Darbo šimtadienį mininti Vyriausybė sprendžia kasdienius pandemijos iššūkius, parengė kadencijos veiklos planą

Vilnius

LRV kanceliarijos nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

168886

Vyriausybės, pradėjusios dirbti sudėtingomis koronaviruso pandemijos sąlygomis, šimtas dienų buvo kupinos įtampos. Tad per pirmąjį Vyriausybės darbo šimtadienį pagrindinis dėmesys buvo skirtas COVID-19 pandemijos valdymui. Skirta parama darbo netekusiems žmonėms, nuo pandemijos nukentėjusioms verslo šakoms ir kitoms sritims. Parengtas ir patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, sakoma Vyriausybės pranešime.

„Vyriausybė pradėjo darbą ekstremaliomis karantino sąlygomis, tad ir šimtadienis paženklintas šio laikmečio įtampomis: pandemijos valdymas, vakcinos tiekimas, vakcinavimo infrastruktūra. Jau metus gyvename ekonominio, socialinio ir psichologinio diskomforto sąlygomis ir tenka tik apgailestauti, kad pandemija neleidžia mums visiems atverti duris į įprastą laisvę. Vyriausybė ir toliau dės visas pastangas, kad ši diena ateitų kuo greičiau“, – sako Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė.

Peržiūrėtame ir patobulintame valstybės biudžete daugiau nei vienas milijardas eurų skirta pandemijos padariniams mažinti. Taip pat skirta lėšų pensijoms papildomai indeksuoti, netekto darbingumo ir kitoms pensijoms, minimaliajai algai didinti.

Įdiegtas naujas subsidijų už prastovose esančius darbuotojus mokėjimo modelis – 100 proc. kompensacijos, siekiančios 963 eurus popieriuje, – darbdaviams padeda išsaugoti darbuotojus. Nuo 2021 m. sausio 1 d., Vyriausybės duomenimis, prastovų subsidijos išmokėtos daugiau nei 20 000 darbdavių ir per 160 000 darbuotojų, tam skirta beveik 100 mln. eurų.

Nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams suplanuota valstybės parama siekia per 330 mln. eurų. Imtasi reformuoti inovacijų, duomenų atvėrimo sritis, stiprinti atstovavimą Lietuvos ekonominiams interesams pasaulyje. Neseniai įsteigtas Inovacijų skatinimo fondas sudarys galimybę verslui kur kas paprasčiau gauti lėšų įvairioms inovatyvioms idėjoms įgyvendinti, pažymi Vyriausybė.

Sustabdytas nedarbo augimas – šių metų kovo 1 d. registruotas nedarbo lygis siekė 16,1 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnis nei prieš mėnesį. Išankstiniais „Sodros“ duomenimis, vasario mėnesį darbuotojų atleidimų skaičius buvo mažiausias nuo pirmojo karantino pradžios, darbuotojų priimta 8 000 daugiau nei atleista.

Siekiant didesnio mokestinio teisingumo, kaip teigiama pranešime, per pirmąjį šimtadienį pradėta kompleksinė mokesčių lengvatų peržiūra.

Vyriausybė skyrė reikiamą dėmesį kultūros sričiai. Peržiūrėjus 2021 metų šalies biudžetą, paveldui tvarkyti papildomai skirta 2 mln. eurų, iš viso apie 6,7 mln. eurų – daugiausia nei visais ankstesniais metais. Padidinti asignavimai viešųjų bibliotekų fondams formuoti – tam papildomai skirta 346 tūkst. eurų. Savivaldybių kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams valstybės biudžete šiemet papildomai skirta 1,6 mln. eurų.

Vienas iš svarbiausių Vyriausybės veiklos prioritetų – didinti švietimo sistemos efektyvumą. Įvertinus valstybės biudžeto išgales, gerinama studijų kokybė, padidintas valstybės dotavimas mažiausiai finansuojamoms studijų grupėms ir sumažinti studijų kainų skirtumai, tam per 5 metus valstybė skirs 33 mln. eurų.

Parengtas paramos paketas mokiniams, patiriantiems nuotolinio mokymosi praradimų. Pedagogų atlyginimams už papildomas darbo valandas skirta 1,3 mln. eurų, techninei įrangai įsigyti – 6 mln. eurų. Mokytojams, kurie padės abiturientams pasirengti brandos egzaminams, atlyginimams už papildomas darbo valandas skirta 390 tūkst. eurų.

Numatyta nuo rugsėjo 1 d. didinti švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestį (panaikinant atotrūkį nuo mokytojų darbo apmokėjimo) bei steigti papildomas pareigybes, tam skirta 10,1 mln. eurų. Taip pat šiemet steigiamos papildomos mokytojų padėjėjų pareigybės, tam numatyta 3,7 mln. eurų. Tai reikšminga pagalba mokytojams gerinant ugdymo kokybę, pažymima 100 dienų darbą mininčios Vyriausybės pranešime.

Vaikams suteikta daugiau galimybių dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose. Šiems metams neformaliajam vaikų švietimui valstybės finansavimas padidintas 40 proc., tam skirta 17 mln. eurų.

„Labai svarbu, kad per pirmąjį šimtadienį parengtas ir patvirtintas visai kadencijai skirtas Vyriausybės esminių darbų planas, kuriame pagrindiniai prioritetai skiriami žaliajam kursui, skaitmenizacijai ir švietimui. Šis planas – atsakomybės ir atskaitomybės gairės mums ir Lietuvos žmonėms“, – pabrėžė premjerė I. Šimonytė.

Iki liepos 1 d. numatoma atnaujinti 2021–2030 metų nacionalinį pažangos planą, kad 2022 m. valstybės biudžeto projekte būtų numatytos lėšos svarbiausioms reformoms įgyvendinti. Balandį bus parengta Lietuvos paraiška Europos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo fondui dėl svarbiausių Vyriausybės programoje ir jos nuostatų įgyvendinimo plane numatytų reformų finansavimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt