PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2024 m. Spalio 10 d. 18:54

Darni dienos stacionaro komanda džiaugiasi pokyčiais

Šiauliai

Zitos Katkienės nuotr.

Zita KatkienėŠaltinis: Etaplius.lt


323106

Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Dienos stacionaras pradėjo savo veiklą pagal naująjį LR sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl Pirminio, antrinio ir tretinio lygių psichiatrijos paslaugų suaugusiesiems teikimo reikalavimų bei vidutinės gydymo suaugusiųjų psichiatrijos dienos stacionare trukmės patvirtinimo“ pakeitimo. Tam, kad sugriežtinti dienos stacionarui keliami reikalavimai būtų įgyvendinti, teko pasirūpinti ne tik patalpomis, suburti darnią komandą, bet ir vykti į kitas gydymo įstaigas, teikiančias dienos stacionaro pastangas, ir pasisemti patirties.

Reikalavimai griežtesni

Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus Dienos stacionarą šiuo metu lanko 20 žmonių. Per 9 veiklos mėnesius pagal įsigaliojusi naująjį įsakymą dienos stacionare pabuvojo 49 pacientai, kuriems gydymas dienos stacionare skiriamas, kai psichikos būklei negerėjant pacientui reikalingas didesnio intensyvumo gydymas ir stebėjimas, kai būtina stacionarinį gydymą keisti ambulatoriniu ir kai asmens socialinė adaptacija dalinai sutrikusi ir jį reikia adaptuoti. Krizių intervencijos, priėmimo, konsultacijų ir psichosocialinės reabilitacijos skyriaus slaugos administratorė ir Dienos stacionaro koordinatorė Genovaitė Milišiūnienė akcentavo, kad įsakymo pakeitimai lėmė pokyčius ir dienos stacionaro veikloje. Dauguma naujų reikalavimų sugriežtino veiklą, bet yra ir teigiamų pokyčių. Vienas jų tai, kad siuntimus į Dienos stacionarą jau gali skirti ne tik gydytojas psichiatras bet ir šeimos gydytojas (esant gydytojo psichiatro diagnozuotiems atvejams).

Patvirtinta nauja licencija, pagal kurią teikiama dienos stacionaro paslauga. Tai yra ne trumpesnė kaip 6 valandas per dieną planinė psichiatrinio gydymo ir reabilitacijos paslauga suaugusiems, teikiama asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Vieno gydymo metu dienos stacionare kiekvienam pacientui suteikiama 30 paslaugų. Jei paciento būklė negerėja, gydytojo psichiatro sprendimu gydymas gali būti dvigubai ir net trigubai didinamas. Tad gydytojų konsultacinei komisijai (GKK) nusprendus, per metus vienam pacientui gali būti pratęstas iki 60 paslaugų. Viso per metus pacientas gali gauti 150 paslaugų.

Pasak G. Milišiūnienės, didesni reikalavimai keliami ir patalpoms, kuriose vyksta dienos stacionaro užsiėmimai. Būtinos individualių konsultacijų, grupinių veiklų patalpos, patalpos, skirtos poilsiui ir maitinimui. Privalomas procedūrų kabinetas, kuris yra šioje įstaigoje ir, prireikus, naudojamas Priėmimo skyriaus procedūrinis kabinetas. Turi būti skirtos patalpos ir paslaugai administruoti, kuriose įsikūrusios slaugytojos ir socialinė darbuotoja.

Pagal pakeistą ministro įsakymą kiekvienam dienos stacionaro lankytojui būtinos 6 valandos kontaktinių intervencijų. Tad atvykęs į užsiėmimus pacientas gauna ir maitinimą, kuris organizuojamas ligoninėje. Yra galimybė ir pasigaminti ar pasišildyti savo atsineštą maistą bei sudaroma galimybė pavalgyti už gydymo įstaigos ribų.

Be to pagal naująjį įsakymą kartą savaitėje turi vykti specialistų komandinis ir bendruomenės susirinkimai. Specialistų komandinių susirinkimų metu komanda aptaria pacientų socialinę situaciją, sveikatos būklę ir, iškilus problemoms, ieško sprendimo variantų. Bendruomenės formatą komanda nusprendė keisti, nes pacientams ir specialistams nebetiko buvęs, kai pacientams susirinkus su specialistais buvo aptarinėjamos jų sveikatos ir socialinės problemos, tai palikta individualiam darbui tarp specialisto ir paciento. Kilo mintis bendruomenės susirinkimo metu drauge organizuoti išvykas, užsiimti kūryba užimtumo kambaryje arba tiesiog šiltai pabendrauti prie arbatos puodelio. Šitas formatas tiko ir pacientams, ir specialistams, nes tokiu būdu socializacijos, adaptacijos ir bendravimo procesai vyksta sklandžiau.

Dienos stacionaro specialistų komandoje dirba gydytojas psichiatras – komandos vadovas bei administratorius. Būtinai dirba psichikos sveikatos slaugytoja, medicinos psichologė, socialinis darbuotojas bei, pagal galimybes, ergoterapeutas, kineziterapeutas, meno terapeutas. Visi jie per 9 veiklos mėnesius dienos stacionare suteikė 2142 paslaugas, trys pacientai, pablogėjus būklei, buvo paguldyti į stacionarą.

Dirbama komandiniu principu

Dienos stacionare, įgyvendinant psichosocialinę reabilitaciją, yra taikomos konsultavimo, mokymo ir užimtumo paslaugos. Svarbus vaidmuo dienos stacionaro veikloje tenka psichikos sveikatos slaugytojai Svetlanai Markulienei. Slaugytoja dirba vadovaudamasi bendrosios praktikos slaugytojos medicinos norma ir psichikos sveikatos slaugytojo medicinos norma. Psichikos sveikatos slaugytoja planuoja, vykdo, dokumentuoja slaugos procesą. Organizuoja ir vykdo su sveikatos palaikymu susijusios veiklos įgūdžių mokymą, asmens priežiūros ir kitų kasdienio gyvenimo įgūdžių mokymus, vykdo edukacijas. Kiekvieną dieną stebi paciento, atvykusio į Dienos stacionarą, psichikos sveikatos būklę. Apie paciento pasikeitusią būseną iškarto informuoja gydantį gydytoją psichiatrą A. Rimkų, kuris konsultuoja pacientą, esant poreikiui, koreguoja gydymą. Kartą per savaitę, o esant poreikiui ir dažniau, yra aprašomas išsamus paciento stebėjimo dienynas apie paciento psichikos sveikatos būklę elektroninėje sistemoje.

Šiame darbe, pasak S. Markulienės, labai svarbus vaidmuo tenka komandai, nes dirbama komandiniu principu. „Labai glaudžiai bendradarbiaujame su visais ligoninės specialistais. Jei iškyla problemų, iš karto aptariame, spendžiame ir priimame bendrą sprendimą. Pirmą kartą į dienos stacionarą atvykusiam pacientui yra sudaromas individualus užimtumo planas, kurio pacientas turi laikytis, bet, esant poreikiui, koreguojamas per specialistų komandinį aptarimą. Komanda šauni ir stipri, bendradarbiavimas glaudus“, - dalinasi patirtimi ne tik organizaciniais, bet ir slaugymo rūpesčiai gyvenanti slaugos specialistė, taip pat organizuojanti vibroakustinės relaksacijos užsiėmimus, kurie padeda pacientams atsipalaiduoti, nusiraminti.

Psichosocialinė reabilitacija, pasak psichikos sveikatos slaugytojos S. Markulienės, yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis pasiekti optimalų paciento funkcionavimo lygį bendruomenėje. „Dienos stacionare kuriame šeimos, namų aplinką ir siekiame, kad jiems čia būtų malonu ir gera“, – teigia specialistė ir rodo kabinetus ir koridorius puošiančius stendus su pačių pacientų nuotraukomis, lentynose sudėtus pačių pacientų rankomis pagamintus darbelius, kuriais jie gali grožėtis.

Be to su Dienos stacionaro pacientais dirba ir kitų skyrių specialistai: yra ir molio terapija, kur žiedžiami įvairūs puodai, lėkštės, dekoratyviniai dirbiniai. Yra ir tapymas ant specialaus stiklo, smėlio piešiniai, kitas susikaupia ir prie sudėtingos dėlionės, yra ir muzikos relaksacijos ir audio vizualizacijos užsiėmimai, kurių metu pacientai, klausydami terapinės muzikos, patiria teigiamų emocijų.

Laisvalaikiui – didelis dėmesys

Dienos stacionare trečius metus dirbanti socialinė darbuotoja Silvija Gintalienė pastebi, kad nuo šių metų, po įsakymo pakeitimo, viskas keitėsi: gerėjo sąlygos, paslaugos, kokybė. Socialinio darbo specialistė, kaip ir anksčiau, individualiai bendrauja su pacientais, vykdo pokalbius, įvertina pacientų socialinę situaciją ir, pagal poreikį, teikia socialinę pagalbą. Ji pastebi, kad kartais reikalinga ir pagalba į namus. Tačiau bene pagrindinis darbas tapo – pacientų užimtumas, nes psichosocialinė reabilitacija ir yra ne vien medikamentinis gydymas, bet įtraukimas į veiklas.

„Laisvalaikiu tarp procedūrų organizuoju pažintinių filmukų apie keliones peržiūras, kas labai skatina rinktis turiningą laisvalaikio praleidimo būdą – keliones ir plečia akiratį“, – sako S. Gintalienė, nes pastebi, kad žmonėms patinka virtualiai pabūti kur nebuvę, sužinoti, kur galėtų nuvykti Lietuvoje.

Socialinė darbuotoja vykdo audio knygų klausymą. „Stengiamės klausyti psichologines knygas, kurios padėtų pacientams spręsti iškilusias bendravimo problemas, pamokytų, kaip įveikti nerimą, kaip susirasti draugų, gerinti bendravimo įgūdžius“, – sako specialistė ir pastebi, kad knygų klausymas gerina ir dėmesingumą, klausymo įgūdžius, gebėjimą diskusijų metu pasisakyti ir aptarti tai, ką pavyko išgirsti, suprasti ir taikyti sau.

Esant poreikiui S. Gintalienė organizuoja ir socialinės paramos grupes, kurių metu atariamos kylančios finansų valdymo problemos, aiškinamasi besaikio pirkimo priežastys ir pasekmės, mokomasi taupyti, planuotis biudžetą.

Komandos vardu socialinė darbuotoja dėkoja Psichiatrijos klinikos bei Respublikinės Šiaulių ligoninės administracijai, sudariusioms galimybę pacientams organizuoti užimtumą už klinikos ribų - keliauti. Turima sutartis su Šiaulių „Aušros“ muziejumi suteikė galimybę su pacientais aplankyti visus mieste esančius muziejus. Pabuvota ir už miesto ribų: aplankyti Naisiai, Kurtuvėnai, Kryžių kalnas, kur taip pat dažnas nebuvęs arba lankėsi seniai. Iš kelionių pacientai visada grįžta su geromis emocijomis ir klausia, kur dar keliaus.

Drauge su šešerius metus klinikoje dirbančiu kineziterapeutu Viliumi Šliažu surengtos išvykos į baulingą, kur pacientams labai patinka, nes tai – ne tik sportas, bet ir pramoga.

V. Šliažas kineziterapijos užsiėmimus veda ne tik su Dienos stacionaro, bet ir su klinikos stacionaro pacientams. Užsiėmimų metu atliekamos bendros kūno treniruotės, per kurias gerinama koordinacija, pusiausvyra, didinamas fizinis aktyvumas, žaidžiami įvairūs žaidimais. Specialistas pastebi, kad daugeliui pacientų šie užsiėmimai, vykstantys treniruoklių salėje bei specialioje kineziterapijos salėje, nepatinka, bet stengtis reikia.

Bendrystės ir žmogiškumo patirtis

Su dienos stacionaro pacientais kasdien dirba medicinos psichologė Kamilė Piragytė ir pagal poreikį teikiamos paslaugos psichoterapeutės Agnės Giniotienės. Medicinos psichologės pacientams vedami užsiėmimai multisensoriniame kambaryje, kur vyksta vizualizacijos ir relaksacijos seansai, padedantys atsiriboti nuo savo minčių, nuo rūpesčių, susikurti saugią, malonią aplinką ir tokiu būdu pakeliauti savo vaizduotėje, pasiekti vidinio nusiraminimo.

„Pacientams labai svarbu sutelkti dėmesį, stabtelėti mintimis ir pabūti čia ir dabar bei pailsėti nuo kasdienių problemų“, - sako K. Piragytė, pastebinti, kad tam padeda ir galimybė žaisti interaktyvius žaidimus - tai irgi būdas realizuoti save, pasiekti sėkmę ir ja pasidžiaugti.

Medicinos psichologė organizuoja ir meno terapijos užsiėmimus. Kiekvieno užsiėmimo metu numatoma skirtinga tema, pagal kurią piešiami piešiniai ir vyksta temos aptarimas. Pasak specialistės, tai yra galimybė giliau pažinti save, savo jausmus, savo patirtis, poreikius. Aptariamos ir teigiamos savo gyvenimo patirtys, kurių metu kreipiamas dėmesys į tai, kas gero vyksta kiekvieno gyvenime, neakcentuojant negatyvių patirčių. Medicinos psichologė K. Piragytė pastebi, kad pacientai dažnai piešia keliones, kuriose dalyvavo su grupe, pasakoja apie jas, džiaugiasi.

Pagal poreikį vysta ir individualios psichologo konsultacijos, kurių metu išsikeliami tikslai ir aptariamos sprendimo galimybės.

„Mane pačią žavi tai, kad čia yra bendruomenė - labai miela, jauki. Kai pradėjau dirbti, aš ir pati pradėjau švęsti šventes, kurių anksčiau net nesureikšminau. Čia buvo paminėta mano pirmoji Medikų diena, Moters diena. Buvo miela, kai patys pacientai pasveikino be jokio raginimo“, - džiaugiasi jauna, antrus metus klinikoje dirbanti specialistė, įsitikinusi, kad tai suteikia ir patiems pacientams gražią švenčių patirtį, kurią ne visi turi.

O svarbiausia tai, kad psichikos ligos pažeisti žmonės čia turi saugią erdvę būti savimi, priimti save tokį, koks yra ir matyti, kad ne jis vienas susiduria su sunkumais, kad tokių yra daugiau. Anot specialistės, tai didina žmoniškumo, bendrystės patirtį, mažina savęs stigmą, baimę, kad su juo yra kažkas ne taip.