame aukšte turėtų likti komercinės patalpos, antrame ir trečiame aukšte buvo siūloma norintiems įsigyti ir suprojektuoti gyvenamosios paskirties patalpas.

Yra parengtas projektinis siūlymas, kaip pertvarkyti pėsčiųjų bulvaro gale esantį komercinės paskirties pastatą ir apleistą aikštelę prie Kaštonų alėjos. Pernai projektas buvo pateiktas derinti su visuomene, tačiau, redakcijos žiniomis, statybos leidimas nebuvo išduotas.

Kaip portalui „Etaplius“ komentavo NT brokeris Justas Niauronis, Šiauliuose daugiabučių statyba nevyksta labiausiai dėl vienos priežasties, nors perspektyvų tikrai būtų daug.

„Miestas kompaktiškas, nereikia toli važiuoti, tad žmonėms patogiau priemiestyje savo namą pasistatyti arba kotedžus įrengti. Tačiau daugiabutis jeigu iškiltų, manau, greitai užsipildytų. Bet kai statybos kaštai dideli ir tiek pat kainuoja daugiabutį pastatyti čia ar Vilniuje, bet sostinėje kvadrato kaina ženkliai didesnė, tai vystytojai nesiima tokių didelių projektų, kur nebus grįžtamosios naudos“, – mano Justas Niauronis.

Pašnekovas ir pats turėjo ne vieną objektą, kur iš nebenaudojamų pastatų buvo pertvarkytos patalpos į gyvenamąsias. Atlikus kapitalinį remontą buvo sutvarkyta buvusi policijos nuovada A. Mickevičiaus gatvėje. Pasak brokerio, visus butus ten pavyko parduoti greitai per metus laiko ir už konkurencingą kainą. Tad, Justo Niauronio teigimu, tokie projektai ir apleistų pastatų konversijos mieste tikrai turi paklausą.

Griauti negalima palikti

Pasiteiravus, ką reikėtų daryti su senos statybos šimtabučiais pastatais – pasaulyje jie griaunami ir vietoje jų statomi modernūs, energetiškai efektyvesni daugiabučiai. Apie tokius planus Lietuvoje šių metų pavasarį prasitarė Aplinkos ministerija.

Ministro manymu, dalies prieš penkiasdešimt metų statytų daugiabučių energetinis efektyvumas prastas, tačiau juos renovuoti taip pat neapsimoka, todėl svarstoma apie tokių pastatų nugriovimą.

Paklaustas apie tokias perspektyvas Šiauliuose Justas Niauronis teigė, kad tokie daugiabučiai yra tarsi užburtame rate – nugriauti sudėtinga, modernizuoti brangu.

„Visų pirma, kur reikėtų dėti tiek gyventojų, jiems reikėtų suteikti lygiavertę gyvenimo vietą. Modernizuoti irgi neapsimoka, renovacija pradedama, jeigu ji sumažintų energijos suvartojimo kaštus, berods, nemažiau nei 40 proc. Kai butų pastate tiek daug, kaštai išsiskirsto kitaip nei kelių butų pastate. Ir susitarti gyventojams, kai jų tiek daug, dėl renovacijos būtų sudėtinga. Užburtas ratas“, – teigė nekilnojamo turto specialistas.