Dar tinkamas vartoti maistas – pirmiausia labdarai, tik po to – sunaikinti

Valdžios atstovai atsitraukia nuo idėjos įpareigoti prekybininkus besibaigiančio galiojimo, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus perduoti „Maisto bankui“ ar kitoms labdaros organizacijoms.

Dabar siūloma kitokia išeitis – įpareigoti prekybos tinklus pirmiausia informuoti paramos teikėjus apie besibaigiančio galiojimo produktus ir tik jiems atsisakius galės juos sunaikinti.   

„Dabar privalės būti pasiūlyta (labdarai – BNS), o jeigu niekas nepaims, galima bus deginti. Jeigu „Maisto bankas“ pasakys, kad paims, prekybos įmonės niekaip negalės maisto išmesti“, – BNS teigė pakeitimų iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas. 

„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius BNS teigė, kad organizacija pasirengusi priimti bet kokį besibaigiančio galiojimo maisto produktų kiekį.  

„Prekybininkai labai dažnai naudoja tokį pasakymą, kad labdaros organizacijos nepajėgs paimti visko, ką jie siūlo, bet mes labai aiškiai sakome, kad vertiname bet kokias iniciatyvas, kad būtų kuo daugiau išsaugota maisto. Mes turime infrastruktūrą ir pajėgsime paimti viską“, – teigė S. Gurevičius.  

Pasak T. Tomilino, pataisos įsigaliotų 2024-aisiais, todėl iki tol prekybininkai ir labdaros gavėjai pasiruoš.  

„Kai tu turi universalią prievolę ir didelį spaudimą iš įstatymo atiduoti ar bent pasiūlyti, tai natūraliai skatins galvoti, kad turi leisti kainas, ant tokios produkcijos dėti didelę nuolaidą ir vietoj atidavimo parduoti. Šis įstatymas skatins kainas mažinti  kad ir iki 90 proc., nes vis tiek geriau parduoti, o ne atiduoti veltui“, – svarstė parlamentaras. 

S. Gurevičius sako, kad būtina išspręsti dar vieną klausimą – kad tokio maisto prekybininkai nelaikytų iki paskutinio momento, nes paramos gavėjai užtrunka, kol jį pasiima ir paskirsto žmonėms.  

„Kad būtų uždėtas draudimas paskutinę produktų galiojimo dieną juos dar pardavinėti. Kad viskas, kas turi būti suvartojama iki..., būtų atiduodama prieš dieną iki to termino pabaigos, nes dauguma prekybininkų pradeda nuolaidas daryti prieš keturias dienas, o paskui, paskutinei dienai ištiksėjus, likusius neparduotus produktus mums atiduoda. Gerai, kad (atiduoda – BNS) bent ryte tos paskutinės dienos, bet reikia tai padaryti iš vakaro“, – aiškino S. Gurevičius.   

Prekybininkai kritikuoja 

Jeigu Seimas pakeitimus priimtų, naujos taisyklės galiotų prekybininkams, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kv. metrų. Tokios yra visos „Lidl Lietuvos“ tinklo parduotuvės, „Norfos“ tinkle jų „absoliuti dauguma“, „Iki“ tinkle –  70 proc. „Rimi“ – 72, o „Maximos“ – 205, BNS pranešė tinklų atstovai. 

„Iki“ atstovė Vaida Budrienė, be kita ko, pastebėjo, kad įpareigojus visus rinkos žaidėjus atiduodi maisto produktus, tikėtina, jų kiekiai padidės tris ir daugiau kartų.

„Ar neatsitiks taip, kad nepajėgiant pilnai priimti viso prekybos tinklų siūlomo kiekio, būtų įvesti kokie nors apribojimai tinklams“, – BNS sakė V. Budrienė. Ji taip pat pabrėžė, kad tinklas negali iš anksto tiksliai numatyti, kiek paskutinę dieną liks neparduotų produktų.

„Todėl, ką reiškia formuluotė „prieš tai nepasiūlius“. Prieš kiek laiko reikia pasiūlyti? Kiek laiko reikia laukti atsakymo? Kokiu būdu fiksuoti tą pasiūlymą ar atsakymą, kad užtikrintų įstatymo įvykdymą? Ar tie terminai skirsis trumpo (kelių dienų) ir ilgo (kelių mėnesių) galiojimo prekėms? Ar sugebės organizacijos, pavyzdžiui, tą pačią dieną parašius, kad turime x kiekį maisto, iš karto suorganizuoti visus savo pajėgumus ir paimti. Kadangi jų galiojimo laikas baigiasi, tuos produktus jie turės priimti itin operatyviai“, – kalbėjo V. Budrienė.

Ji pabrėžė, kad dažnai labdaros organizacijos neatvažiuoja paimti produktų, nes tuo metu neturi savanorių, sugenda transportas ar neturi kam jų atiduoti. 

„Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius pabrėžė, kad pataisose paliekama landa prekybininkams išvengti maisto atidavimo paramai: „Gali paskambinti labai mažai labdaros organizacijai, kuri atsisakys priimti“. 

„Jeigu dabar ne visi prekybos tinklai mums atiduoda besibaigiantį galioti maistą, vadinasi, yra paskatų jį kažkur kitur atiduoti“, – pridūrė „Maisto banko“ vadovas.

Vienos didžiausių Lietuvoje restoranų grupių „Amber Food“ vadovas ir akcininkas Gediminas Balnis abejoja, ar toks įpareigojimas būtų aktualus jo valdomiems restoranams, iš kurių didesnių nei 400 kv. metrų yra apie 10 proc. 

„Pas mus nėra toks maistas, kaip parduotuvėje, – pas mus jau išfasuoti produktai ir jeigu jų galiojimas baigiasi, jie sunaikinami, nes nėra kaip atiduoti. Kaip atidarytą grietinę atiduoti labdarai? Pas mus ir fasavimai kitokie, ne mažmeniniai“, – BNS teigė jis.  

2022-ųjų rudenį registruotą pirminį pataisų dėl maisto švaistymo mažinimo variantą sukritikavo Seimo teisininkai, nes, pasak jų, projektas galėjo prieštarauti Konstitucijai.

Naujame įstatymo variante, be kita ko, numatoma ir valstybės finansinė pagalba maisto nešvaistymo sistemos sukūrimui. Tam būtų naudojamos biudžeto arba Europos Sąjungos paramos lėšos. 

Naujas pataisas siūlo T. Tomilinas, komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė, „valstietė“ Ligita Girskienė, liberalas Romualdas Vaitkus bei socialdemokrtatas Linas Jonauskas. 

Dabar „Maisto bankui“ visą laiku neparduotą maistą atiduoda „Iki“ ir Rimi“, šiemet prie jų prisijungė „Maxima“. „Lidl“ atiduoda viską, išskyrus šaldytuvuose laikomus produktus, o „Norfa“ skelbia produktus atiduodanti kitiems paramos gavėjams. 

„Maisto bankas“ dar tinkamus naudoti maisto produktus dabar surenka iš 502 parduotuvių 83 šalies miestuose ir miesteliuose. Organizacija skelbia pernai išgelbėjusi virš 6 tūkst. tonų maisto.