Darbas prekybos sektoriuje nesužavėjo: šiaulietė įkvėpimą rado padėdama kitiems

Lietuva

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.lt

270297

Ilgus metus Šiauliuose gyvenanti Lijana Simsonienė – gyvas pavyzdys žmogaus, nuolat ieškančio ir bandančio save atrasti iš naujo. Buhalterės mokslai, kiek vėliau ilgus metus besitęsiantis darbas prekyboje moters sielos nedžiugino. Motinystė ir trumpas atsitraukimas nuo darbo Lijanai tapo puikiu akstinu keisti karjeros kryptį dar kartą. Šiandien moteris sakosi besijaučianti ne tik laiminga, bet ir galiausiai atradusi savo pašaukimą.

Buhalterijos mokslai neprigijo

Studijos ir mokslai Lijaną lydi kone visą gyvenimą. Vos baigusi mokyklą Pasvalyje, jauna moteris ėmė krimsti buhalterijos mokslus, tačiau neužtruko suprasti, kad ši specialybė ne jai: „Šiais laikais yra karjeros konsultantai, kurie jaunuoliams padeda suprasti, koks darbas jiems tiktų. Aš mokyklą baigiau daugiau nei prieš 20 metų. Stojau mokytis į buhalteriją, galima sakyti, atsitiktinai, todėl nenuostabu, kad jau praktikos metu supratau, jog tokio darbo nenoriu.“

Ilgus metus Lijana dirbo įvairius darbus prekybos sektoriuje. Gyvenimo didesniame mieste troškulį jutusi moteris su vyru persikėlė gyventi į Šiaulius. Čia, kaip pati pastebi, atsivėrė daugiau galimybių. Tiesa, trumpas stabtelėjimas darbuose auginant sūnų Lijaną privertė viską pergalvoti iš naujo.

„Kurį laiką pabuvusi namuose ėmiau galvoti, kur aš noriu save realizuoti. Puikiai suvokiau, kad prekybos sektoriuje visą gyvenimą dirbti nenoriu, todėl ėmiau svarstyti apie dar vienus mokslus“, – pasakoja moteris.

Grįžo į studijas pilna koja

Socialinis darbas – ši specialybė patraukė Lijaną todėl, kad nieko apie ją tiesiog nežinojo. Smalsumas nuvedė patirti, o žingeidumas – išmokti.

„Profesinėje mokykloje ėmiau mokytis socialinio darbuotojo padėjėjo profesijos ir labai greitai supratau, kad tai yra mano sritis. Praktiniai mokymai man taip pat labai patiko, tačiau suvokiau, kad noriu daugiau. Jaučiau žinių troškimą, todėl nebaigusi šių mokslų, paraleliai pradėjau studijuoti socialinį darbą Šiaulių valstybinėje kolegijoje“, – savo grįžimą į mokslus prisimena Lijana.

Paklausta apie tai, kaip sekėsi suderinti mokslus dviejose mokymosi įstaigose ir spėti aprėpti namų buitį bei auginti sūnų, Lijana šypsosi: „Viskas įmanoma. Vyras, šeima man labai padėjo. Kai atėjusi mokytis suvokiau, kad ši specialybė mane „veža“, kelio atgal nebebuvo.“

Į socialinį darbą – vedini pašaukimo

Šiaulių valstybinės kolegijos antro kurso studentė sako, kad socialinio darbuotojo profesija – ne kiekvienam: „Į socialinį darbą žmonės ateina pašaukimo vedini. Tu suvoki, kad nori padėti silpnesniam. Šios profesijos darbo laukas yra labai didelis, o kiekviena diena – pilna iššūkių ir reikalauja kūrybiškumo. Kai tu suvoki, kad nedideliais žingsneliais tu gali keisti kito žmogaus gyvenimą, supranti, kaip smarkiai pradedi keistis ir pats.“

Lijana ne tik stropiai studijuoja, bet ir aktyviai įsitraukia į kolegijos veiklas. Viena priežasčių – edukuoti žmones apie socialinio darbuotojo specialybę ir paneigti visuomenėje sklandančius mitus.

„Dažnai mano profesijos atstovus painioja su vaiko teisių apsaugos specialistais. O mokykloje vaikai baiminasi dirbančio socialinio darbuotojo, nes, dažnu atveju, su juo susiduria ištikus bėdai. Norėtųsi, kad visi suprastų, jog mūsų misija – padėti“, – aiškina studentė.

Nors šiuo metu moteris atsidavusi mokslams, neseniai dalyvavo tris mėnesius trukusiame Nacionalinės regionų plėtros agentūros organizuotame projekte, kuriame turėjo galimybę praktiškai įtvirtinti studijų metu įgytas žinias padėdama moterims, atvykusioms iš karo niokojamos Ukrainos.

„Padėjau moterims įsitvirtinti darbo rinkoje, taip pat susigaudyti biurokratiniuose reikaluose ir vertėjaudama“, – atskleidžia Lijana.

Laisvalaikis – savanorystei ir tapybai

Šiaulietė atvira – jai labai svarbi savanorystė. Studentė dažnai prisideda prie „Maisto banko“ organizuojamų akcijų. Padėdama kitiems ji jaučia, kaip kartu augina ir savo asmenybę. Moteris džiaugiasi, kad šiandien apie savanorystę kalbama jau mokykloje. Tiesa, tuo pat metu jaučia šiokį tokį nusivylimą, kad pati savanorystę atrado tik studijų metais.

Viena didžiausių aktyvios moters aistrų – tapyba. Lijana yra dailės studijos „Auksinė Ochra“ narė. Nors mokslo krūvis didelis ir ne visuomet pavyksta atrasti laiko pomėgiui, šiaulietė visada džiaugiasi sugrįžusi į studiją: „Mūsų vadovė Birutė Kuic juokiasi, kad galime ateiti tuomet, kai turime laiko, nėra spaudimo. Tapyba man reikalinga savirealizacijai, nusiraminimui, kartais ir parodose sudalyvauju“, – pasakoja pašnekovė.

Kalbėdama apie ateities planus, Lijana pabrėžia jau dabar žinanti, kad baigusi bakalauro studijas, sieks ir pasirinktos specialybės magistro diplomo. Beje, neatmeta galimybės siekti ir tolesnio mokslinio laipsnio.

„Mokslai man sekasi, todėl šeimoje pasikalbame ir apie galimybę mokytis doktorantūroje. Aš niekada nesirenku lengvo kelio, man visada pakliūva tas sunkesnis, bet tuo pačiu ir įdomesnis“, – šypsosi šiaulietė.

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt