Dalis lietuvių turistų prisipažįsta svetur ieškantys kurortinių romanų

Pasibaigus 2017-ųjų vasarai, šalies kelionių organizatoriai ruošiasi 2018 metų sezonui ir vertina keliautojų elgsenos įpročius. Naujausi, dar šios vasaros pabaigoje surinkti, tyrimų duomenys rodo, jog bendras poilsiautojų iš Lietuvos skaičius sulig kiekvienais metais tendencingai didėja, o pagrindinė keliavimo svetur priežastis – noras atsipūsti nuo intensyvaus darbų grafiko ir kasdienės rutinos. Tuo tarpu dalis respondentų pripažįsta, jog poilsiauti į užsienį traukia ieškodami meilės nuotykių.

Pagrindinė svetur išginanti priežastis – įtampa darbe

Remiantis tyrimo duomenimis, poilsines-pažintines keliones svetur dažniausiai renkasi 26–55 m. amžiaus, aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai, kurie gauna vidutines ar aukštesnes nei vidutinės pajamas.

„Į šią demografinę kategoriją patenkantys asmenys paprastai yra darbingo amžiaus ir, labiausiai tikėtina, jog didelė jų dalis darbe užima svarbias ar net vadovaujančias pozicijas. Todėl kelionės į užsienio šalis pastariesiems tampa vienu geriausių būdų atitrūkti nuo darbe patiriamo streso, išvalyti galvą nuo minčių ir kasdienių rūpesčių. Juolab kad ir gaunamos vidutinės ar aukštesnės už jas pajamos, t. y. 450–600 Eur ir daugiau vienam asmeniui nesunkiai leidžia tai įgyvendinti“, – kalbėjo tyrimą atlikusi Daiva Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tyrėja pabrėžė, jog į tyrimo klausimyną įtrauktas, regis, labai paprastas klausimas – dėl kokių priežasčių žmonės keliauja apskritai – išryškino įdomių elgsenos motyvų. „Būtent noras pailsėti nuo darbo, įtampos yra dažniausiai respondentų įvardijama keliavimo priežastis. Jos paskatinti atostogas užsienyje pirmu numeriu renkasi kone 60 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų“, – teigė D. Plauškaitė-Camacho Andrade.

Tarp kelionės tikslų – emigravusių artimųjų lankymas

Minėtas klausimas tyrime ne tik padėjo atskleisti poilsiautojų iš Lietuvos keliavimo svetur priežastis, bet ir patvirtino faktą, kad didelė dalis lietuvių savo atostogų laiką skiria į užsienį emigravusiems artimiesiems lankyti.

„Net trečdalis apklaustųjų pasisakė, jog į užsienį keliauja norėdami pabūti, pabendrauti su šeima, – sakė D. Plauškaitė-Camacho Andrade. – Taip pat tarp dažniausiai įvardijamų veiksnių, kurie skatina lietuvius keliauti, tradiciškai atsiduria noras pažinti svečios šalies kultūrą, naujų potyrių troškimas, siekis pakeisti aplinką, pasilinksminti, papramogauti“.

Kaip matyti iš tyrimo, nemaža dalis pasisakiusiųjų į užsienio šalis vyksta ir dėl malonaus oro bei paplūdimio malonumų. „Norėdami pasimaudyti jūroje į užsienio kurortus keliauja kone trečdalis poilsiautojų, o pasideginti kaitrioje saulėje – ketvirtadalis. Tikėtina, jog tokius keliautojų atostogų prioritetus lėmė ir pastaraisiais metais Lietuvoje ne itin džiuginantis ir vis sunkiau nuspėjamas oras vasarą“, – sakė tyrėja.

Tyrimo rezultatai pažėrė ir kiek labiau intriguojančių detalių. Štai pavyzdžiui, 2 proc. respondentų pasisakė, jog poilsį kone ištisus metus saulę garantuojančiose šalyse renkasi norėdami užmegzti naujų pažinčių, sulaukti dėmesio ar atostogų metu patirti meilės nuotykių.

Svarbu – ir kaina, ir nauji potyriai

Kaip teigia D. Plauškaitė-Camacho Andrade, planuojant atostogas poilsiautojams kaina išlieka aktuali ir turi didžiulę įtaką kelionės krypties pasirinkimui. „Į respondentų geidžiamiausių, t. y. tų šalių, kurias labiausiai norėtų aplankyti, sąrašą patenka ir kur kas egzotiškesnės kryptys, tokios kaip Tailandas, JAV, JAE, tačiau atostogauti jose renkamasi gerokai rečiau, – pastebėjo tyrėja. – Dažniausiai keliaujama į Ispaniją ir jai priklausančios salas (Maljorką, Fuerteventūrą, Tenerifę), į Turkiją, Graikiją ir jos salas (Kretą, Rodą), į Italiją ir jai priklausančius Neapolį, Riminį, Siciliją, Sardiniją. Populiarumo taip pat nepraranda Bulgarija, Egiptas, Kipras, Portugalija.“

Ir nors svajojama apie Ispaniją ar Azijos šalis, dėl patrauklios kainos ir kokybės (to, kas už tą kainą gaunama) optimaliausio pasiūlymo populiariausia atostogų šalis ir toliau lieka Turkija. Stabilų šios krypties populiarumą lemia ir kone pusei apklaustųjų itin svarbus apgyvendinimo tipas „Viskas įskaičiuota“.

„Augant komforto poreikiui, poilsiautojai vis dažniau renkasi kokybišką poilsį aukštesnės ar aukščiausios 4–5* kategorijos viešbučiuose. Lietuviai moka suderinti komfortą ir praktiškumą, todėl prioritetą teikia šalims, kuriose gerai išplėtotas poilsis pagal programą „Viskas įskaičiuota“, – pastebėjo tarptautinio kelionių organizatoriaus Lietuvoje ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.

Iš tyrimo matyti ir tai, kad išbandę populiariąsias kryptis, lietuviai neretai ieško įdomesnių, egzotiškesnių pasirinkimų. „Dauguma poilsiautojų iš Lietuvos jau yra pabuvoję populiariausiose kryptyse, todėl natūraliai auga noras įvairesnėms, egzotiškesnėms kryptims.

Tuo tarpu tarp respondentų geidžiamiausios „šaltosios“, arba slidinėjimo, šalys tradiciškai išlieka Austrija ir Italija.

Pigiau su organizatoriais ar savarankiškai?

Maždaug pusė tyrime dalyvavusių poilsiautojų renkasi keliones su kelionių organizatoriais, kiti – keliauja savarankiškai. „Kaip ir praėjusiais metais, keliavimas su kelionių organizatoriais vertinamas ir matomas kaip gerokai komfortiškesnis, kuomet nereikia sukti galvos dėl lėktuvo bilietų, apgyvendinimo viešbutyje ir kt. su kelione susijusių paslaugų paieškos, pirkimo. Vienintelė užduotis, kurią telieka pačiam atlikti, – pasiimti darbovietėje atostogas ir susikrauti lagaminą“, – šypsojosi I. Aukštuolytė.

Tyrimo rezultatai parodė ir tai, jog savarankiškai keliaujantieji turėjo daugiau nemalonių patirčių nei tie, kurie keliauja su kelionių organizatoriais. Savarankiškiems keliautojams koją dažniausiai pakiša patirties stoka, kuomet pasirenkami lūkesčių neatitinkantys viešbučiai, netinkamas atostogų sezonas ir t. t.

Keliaujantieji savarankiškai tokį kelionės planavimo būdą dažniausiai renkasi laikydamiesi principinės nuostatos, jog keliauti savarankiškai yra pigiau. Vis dėlto įsigyti keliones iš kelionių organizatorių apsimoka ir finansine prasme. „Perkame didžiulius kiekius viešbučių kambarių ar lėktuvų vietų, todėl gauname nuolaidų, dėl kurių kaina, tenkanti vienam keliautojui, tampa kur kas mažesnė nei tokią pat kelionę perkant savarankiškai.

Be to, atsižvelgdami į sezoniškumą ir kitus turizmo niuansus, galime parinkti geriausią kelionės laiką, rasti patogiausią viešbutį, kuris nebūtų pernelyg nutolęs nuo artimiausio miesto, arba galime tinkamai parinkti kelis viešbučius vienos viešnagės metu, jeigu norima daugiau pakeliauti, pamatyti, ir pan.“, –vis tik daugiausia laimi tie, kurie keliones planuoja iš anksto, nes paskutinę minutę nebelieka pasirinkimo įvairovės, o ir kainos būna gerokai didesnės.