Dar viena lengvata ūkininkams: tręšia ar atsikrato atliekomis?

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

23581

Žemės ūkio ir aplinkos ministrai šiemet jau trečią kartą ūkininkams pratęsia tręšimo sezoną. Anot aplinkosaugininkų, kol rūpinamasi kompensacijomis ūkininkams, keliamas pavojus aplinkai, kadangi dėl esamos dirvožemio būklės srutos ir mėšlas pateks į vandens telkinius.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotų ministrų Broniaus Markausko ir Kęstučio Navicko pasirašytas įsakymas „Dėl tręšimo sąlygų 2017 metais nustatymo“ kelia nerimą Lietuvos žaliųjų partijai, kurios pirmininko Remigijaus Lapinsko teigimu, tokiais veiksmais ministrai suteikia ūkininkams galimybę ne tręšti žemę, o paprasčiausiai atsikratyti atliekomis. „Dėl didelio kritulių kiekio šiemet ūkininkai negalėjo organinėmis medžiagomis (srutomis ir mėšlu) tinkamu laiku patręšti žemės, todėl susidūrė su kita problema – šių medžiagų sandėliavimu. Ūkininkai nėra pasirengę kaupti tokio didelio, dėl hidrometeorologinių sąlygų susidariusio, kiekio srutų ir mėšlo, kadangi siekdami sutaupyti apsiriboja mažesnės talpos mešlidėmis ir srutų kauptuvais. Dėl šios priežasties jiems kyla poreikis atsikratyti sukauptomis medžiagomis, kitaip tariant, išpilti jas į laukus. Tačiau ar ministrai pamiršo, kad draudimo tręšti laikotarpiai nustatyti ne be pagrindo?“ – kelia klausimą R. Lapinskas.

Paklaustas dėl kokių priežasčių yra nustatomi tręšimo apribojimai, R. Lapinskas teigė, kad tai susiję su augalų maisto medžiagų įsisavinimu ir žemės būkle. „Kuomet augalai yra tręšiami netinkamu laikotarpiu, jie neįsisavina medžiagų ir trąšos patenka į vandens telkinius. Tai ypač paspartina įšalusi, įmirkusi ar apsnigta žemė. Manau, kad daugumai kyla abejonių, ar žemė po šių metų kritulių gausos šiuo metu gali būti tręšiama. Žinoma, išleistas ministrų įsakymas nepanaikino iki šiol galiojusio draudimo tręšti įšalusią, įmirkusią ar apsnigtą žemę, tačiau akivaizdu, kad tam tiesiog nebus užkirstas kelias, nes valstybėje nėra užtikrinama sistemiška tręšimo kontrolė“ – aiškina R. Lapinskas.

Jam antrina ir Ieva Budraitė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko pavaduotoja, kurios teigimu, tręšimo metu nesusigėrusios medžiagos patenka į melioracinius griovius, upes, ežerus ir galiausiai į Baltijos jūrą. „O tuomet jau susiduriama su dar viena keblia problema, liečiančia jau ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonomikos klausimus, kadangi užteršdami Baltijos jūrą mes negalime pasiekti prisiimtų tarptautinių taršos mažinimo įsipareigojimų. O kas tuomet? Tuomet valstybės laukia piniginės baudos. O kai jau pradedama skaičiuoti, negalima nepastebėti, kad intensyvi žemdirbystė kuria ne tokią didelę pridėtinę vertę ekonomikai bei visuomenei, nei gali pasirodyti. Ūkininkai gauna paramą įvairiomis formomis, tiek mokesčių lengvatomis, tiek kompensacijomis dėl blogų oro sąlygų, tačiau vis tiek ignoruoja aplinkosaugą, o to neigiamas pasekmes jaučiame per sveikatos problemas, galiausiai kaip mokesčių mokėtojai dar turime už ūkininkų sukeliamą žalą susimokėti baudas. Šiuo požiūriu, valstybei kur kas naudingesnis būtų smulkių ūkių skatinimas ir rėmimas“ – pasakoja I. Budraitė.

Anot R. Lapinsko, žemės ūkis šiuo metu yra pagrindinis vandens taršą lemiantis veiksnys. Pastarąjį dešimtmetį stebima taršos bendruoju azotu augimo tendencija, o ją didžiausia dalimi lemia dirbamų plotų, pasėlių struktūros ir tręšimo intensyvumo pokyčiai vystant intensyviąją žemdirbystę. Nuo 2013 m. iki 2016 m. taršos bendruoju azotu apkrova tenkanti Centrinei Baltijos jūrai iš Lietuvos vandens telkinių išaugo net 46%.

„Trumpai tariant, ši situacija - dar vienas pavyzdys, kaip viena interesų grupė - ūkininkai - yra proteguojami dabartinės valdančiosios daugumos. Deja, panašu, kad, žaliajai Vyriausybei jų veiksmų poveikis aplinkos apsaugai rūpi mažiausiai“ – teigia I. Budraitė.

Gruodžio 5 d. pasirašytas ministrų įsakymas – tai jau trečias kartas šiemet, kai keičiamas tręšimo laikotarpis. Visų pirma, buvo nustatyta, kad ūkininkai galės tręšti žemes nuo kovo 15 d. iki lapkričio 15 d., tuomet lapkričio 14 d. buvo priimtas sprendimas pratęsti laikotarpį iki gruodžio 1 d. Galiausiai, gruodžio 5 d. išleistas įsakymas nurodantis, kad mėšlas ir srutos gali būti skleidžiami iki gruodžio 15 d. Šiuo metu daugiau nei 200 paviršinio vandens telkinių Lietuvoje neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų.

Šarūnė Dargytė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt