Darbdavių varžytinės prieš šventes: kuris apgaus labiau?

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

22215

Nei iškritęs sniegas, nei „išgirtasis“ Darbo kodeksas nepaslepia darbdavių savivalės ir apgaudinėjimo: štai Kaune avalynę siuvančios AB „Lituanica“ direktorius jau keletą metų naudoja parazitišką taktiką pasisavinti profsąjungos nario mokestį, kurį iš šios įmonės galima išsireikalauti tik per teismus. Tuo tarpu Šiaulių rajono „Kuršėnų autobusų parke“ karaliaujantis buvęs bankininkas net teismo posėdyje bylinėjantis dėl nesumokėtų atlyginimų viešai savo vairuotojams drebia: verčiau nupirks naują autobusą nei išmokės priklausančius pinigus.

„Sandrauga“ kelia klausimą, kuri darbdavių organizacija gali savo gretose laikyti tokius tiesiogiai savo kolegas diskredituojančius darbdavius, kurie net savavališkai ima ir laisvai naudojasi profsąjungos narių pinigais, kaip tai jau kelerius metus daro AB „Lituanica“ direktorius Kęstutis Deltuva. Šios lietuvišką avalynę gaminančios įmonės direktorius vadovauja daugiau nei šimtui darbuotojų, iš kurių svari dalis priklauso profsąjungai „Sandrauga“. Tačiau profesinės sąjungos reikmėms iš atlyginimų išskaitytas nario mokestis dėl direktoriaus „strategijos“ pačios profsąjungos nepasiekia.

AB „Lituanica“ šiuo klausimu yra savivalės ir grobstymo etalonas. Tai vienintelė tokia organizacija, piktybiškai nepervedanti iš darbuotojų surinkto nario mokesčio, nors įstatymas tai įpareigoja. Kasmet išsieškant nario mokestį teismo keliu papildomai apkraunama teismų sistema, o laimėtoju vis tiek lieka „Lituanicos“ direktorius, neleistinai disponuojantis nario mokesčio pinigais. Lapkričio mėnesį „Sandrauga“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl įsakymo išdavimo kone tūkstantį eurų siekiančiai skolai ir įsakymas išieškoti skolą buvo išduotas. Ir taip vyksta kasmet – nario mokestį iš batus siuvančių moterų rekvizuojantis direktorius geruoju ir pagal įstatymus nelinkęs jo atiduoti. Išsyk po teismo sprendimo „Sandrauga“ sulaukė dalies skolos apmokėjimo iš... Įmonės direktoriaus sąskaitos! Pavedime nurodyta, kad mokėtojas yra pats Kęstutis Deltuva. Argi ne „puikus“ tai darbdavys, kuris iš savų pinigų padengia profsąjungos surinktą nario mokestį? Nori nenori peršasi išvada, kad tiek įmonės, tiek asmeninė direktoriaus sąskaita yra vienas ir tas pats.

Šiai piktnaudžiavimo svetimais pinigais praktikai iššūkį meta su Šiaulių rajono savivaldybe glaudžius ryšius palaikantis ir nebaudžiamumo jausmą įgijęs buvęs „Snoro“ bankininkas Vidmantas Šulčius. Galimai be konkurso į direktoriaus pareigas regioniniame Kuršėnų autobusų parke paskirtas V. Šulčius šiuo metu teismuose priverstas bylinėtis dėl jo vadovaujame autobusų parke per 3 metus darbuotojams pilnai nesumokėto darbo užmokesčio. Vairuotojams–konduktoriams buvo mokama tik už faktiškai važiuotą laiką, o visas kitas buvimas darbdavio žinioje nebuvo atlyginimas.

Situaciją galėtų padėti spręsti Šiaulių raj. savivaldybės meras, kuriam „Kuršėnų autobusų parkas“ yra pavaldus. Tačiau jis irgi neatrodo suinteresuotas atlyginti vairuotojams už darbą ir pilnai su jais atsiskaityti. Tokiu būdu, rodosi, palaikoma darbuotojų apvaginėjimo praktika. Ne veltui, STT šiuo metu užsiima V. Šulčiaus tapimo „Kuršėnų autobusų parko“ direktoriumi aplinkybių tyrimu, mat glaudūs ryšiai tarp jo ir Šiaulių raj. savivaldybės mero Antano Bezaro nelieka nepastebėti. Šio regioninio autobusų parko direktorius jaučiasi toks nebaužiamas, kad net teismo salėje prie savo pinigus tenorinčių atgauti vairuotojų leidžia sau pareikšti, kad svarbiausia jam yra ne žmonės, bet įmonės turtas, „nes jis išlieka“.

Todėl direktorius verčiau investuos į naują autobusą, nei atiduos uždirbtus pinigus darbuotojams. O juk turėtų būti atvirkščiai – visoje Europoje tikruoju įmonių turtu laikomi pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai Šiaulių rajone tampa niekuo. Jie – ne tikslas, bet tik priemonė didinti pelną ir kaip sparčiausiai besivystančiai įmonei gauti „Gazelės“ apdovanojimą, kuriuo teismo posėdyje gyrėsi V.Šulčius. Tačiau kodėl į „Gazelės“ apdovanojimo skyrimo svarstymą neįtrauktas darbuotojų išnaudojimas dirbant po 12 val. ir daugiau bei apvaginėjimas – o galbūt tai ir yra sparčiausio įmonės vystymosi garantas?

Ir tai – tik keli epizodai iš naujojo Butkevičiaus stumte „prastumto“ Darbo kodekso šviesoje vykstančio darbuotojų išnaudojimo Lietuvoje. Vykstant tokioms darbdavių varžyboms, kaip kuo labiau apiplėšti ir taip skurstančius darbuotojus – apie kokį atsakingo verslo modelį, apdovanojimus ir socialinį dialogą galime kalbėti? Klausimų sprendimas su tokiais autobusą labiau nei savo darbuotojus vertinančiais vadovais yra ne tik teisminis. Tai ir patiems įžūliausiems darbdaviams poveikį visuomet padarantis streikas, apie kurį darbuotojai vis labiau užsimena.

Kęstutis Juknis

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt