Darkart pristatė projektus

Kaip jau buvo iš anksto plačiai skelbta, vakar Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje darkart buvo pristatyti mieste įgyvendinami projektai. Kaip pastebėjo projektų pristatyme dalyvavęs rajono meras Algirdas Gricius, nors apie vykdomus ir įgyvendinimo laukiančius projektus buvo daug kalbėta, daug rašyta, ne vienas susitikimas buvo organizuotas, netgi miesto aikštėje buvo pristatomos vizualizacijos, tačiau vis tiek atsiranda priekaištaujančiųjų, kad daroma neva kažkas slaptai ar pan.

Norėdamas mušti, pagalį visada rasi. Ir šiuo atveju buvo galima prikurti pačių įvairiausių sąmokslo teorijų dėl niekaip nepradedamų projektų, pradedant aplaidumu ir baigiant nusikalstamu vilkinimu, tačiau nutylint vienintelę bet tikrą priežastį – darbus sustabdė teismas. Ir tai atsitiko dar pavasarį. Visą gražiausią ir tokiems darbams tinkamiausią laikotarpį teko prasibylinėti, įrodinėjant, kad viešųjų pirkimų konkursas buvo sąžiningas ir skaidrus, kad UAB „Raseinių statyba“ buvo sąžiningai paskelbta konkurso nugalėtoja ir kad Savivaldybę į teismus įsukusi UAB „Gensera“ pati nė nedalyvavo konkurse, nė nesiekė mūsų mieste ką nors tvarkyti. Jie tiesiog pasinaudojo įstatymo spraga, kad konkursus skųsti gali kiekvienas, kam toks ūpas kyla, ir tuo pasinaudojo. Netgi šiandien, pradėjus darbus Nepriklausomybės gynėjų aikštėje, kai kurie raseiniškiai vėl nepatenkinti: girdi, ne nuo to galo pradedama, aikštė galėjo dar palaukti, nes Vilniaus gatvės rekonstrukcija kur kas yra svarbesnė: ši gatvė – tarsi miesto vizitinė kortelė, miesto pagrindiniai „vartai“. Girdi, šitiek laiko apie tai šnekama, o nieko nedaroma...

Deja, deja... Ir Vilniaus gatvės rekonstrukcija „užlūžo“ teismuose, nors iki 2019 metų ji turi būti užbaigta. Ir ES struktūrinių fondų finansavimo sutartis yra pasirašyta pagal visas keturias veiklos sritis: Vilniaus gatvės, Nepriklausomybės gynėjų aikštės, Autobusų stoties prieigų ir Prabaudos miškelio sutvarkymui.

Kai kurie Raseinių gyventojai, išgirdę Nepriklausomybės gynėjų aikštėje džeržgiant pjūklus, suskubo išreikšti nepasitenkinimą, kad mieste kertami žali medžiai. Todėl ir šiame susitikime Savivaldybės specialistai dar kartą aiškino, kad dar pagal 2008 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto atliktą Raseinių miesto urbanizuotų teritorijų želdynų ir želdinių, augančių ne miškų paskirties žemėje inventorizaciją, nemaža dalis augančių želdinių turi kamieno žaizdų, puvinį, yra džiūstantys, turintys pavojingą pasvirimo laipsnį, yra stelbiami ir pan. Tokios išvados buvo padarytos beveik prieš dešimtmetį, per kurį medžiai tikrai ne jaunėjo, nepasidarė sveikesni. Be to, aikštėje augo ir tokių medžių, kurie trukdė eismo matomumui, augo beveik važiuojamojoje kelio dalyje.

Tačiau, pasak ekologės Vilmos Kundrotienės, netgi medžių kirtimo atrankai sudaryta komisija pirmiausiai galvojo apie miesto žaliojo rūbo išsaugojimą: parengtame techniniame projekte numatyta Nepriklausomybės gynėjų aikštėje pasodinti šešis naujus medžius. Likusių 24 nukirstų medžių atsodinimo darbus atlikti bus pavesta Raseinių miesto seniūnijai. Pavasarį, kai ateis medžių sodinimo metas, seniūnija kažkur kitur pasodins tiek medžių, kiek jų buvo nukirsta Nepriklausomybės gynėjų aikštėje.

Keista, kad kažkam užkliuvo netgi tvarkomą objektą apjuosianti tvora, kuri šiaip jau atlieka ne tik saugumo vaidmenį, bet yra ir kultūros ženklas.

Rajono meras Algirdas Gricius supranta, kad Nepriklausomybės gynėjų aikštės rekonstrukcija gamtiniu požiūriu prasidėjo pačiu prasčiausiu metu, žvelgiant į žiemą. Kaip sakė UAB „Raseinių statyba“ vadovas Saulius Bekampis, kas žino, gal po visų vargų Dievas Raseiniams bus gailestingas ir gal žiema darbams daug netrukdys. Bet akivaizdu, kad bus neišvengta ir pliurės, ir kitokių nepatogumų. Meras atsiprašo už tai, dėl ko yra nekaltas. Jis tikisi žmonių supratingumo. Laikini nepatogumai pasibaigs, o gražiai sutvarkyta miesto aikštė džiugins labai ilgai.

Raseinių rajono savivaldybės informacija