Darbdaviai norėtų aktyvinti besimokančiųjų profesinėse mokyklose praktiką ir pameistrystę

Darbo rinkoje trūkstant specialistų, dažnai darbdaviai pradeda jų „medžioklę“ dar bestudijuojant, siūlo praktikos ir kitas galimybes, leidžiančias ne tik studentams susipažinti su įmonės veikla, bet ir įmonei atrasti potencialius darbuotojus. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ atlikta verslo atstovų apklausa parodė, kad įmonės norėtų aktyviau bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis, skatinant mokinių praktiką ir pameistrystę įmonėse.

Rudenį surengta apklausa parodė, kad beveik pusė, arba 48 proc. įmonių atstovų norėtų platesnių profesinio mokymo įstaigų mokinių praktikos galimybių, 38 proc. pasisakė už mokinių įdarbinimą baigus mokymo programas, o beveik trečdalis (30 proc.) išskyrė pameistrystės svarbą.

„Šiuo metu jaučiamas itin didelis tam tikrų profesijų atstovų trūkumas: vairuotojų, aviacijos inžinierių, operatorių, kitų inžinerinių specialybių. Tad vis didesnis verslo dėmesys krypsta į profesines mokyklas. Tokių mokyklų mokinių praktika įmonėse jau yra gana įprasta bendradarbiavimo forma, o štai pameistrystė, nors po truputį populiarėja, tačiau dar yra toli nuo kitų Europos šalių situacijos. Siekiant pameistrystės plėtros, reikėtų aiškių finansinių paskatų, ir ne tik įmonėms, bet taip pat profesinio mokymo įstaigoms, studentams“, – komentuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė.

Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro (TECHIN) direktorius Mindaugas Černius pritaria, kad pameistrystė, kitaip nei praktika, dar nėra pakankamai žinoma įmonių ir profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimo forma Lietuvoje.

„Toks mokymosi būdas dar nėra įprastas, tačiau juntamas vis didesnis susidomėjimas tiek ir iš siekiančių kvalifikacijos, tiek iš darbdavių pusės. Neabejojame, jog įmonės taps dar aktyvesnės, kai Lietuvoje nebebus kaitaliojamos ir nusistovės pameistrystės finansavimo sąlygos. Taip pat svarbus ir mokymo programų lankstumas pritaikant jas darbo vietai, sudarant mokymo planus. Šiame procese reikalingas ir įmonių įsitraukimas planuojant organizacijoje pameistrių mokymą, kartu su ugdymo įstaigomis ruošiant pameistrystės planus“, – komentuoja M. Černius.

Pameistrystė tinka norintiems greičiau įsidarbinti

TECHIN studentų, tampančių pameistriais, skaičius kasmet auga: 2022 m. jų buvo 70, 2023 m. beveik 150. Pasak pašnekovės, pameistrystės mokymosi forma labai tinka mokiniams, norintiems kuo greičiau įsidarbinti, nes visi centro studentai, kurie mokosi pameistrystės forma, ir po mokslų baigimo tęsia darbą įmonėse, o atvejų, kad po pameistrystės mokinys taptų bedarbiu, nepasitaikė. 

„Turime daug sėkmingos pameistrystės pavyzdžių, kai stabiliai veikiančiose įmonėse įsidarbina elektriko, programinės įrangos testuotojo, programuotojo, mechatroniko specialybių siekiantys studentai. Yra ir tokių istorijų, kai į profesinį mokymą ateina jau specialybę turintys, bet norintys ją pakeisti žmonės, pavyzdžiui, vienas mūsų studentas anksčiau įgytą išsilavinimą agronomijos srityje iškeitė į santechniko profesiją ir sėkmingai dirba“, – vardija M. Černius.

Jis aiškina, kad mokinys, pasirinkęs mokytis pameistrystės forma, yra įdarbinamas įmonėje, gauna darbo užmokestį, vadovaujamas mentoriaus įgyja darbe reikalingus gebėjimus, juos tobulina, įgyja bendradarbiavimo ir komunikavimo darbe patirties. Mokymo įstaigoje jis kaupia žinias ir gebėjimus, reikalingus darbinei veiklai. Svarbu, kad pameistrys kuo anksčiau pradėtų kurti pridėtinę vertę darbdaviui, nes gebėjimas tai daryti parodo mokymo kokybę ir pameistriui teikia pasitenkinimą rezultatu bei savo gebėjimais.

„Pameistrystė naudinga įmonėms, nes leidžia pasikviesti motyvuotus, aktyvius žmones tokioms darbo pozicijoms, kuriose nereikia aukštos kvalifikacijos. Taip pat pameistrystė gali prisidėti ir prie mažesnės darbuotojų kaitos: pastebima, kad pameistriai yra labiau lojalūs darbdaviui, kuris prisidėjo prie jų mokymo“, – teigia M. Černius. 

Apklausos duomenimis, pameistrystė yra aktualiausia gamybos (42,9 proc.) ir prekybos (34,9 proc.) sektoriuose veikiančioms įmonėms.

LVK direktorės pavaduotojas E. Ruželė mano, kad pameistrystės mokymo forma turi nemenką potencialą populiarėti, nes įmonės, apmokydamos pameistrius, gali „užsiauginti“ jų poreikius atitinkančių specialistų: „Nereikia papildomai investuoti į darbuotojų paieškas ir įvadinius mokymus „naujokams“, galima kartu su švietimo įstaigomis formuoti mokymų turinį. Tačiau labai svarbu, kad būtų suinteresuotų asmenų, kuriuos domintų patirtinis mokymasis ir kurie vertintų  praktinio darbo įgūdžių, atitinkančių konkrečios darbo vietos reikalavimus, naudą“. 

Proga „pasimatuoti“ darbo vietą

Profesinių mokyklų mokinių priėmimą praktikai kaip aktualiausią bendradarbiavimo formą dažniau nurodė apklausoje dalyvavusios gamybos (54,8 proc.) ir intelektinių paslaugų (51,2 proc.) įmonės. Pasak M. Černiaus, TECHIN mokiniai dažniausiai praktikuojasi energetikos, inžinerinės pramonės ir IT sektoriuose. 

„Turime daug įmonių partnerių, kuriose mokiniai gali atlikti praktiką, be to, jie gali ir patys ieškotis jiems patinkančios ir tinkančios vietos praktikai. Plėtodami ryšius su darbdaviais, organizuojame pažintines ir edukacines išvykas į įmones, kad besimokantieji galėtų geriau pažinti įmonės procesus, „pasimatuoti“ darbo vietą. Baigiamąją praktiką įmonėse atlieka bemaž visi mūsų absolventai – tik iki 2 proc. jų lieka praktiką atlikti sektoriniuose praktinio mokymo centruose“, – sako jis. 

TECHIN vadovo teigimu, nors praktika yra populiaresnė už pameistrystę, tačiau vienu aspektu ji pralaimi – savo trukme. Baigiamoji praktika paprastai trunka vos kelias savaites, kai pameistrystės atveju net 70 proc. programos skiriama mokymuisi įmonėje.

„Suprantama, kad per trumpesnį praktikos laiką mokiniai įgyja žymiai mažiau patirties, o įmonė neturi galimybės gerai pažinti visus jų, kaip potencialių darbuotojų, gebėjimus. Baigiamosios praktikos trukmė kai kuriose programose turėtų trukti gerokai ilgiau, tačiau tam įgyvendinti turėtų būti keičiamos mokymo programos. Vis tik tai leistų dar labiau suaktyvinti praktikos procesą“, – komentuoja M. Černius.

Savo ruožtu E. Ruželė atkreipia dėmesį ir į mokinių motyvacijos siekti gerų rezultatų svarbą.

„Dažnai darbdaviai skundžiasi, kad atėję į praktiką mokiniai atrodo nesuprantantys, jog atėjo dirbti, ir nerodo jokio noro tobulėti. Ko gero, tai ir būtų esminis lūkestis – didesnė mokinių motyvacija ir noras kuo daugiau visko išmokti. Kartu bendradarbiaudami, verslas ir mokymo įstaigos turėtų ieškoti priemonių, kurios padėtų to siekti“, – sako jis.

Rugsėjo 18 d. – spalio 3 d. „Spinter tyrimai“ vykdytoje, Centrinės projektų valdymo agentūros inicijuotoje darbdavių apklausoje dalyvavo 225 įmonių vadovai.  

 „Aš be Tavęs kaip...“ - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti aktyvesnį verslo įmonių ir profesinių mokymo įstaigų bendradarbiavimą, plečiant partnerysčių tinklą bei didinti profesinių mokymo įstaigų patrauklumą ir jų absolventų įsidarbinimo galimybes. Taip pat dalinamasi geraisiais profesinių mokymo įstaigų ir verslo įmonių bendradarbiavimo pavyzdžiais. Europos Sąjungos investicijomis nuolat modernizuojamos profesinio mokymo įstaigos ir gerinama jų infrastruktūra visoje Lietuvoje. Kampanija finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1500 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.