Darbdavių atstovas: be 15 tūkst. darbuotojų iš užsienio Lietuvos ekonomika sustos

Penktadienį Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir verslo atstovų susitikime aptarta būtinybė lengvinti trečiųjų šalių piliečių įsivežimo ir įdarbinimo Lietuvoje sąlygas. Jame dalyvavę verslo ir ekonomikos ekspertai pabrėžia būtinybę įsivežti bent 15 tūkst. užsieniečių, kad ekonomika bent jau nestotų ir tikina, jog dėl sudėtingų imigracijos procedūrų iš Lietuvoje dirbančių migrantų pelnosi Lenkija.

Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidento Dano Arlausko, dabartinė užsieniečių įsivežimo sistema yra itin sudėtinga, joje daug perteklinių reikalavimų, todėl ją būtina paprastinti. Darbdaviams dažnai būna sunku įrodyti, kodėl vieno ar kito darbuotojo iš užsienio jiems reikia.

LDK prezidento teigimu, verslas siūlo nustatyti reikalavimą nurodyti atsivežamiems darbuotojams mokamo atlyginimo ribą.

„Labai sudėtinga įrodyti – diplomai, kvalifikacija. Mes siūlome labai paprastą dalyką, kad reikia nustatyti, kad atlyginimas būtų (...) ne mažesnis nei vidutinis ir darbdavys atsakytų už tai. Nes darbdavys nėra suinteresuotas įsivežti bet ką. Jeigu tu nustatai, kad (darbdavys moka užsieniečiui – ELTA) tam tikrą atlyginimą, tai viskas atsistoja į savo vietas“, – žurnalistams penktadienį sakė jis.

Lietuvos ekonomika ateityje stos, paaiškina D. Arlauskas, jei verslui nebus leista įdarbinti mažiausiai 15 tūkst. užsieniečių, o norint tikėtis augimo, jų esą reiktų dar daugiau.

„Mūsų visuomenė žymiai greičiau sensta, nepakankamas gimstamumas. Jei norime ekonomiką išlaikyti „ant nulio“, reikia mažiausiai 15 tūkst. užsieniečių, jei norim, kad ekonomika kiltų į viršų, reikia ne 15, o 20–25 tūkst.“, – teigė darbdavių atstovas.

Kiek anksčiau LDK prezidentas Eltai yra teigęs, kad dėl skirtingų Lietuvos ir Lenkijos migracijos procedūrų susidarė paradoksali situacija, kai trečiųjų šalių piliečiai įdarbinami Lenkijoje, tačiau komandiruojami į Lietuvą – dirbama Lietuvoje, tačiau mokesčiai sumokami į kaimyninės valstybės biudžetą.

„Paradoksas – jie čia komandiruoja, visą šitą gali, o mūsų įdarbinimo agentūros negali komandiruoti žmonių ir kaip tarpininkai sudaryti sutartis su konkrečiomis įmonėmis, kurioms reikia darbuotojų. (...) Iš esmės maitiname lenkų biudžetą“, – kalbėjo D. Arlauskas.

E. Leontjeva: lietuviškos procedūros kartais sukelia anekdotines situacijas

Susitikime taip pat dalyvavusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovė Elena Leontjeva paaiškino, kad tie trečiųjų šalių piliečiai, kuriems taikomas bevizis režimas, Lenkijoje gali pradėti dirbti per kelias dienas – į šalies teritoriją tokie darbuotojai patenka darbdaviui užpildžius specialią pažymą, o leidimą laikinai gyventi Lenkijoje gauna jau pradėję darbus.

„Į Lenkiją žmogus gali atvažiuoti pagal bevizį režimą ir iškart gali pradėti dirbti, praktiškai jau antrą dieną. Atsiunčiamas QR kodas, jis įtraukiamas į valstybinius registrus ir po to, kai sumokami mokesčiai, po 30 dienų, jis jau gali kreiptis dėl prašymo laikinai gyventi. Tie leidimai išduodami labai palankiai“, – po susitikimo  teigė E. Leontjeva, kartu pažymėjusi, kad netrukus Lenkijoje tokia tvarka užsieniečiai galės dirbti iki 3 metų.

Vis tik Lietuvoje, anot LLRI vadovės, dažnai įklimpstama į biurokratiją ir institucijos itin užtrunka rinkdamos dokumentus, tikrindamos darbuotojų kvalifikaciją ir ar jie turi bent vienerių metų patirtį. Pasitaiko atvejų, kai darbuotojas neįdarbinamas sklandžiai dėl to, kad jo profesija nėra pakankamai tiksli ir jos nėra Užimtumo tarnybos (UŽT) trūkstamų profesijų sąraše, sako ji.

„Labai dažnai tikrinant dokumentus aptinkami įvairūs neatitikimai tarp kodų, kvalifikacijos pavadinimų, kuris yra Lietuvos reikalavimuose ir diplome. Ir būna anekdotiškų situacijų, kai trūksta kažkokio patikslinimo ir žmogui atmetamas prašymas, nes jis nėra visiškai tokios tikslios kvalifikacijos“, – sako E. Leontjeva.

Ekspertė pateikia pavyzdį – Lietuvoje nėra „diplomuotų“ mėsininkų, nors mėsininko specializaciją įrodančio dokumento būtų prašoma mėsininko iš Ukrainos.

E. Leontjeva sutiko, kad nepalengvinus procedūrų nukentėtų šalies ekonomika: „didžiulė žala ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir valstybei, kad mes negalime atsiliepti į galimybę augti ir praktiškai ekonomikos laukia stagnacija, jei nėra žmonių.“

Migracijos departamentas: į Lenkiją nėra paprasčiau atvykti

Savo ruožtu Migracijos departamento (MD) direktorė Evelina Gudzinskaitė Seime žurnalistams įvardijo dvi Lietuvos migracijos sistemos problemas. Visų pirma ji pažymi, kad trečiųjų šalių piliečiams sudėtinga susisiekti su Lietuvos įstaigomis, kad jie galėtų greitai susitvarkyti dokumentus ir atvykti į Lietuvą.

E.Gudzinskaitė taip pat akcentavo, kad daug užsienyje darbuotojų ieškančių įmonių vis ar vadovaujasi neatnaujinta informacija.

„Vis dar sklando daug pasenusios informacijos. Dėl to, kad įstatymai labai greitai keičiasi ir reglamentavimas labai greitai keičiasi, ne visi darbdaviai spėja gauti naujausią informaciją apie tai, kas yra padaryta, kad tos imigracijos procedūros būtų palengvintos. O padaryta labai daug“, – Seime penktadienį žurnalistams nurodė MD vadovė.

„Nėra taip blogai, kaip atrodo, tiesiog dėl tų procedūrų sudėtingumo ir įvairovės kartais sunku atsirinkti reikiamą informaciją“, – apibendrino ji, taip pat pažymėjusi, kad MD kartu su UŽT rengs specialius informacinius seminarus darbdaviams.

Vis tik ji laikosi pozicijos, kad teiginys, jog Lenkijoje įdarbinti trečiųjų šalių piliečius yra paprasčiau, tėra mitas, esą joje paprastesnis tik pirminis atvykimas į šalį, tačiau tolesnės procedūros panašiai komplikuotos kaip ir Lietuvoje.

„Čia vienas iš mitų, kad į Lenkiją paprasčiau atvykti. Galbūt į Lenkiją paprasčiau gauti pirmąją atvykimo vizą, tačiau paskui vis tiek reikia gauti tą patį leidimą gyventi kaip ir Lietuvoje“, – teigė E. Gudzinskaitė.

Anot jos, tam tikrų sričių darbuotojai, pavyzdžiui, statybininkai, Lietuvoje gali pradėti darbus kad ir kitą dieną, panašiai kaip Lenkijoje. Išsamesnės patikros reikalauja tų profesijų, kurios nėra įtrauktos į trūkstamų profesijų sąrašus, asmenys.

„Jei tai yra, pavyzdžiui, Baltarusijos muzikantas, tai jam reikės iš pradžių laukti eilėje, kad gautų vizą ir atvyktų į Lietuvą, tada jau būnant Lietuvoje kreiptis dėl leidimo gyventi, priklausomai nuo to, koks tas muzikantas, prieš tai reikia gauti UŽT sprendimą. Ir Baltarusijos muzikantas į Lietuvą atvyks po kokių 8 mėnesių“, – nurodė E. Gudzinskaitė.

ELTA primena, kad penktadienį Seime V. Čmilytė-Nielsen su verslo asociacijų, įmonių atstovais ir ekonomikos ekspertais aptarė verslui kylančias darbuotojų iš trečiųjų šalių įsivežimo ir įdarbinimo procedūras. Po sustikimo Seimo pirmininkė teigė, kad migracijos procedūrų lengvinimo klausimai bus svarstomi parlamento pavasario sesijoje, o politikai šią problemą mato.

Vyriausybė ir keturias verslo organizacijas vienijanti Verslo taryba nuo gruodžio kartu taip pat ieško, kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemą, leidžiant įmonėms lengviau įsivežti darbuotojus iš užsienio.

Speciali darbo grupė į pirmuosius susitikimus rinkosi gruodį, sausį vyko trečiasis jos susitikimas. Juose dalyvauja Vyriausybės, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo bei kitų ministerijų, Verslo tarybos atstovai. Joje nagrinėjamos 28 Verslo tarybos įžvalgos, kaip tobulinti migracijos procedūras.

Verslui atstovauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, LDK ir asociacijos „Investors‘ Forum“ deleguoti asmenys. Darbo grupei vadovauja Vyriausybės kanclerės pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas.

Jis Eltai atskleidė, kad tam tikri techninio pobūdžio sprendimai gali būti įgyvendinami lengvai ir bus atlikti nelaukiant, dėl kitų siūlymų kartu su Verslo taryba toliau diskutuos premjerė Ingrida Šimonytė. Kai kuriems jų įgyvendinti gali prireikti koreguoti Įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties. Didžiausią dėmesį žadama skirti aukštos kvalifikacijos darbuotojų įsivežimui palengvinti.

Tarp galimų pokyčių R. Krisčiūnas įvardija leisti Lietuvoje studijavusiems užsieniečiams dirbti ilgiau nei dvejus metus po studijų, UŽT netikrinant jų kvalifikacijos, taip pat suteikti įmonėms daugiau lankstumo organizuojant atlyginimų mokėjimą.

ELTA