Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
Anot ministerijos, tais atvejais, kai leistinas greitis viršijamas nuo 11 iki 20 kilometrų per valandą (km/h), bauda turėtų siekti nuo 30 iki 60 eurų. Šiuo metu ji siekia nuo 12 iki 30 eurų. O tais atvejais, kai greitis viršijamas 21-30 km/h, VRM siūlo numatyti baudą nuo 60 iki 120 eurų. Dabar ji siekia nuo 30 iki 90 eurų.
Taip pat siūloma atimti teisę vairuoti, viršijus greitį daugiau 30 km/h, kai vairuotojas jau buvo kartą baustas.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad baudos už greičio viršijimą neperžiūrėtos nuo 2008-ųjų ir neatitinka dabartinio pragyvenimo lygio ir gaunamų pajamų.
Nesumokėjusiems baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus VRM siūlo neleisti naudotis savo automobiliais iki baudų sumokėjimo – būtų stabdoma transporto priemonės teisė dalyvauti eisme, nekeičiamas ar neišduodamas vairuotojo pažymėjimas.
Ministerija skaičiuoja, kad 2021-aisiais skirta 1,4 mln. eurų baudų už KET pažeidimus, iš jų sumokėta 514 tūkst. eurų – kiek daugiau nei trečdalis, 2022-aisiais šios sumos siekia atitinkamai 1,7 mln. ir 477 tūkst. eurų. 2023 metais iki lapkričio 1-osios skirta 2,6 mln. eurų baudų, iš jų sumokėta 409 tūkstančiai.
Šiuo aspektu Finansų ministerijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai siūloma peržiūrėti baudų už paskirtus administracinius nusižengimus išieškojimo procedūras.
„Kad išvengtume skaudžių nelaimių ateityje, ypatingą dėmesį privalome skirti kovai su daugkartiniais ir šiurkščiais kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Negalime toleruoti piktybiškų ir ciniškų vairuotojų, kuriuos šiuo metu galiojančios baudos neatgraso nuo pasikartojančių pažeidimų keliuose“, – po pirmadienį vykusio Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdžio sakė ministrė Agnė Bilotaitė.
Per dešimt šių metų mėnesių šalies keliuose įvyko 2,5 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žuvo arba buvo sužeisti žmonės.
Šiuose eismo įvykiuose žuvo 128 žmonės – 24 žmonėmis daugiau nei per 2022 metų tą patį laikotarpį. Daugiausia žuvusiųjų – transporto priemonių vairuotojai. Žuvę automobilių vairuotojai sudaro 41 proc. visų žuvusių eismo dalyvių, keleiviai – 26 proc., pėstieji – 26 procentus.
Eismo įvykiuose sužeisti 2 894 žmonės – 20 žmonių daugiau nei 2022 metais tuo pačiu laikotarpiu. Pagrindinė tragiškų įvykių keliuose priežastis – nesaugus greitis arba greičio viršijimas.