Darius Ramančionis: „Laikrodžius pasuku keliomis minutėmis į priekį“

Savaitraštis „Etaplius“ tęsia straipsnių ciklą „Kada paskutinį kartą?“, kuriame pristatome Šiaulių rajono politikus – Tarybos narius. Kokie jie žmonės?

Kada paskutinį kartą?

– Žiūrėjote į žvaigždes?

– Vakar, einant miegoti, pro langą gerėjausi Vakarine žvaigžde. Kiekvieną žvaigždėtą naktį stebiuosi jų didybe ir begalybe. Žvelgiu kaip į svajones Dievo akyse.

– Lipdėte sniego senį?

– Šią žiemą nulipdėme su dukra senį besmegenį, besmegenienę ir kelis besmegeniukus gražuoliukus. Tik gaila, kad ta šeima neilgai kieme gyveno. Per atlydį pavasario upeliu nutekėjo.

– Padėjote kitam?

– Reikalui esant, patarimais, ūkio darbais talkinu draugams, kaimynams, kolegoms. Džiaugiuosi, kai galiu padėti kitam ir kai padėti gali man.

– Ką nors pasodinote?

– Neseniai pasodinau vynuogių. Tikiuosi, kad prigis. Turime daržą, gėlynus, sodą. Tenka dažnai su žeme, augalais ir kastuvu draugauti.

– Sportavote?

– Kas rytą mankštinuosi. Į darbą dviračiu ar pėsčiomis vykstu. Daugiau kūniškai darbuojuosi sodyboje, nei sportuoju pramogaujant. Mėgstu krepšinį, plaukimą, orientavimosi sportą.

– Verkėte?

– Ašara išrieda širdžiai susigraudinus, žiūrint nuoširdų filmą apie meilę ir laimę.

– Bučiavotės?

– Žmoną pabučiuoju, kai tik susitinkame. Bučinių jai negailiu. Dukras, uošvienę, drauges pabučiuoju sveikinantis ir atsisveikinant.

– Nuoširdžiai juokėtės?

– Mėgstu pasijuokti iš nesąmonių ir taiklių juokelių, anekdotų. Būna, kad iš juoko ir apsiašaroju.

– Skaitėte knygą?

– Ne kasdien pavyksta paskaityti. Vakar perskaičiau kelis lapus S. Daukanto knygos „Istorija žemaitiška“. Renkuosi filosofines, istorines, biografines knygas. Namų bibliotekoje daugiau nei 1 000 knygų. Miegamajame sustatyta eilė tų, kurios laukia skaitymo džiaugsmo.

– Buvote kine?

– Per Velykas su šeima kino teatre žiūrėjome „Stebuklų parką“. Malonu pasinerti į spalvotą vaikystės svajonių pasaulį. Namuose retai kada žiūriu filmus, kartą ar du per savaitę. Su draugais retkarčiais surengiame kino vakarus.

– Atostogavote?

– Savaitę atostogavau po Rasos šventės. Vykome prie jūros, į Klaipėdą, pasveikinti sūnaus gavus aukštojo mokslo baigimo diplomą. Daugiau laiko skyriau sodybos tvarkymui, savivaldybės komiteto posėdžio klausimams.

– Žaidėte su vaikais?

– Per dukros gimtadienį linksminau vaikus, šokinėjome ant batuto, ieškojome lobio.

– Čiuožėte pačiūžomis?

– Pačiūžomis čiuožiau prieš porą metų, švenčiant draugo gimtadienį. Nesu pačiūžų mėgėjas. Man labiau patinka slidės. Su šeima šią žiemą smagiai čiuožinėjome nuo Aukštagirės kalno.

– Buvote pas gydytoją, sirgote?

– Šiais metais pas gydytojus buvau. Ir su draugais dažniau apie sveikatą pakalbame. O buvo laikas, kai 9 metus pas gydytoją nesilankiau.

– Vėlavote?

– Vėluoti pasitaiko. Būna, nespėju su gyvenimo tempu. Todėl laikrodžius pasuku keliomis minutėmis į priekį, kad nevėluočiau.

– Jautėtės įsižeidęs?

– Jaučiuosi įsižeidęs, kai esu kaltinamas dėl kitų klaidų.

– Įžeidėte kitą?

– Studentaujant bendrabutyje nuolatos juokaudavome ir vienas kitą per dantį traukėme. Tas įprotis išliko. Būna, kad žmonės nesupranta juoko ir įsižeidžia.

– Buvote bažnyčioje?

– Šią vasarą Kurtuvėnų bažnyčioje klausiausi koncerto per teatro festivalį. Į bažnyčią melstis neinu. Dievo būtį ir dvasinį įkvėpimą man teikia žvaigždžių šviesa, medžių šlamesys, akmenų tyla, piliakalnių atmintis, ežero atspindys, bendraminčių ratas prie ugnies.

– Pagyrėte save ir džiaugėtės, kad esate naudingas politikas?

– Džiaugiuosi, kai galiu būti savimi, išsakyti savo nuomonę, kilti ir kelti, ginti gyvybę, žmonių teisę į laimingesnį gyvenimą. Paglostė širdį, kai pažįstamas pasakė: „Kodėl nedalyvauji prezidento rinkimuose? Už tave balsuočiau.“