Daliai Kiseliūnaitei įteikta 15-oji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija

rezos_apdovamnojimas_m-6391
Neringa
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Neringos savivaldybės inf.

Skambant kuršininkų kalbai ir šio krašto melodijoms buvo įteikta penkioliktoji Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija, kuri skirta prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei.

Vieni ją pažįstate kaip savo dėstytoją, kiti kaip savo draugę, treti kaip šios bažnytėlės vargonininkę, ketvirti kaip tyrinėtoją, penkti kaip puikiausią vadovę ir folklorininkę“, – į susirinkusiuosius Juodkrantės bažnyčioje šiandien kreipėsi Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė, pristatydama premijos laureatę.

Anot prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės, mes turime Mažosios Lietuvos ambasadorę, kurios veikla buvo pastebėta, o daugiausiai ji buvo matoma kaimyninėje Latvijoje ir būtent čia ji yra matoma neatsitiktinai, nes kuršininkų kalba artimesnė Latvių kalbai.

„Dalia su savo informantais, su savo pateikėjais – ponia Herta, kilusia iš Nidos, broliai Sakučiai, kurių balso įrašų galima pasiklausyti išleistoje monografijoje „I dalis. Fonetika ir fonologija.“, kuri yra išleista internetiniu pavidalu. Tam, kad būtų galima paklausyti, yra įdėti intarpai su gyvu garsu“, – versdama premijos laureatės profesinį kelią atspindinčias nuotraukas pasakojo Geolingvistikos centro vadovė.

„Kuršininkų nebeliko. Tai, ką aprašo Dalia ir kokį paminklą stato savo knygomis, yra neįkainuojama, nes tai bus vienintelis toks išsamus kuršininkų kalbos palikimas. Liudvikas Rėza svarbus ne tik kaip jis pats, bet jis išsaugojo mums Donelaitį, todėl sakau, kad Dalia Kiseliūnaitė mums svarbi ne tik kaip mokslininkė, bet ir kaip žmogus padėsiantis išsaugoti visą kuršininkų etnolektą ateinančioms kartoms“, – pabrėžė prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Pačios prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės teigimu, būti premijos laureate sunku, nes Martyno Liudviko Rėzos vardas įpareigoja: „Tai buvo viena iš asmenybių, kuri labai daug reiškė mano mokslinėje veikloje, mano darbuose, kryptyje. Natūraliai jame derėjo teologo pareigos misija ir lietuvių literatūros puoselėjimas, Donelaičio reikšmės iškėlimas. Juk Donelaičio rankraščiai būtų duliję ir duliję kažin kiek metų ir kaži ar butu mūsų dienas pasiekę ir štai Rėza rašo, kad rado didį poetą...  taip vokiečių bendruomenė sužinojo apie Prūsijos lietuvius, išgirdo jų dainas...“.

Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis atkreipė dėmesį į tai, kad šios premijos laureatai tarsi gintarai puošia Lietuvą, tiek Mažąją, tiek Didžiąją: „Šiais metais premiją gauna nuostabi laureatė, džiugu, kad pavyksta išlaikyti aukštą premijos kartelę“.

Neringos savivaldybės tarybos sprendimu premija prof. dr. Daliai Kiseliūnaitei skirta už Kuršių nerijai ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą, aktyvią ir kūrybišką veiklą, pamario etninės kultūros ir kalbos paveldo puoselėjimą. Mokslininkės kandidatūrą premijai gauti pateikė Nidos evangelikų liuteronų parapija.

Prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė – tarptautiniu lygiu pripažinta baltistė, tirianti Mažosios Lietuvos etninę kultūrą ir kalbą: tarmes, tautosaką, senųjų raštų ir giesmių kalbą, vardyną. Ypač svarbūs jos nuopelnai tiriant Kuršių nerijos etninės kultūros ir kalbos raidą, ji yra nykstančios kuršininkų kalbos žinovė, daug metų nuosekliai dokumentuojanti šios kalbos faktus ir taip praturtinanti bendrus baltų kalbos tyrimus. D. Kiseliūnaitė yra tarptautinio nykstančių kalbų fondo narė (Foundation for Endangered languages), tarptautinėse konferencijose pristatanti kuršininkų kalbą daugelio šalių mokslo bendruomenei.

Premija buvo įteikta sausio 6-ąją, minint 247-asias Martyno Liudviko Rėzos gimimo metines.