Darbo pajamos per metus paaugo 12,4 proc.

Vidutinės visą mėnesį dirbusiųjų pajamos, nuo kurių mokamos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrąjį ketvirtį siekė 892 eurus. Tai beveik 98 eurais arba 12,4 proc. daugiau nei prieš metus, praneša „Sodra“.

„Sodros“ vyriausiosios patarėjos Julitos Varanauskienės teigimu, sunku prisiminti laikus, kai pajamos taip augo.

„Sunku prisiminti laiką, kai darbo užmokestis taip augtų, kita vertus, nereikia būti būrėju, kad šitas pranešimas sulauks daug skepsio. Kaip bebūtų, pinigai nemeluoja ir „Sodros“ įplaukos buvo 12,4 proc. didesnės nei praeitą ketvirtį“, - sakė ji.

Dažniausiai tokie žmonės, kurių pajamos padidėjo 10 proc. ir daugiau, praeitais metais gavo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir mažesnes pajamas.

„Sulaukiame klausimų, ar tai nėra formalus padidėjimas. Atsakymas: galima pripažinti, kad maždaug šeštadaliui iš tų žmonių didėjo pajamos tiek, kiek didėjo MMA. Kita vertus, pusei iš jų (žmonių, praeitais metais uždirbusių MMA, - ELTA) alga padidėjo 100 ir daugiau eurų“, - kalbėjo J. Varanauskienė.

Anot jos, žmonės iki 30 metų dažniau pateko į tą kategoriją, kuriems pajamos didėjo 100 daugiau eurų.

„Jaunimas gana dažnai pateko į tą kategoriją. Paaiškinimas: galbūt jie pradėjo savo karjerą pernai, įgijo patirties, kvalifikacijos ir šiemet pakeitę darbdavį arba ne jie gavo didesnę algą“, - pastebėjo ji.

J. Varanauskienė taip pat sakė, kad yra išryškėjęs dėsningumas, jog mažose įmonėse tik MMA padidinimą patyrusių yra mažiau nei didelėse įmonėse, tačiau tai nėra taisyklė.

Tuo metu kalbėdama apie pensijas, ji sakė, kad įmokų surenkama daugiau nei sumokama išmokų.

„Jei surenkama pensijų draudimo įmokų daugiau nei sumokama išmokų, gali kilti išvada - didinti pensijas dar labiau. Bet sąlyga yra ta, kad dabar gyvename ekonominio pakilimo laikotarpiu, taigi yra laikas galvoti apie rezervą, nes pensijų nebus galima mažinti, nors įplaukų ir sumažės“, - kalbėjo ji. Vis dėlto vyriausioji patarėja neatmetė, kad nors 12,4 proc. padidėjimas atrodo gražiai, pažiūrėjus į pensijas, akivaizdu, kad jos yra mažos.

„Pusė senatvės pensijų gavėjų turi verstis iš mažesnių nei 300 eurų senatvės pensijų. Jei pažiūrėtume į ilgesnį laikotarpį, nueitas ilgas kelias, bet žmonių norai yra didesni, ir tie norai daugeliu atvejų yra pagrįsti“, - pridūrė J. Varanauskienė.

Anot jos, spartesniam pajamų didėjimui turėjo įtakos ir tai, kad mažėjo darbuotojų, už kuriuos reikėjo sumokėti papildomas, vadinamąsias „grindų“ įmokas.

„Asmenų, už kuriuos primokama „grindų“ priemoka, skaičius nuosekliai mažėja, bet ne dėl to, kad jie pabėga į lengvatines grupes ar atsiranda fiktyvių darbdavių, bet todėl, kad pajamos padidėja, nes matome, kad apskritai žmonių, uždirbančių mažiau nei MMA, mažėja, o visų apdraustųjų skaičius nesikeičia“, - pažymėjo ji.

J. Varanauskienė pridūrė, kad didėjant pajamoms atsiranda galimybė didinti ir įvairias išmokas, tačiau antrą ketvirtį nedarbo ir ligos draudimui skirtos išlaidos didėjo sparčiau nei šių rūšių draudimo įmokų vertė.

ELTA primena, kad praeitą savaitę Lietuvos statistikos departamentas skelbė, jog skurdo lygis šalyje, palyginti su 2016 metais, padidėjo 1 procentiniu punktu. 2017 metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Skurdo rizikos riba 2017 metais buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai - šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2016 metais, dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 8,9 proc.

Statistikos departamentui paskelbus šalies skurdo rizikos rodiklius, paaiškėjo, kad praeitais metais didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65-erių ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Šioje grupėje skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,7 proc. punkto.

Anot SADM, tai lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Tyrimo laikotarpiu - 2016 metais - vidutinė senatvės pensija siekė 255,3 euro, šiuo metu ji sudaro 307,4 euro.

ELTA