Dalį Kėdainių stumbrų ketinama perkelti į Varėną

Kaunas

Didžiausia problema tai, kad didžioji dalis Kėdainių krašte įsikūrusių stumbrų gyvena labai siaurame plote, prie fosfogipso kalnų, todėl šiose apylinkėse jų daromi nuostoliai yra didžiausi. / Andriaus Kasparavičiaus/„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

170355

Kitą žiemą Kėdainių krašte turėtų sumažėti ūkininkams tikru galvos skausmu tapusių ir kasmet nemažai nuostolių padarančių stumbrų. Bemaž 50 šių gyvūnų ketinama sugauti ir išvežti į Varėnos rajoną, kur jiems jau pradėtas statyti naujas aptvaras.

Tačiau žemdirbiai nuostolių patiria ne tik dėl šių valstybės saugomų gyvūnų, kurių daroma žala pastaraisiais metais, kai dalis stumbrų buvo perkelta į Telšių „Žvėrinčių“, sumažėjo net daugiau kaip 45 procentais. Ūkininkai skaičiuoja ir šernų, stirnų, tauriųjų elnių daromus nuostolius, kurie išaugo net 13 kartų.

Kreipėsi į ministeriją

Dėl stumbrų daromos žalos ūkininkams Kėdainių rajono savivaldybės vadovai kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Nuotoliniame rajono vadovų susitikime su aplinkos ministru Simonu Gentvilu ir kitais ministerijos darbuotojais buvo aptarti stumbrų perkėlimo bei kiti aktualūs klausimai.

Aplinkos ministro patarėjas, profesionalus zoologas ir žinomas gamtos fotografas Marius Čepulis kėdainiškius informavo, kad Varėnoje, 100 ha plote, netrukus bus pradėtas statyti aptvaras stumbrams, į kurį kitą žiemą planuojama perkelti apie 50 šių stambių gyvūnų iš Kėdainių rajono.

Šiuo metu sumažinti Kėdainių stumbrų bandą nėra jokių galimybių, nes Žemaitijos „Žvėrinčius“ jau yra pilnas. Panevėžio stumbrynas taip pat perpildytas bei planuojama jo rekonstrukcija.

Be to, geriausia stumbrus gaudyti ir planuoti jų perkėlimo operacijas – būtent žiemą.

Kėdainių stumbrai – prioritetas

Pasak M. Čepulio, stumbrai į Varėną pirmiausia bus perkeliami iš Kėdainių rajono. Šis rajonas Aplinkos ministerijai yra prioritetinis, nes prie baltųjų fosfogipso kalnų įsitaisę stumbrai daro didžiausią žalą.

„Jie ten atklydo, kai buvo gaudomi, ne savo noru, o dabar nežino kaip iš ten pabėgti ir tame mažame plote jie daro gana didelę žalą.

Visa problema, kad didžioji jų dalis ten gyvena labai siaurame plote.

Panevėžio rajone stumbrai nėra tokia didelė problema. Ten viena banda – 50 stumbrų, o Kėdainių rajone yra dvi bandos: viena yra didesnė, per 100 stumbrų, o kita – 40.

Mes konsultuojamės su specialistais, kaip pabandyti perginti didesnę dalį bandų iš to siauro „koridoriaus“ ar per Nevėžį, ar per „Via Balticą“, kad jie pasklistų ir nebūtų toje konkrečioje vietoje, kad jie išsisklaidytų didesniame plote“, – sakė M. Čepulis ir pridūrė, kad buvimas vienoje vietoje pirmiausia kenkia patiems stumbrams. Jie nuodijasi rapsais, turi per mažai ploto, nukenčia jų genetika, negalima užtikrinti populiacijos kokybės.

Stumbrai – konservatoriai

M. Čepulis pabrėžė, kad didžiausia problema dėl stumbrų yra jų konservatyviuose įpročiuose.

„Jie jau tokie žvėrys – jei jau atsisėdo vienoje vietoje, tai ten ir sėdi, todėl ir sudėtinga išsklaidyti jų bandas. Tą patvirtino ir Lenkijos bei Rumunijos mokslininkai, su kuriais šnekėjome dėl stumbrų“, – sakė M. Čepulis.

Aplinkos ministras S. Gentvilas patvirtino, kad iš Kėdainių į Varėną ketinama perkelti apie 50 stumbrų, tačiau, kaip jau minėta, tai gali būti padaryta tik kitą žiemą, veikiausiai, prasidėjus kitiems metams.

Nors Varėnos krašto ūkininkai ir ne itin laimingi dėl tokių ministerijos planų, tačiau stumbrų perkėlimas į jų kraštą išspręstų ir dar vieną problemą. Pasak M. Čepulio, Varėnos rajone lietuviškieji stumbrai susisiektų su „draugais“ iš Lenkijos ir Baltarusijos, tad atsigautų jų populiacija.

Žala skaičiuojama dešimtimis tūkstančių

Kėdainių rajone nuo stumbrų kasmet nukenčia daugiau kaip 20 ūkių. Stumbrai nuostolių pridaro 30–37 laukuose, tačiau gera žinia bent ta, kad perkėlus dalį stumbrų į „Žvėrinčių“, ūkininkų patiriami nuostoliai ženkliai sumažėjo.

„Praėjusiais metais stumbrų padaryti nuostoliai Kėdainių rajone iš viso siekė daugiau kaip 42 tūkst. 885 eurus, 2019 metais – 78 tūkst. 802 eurus, 2018 metais – 78 tūkst. 924 eurus.

Nuostolius už stumbrų padarytą žalą atlygina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Kadangi stumbrai yra saugomi gyvūnai, tai ministerija padengia ūkininkams 100 procentų nustatytos žalos dydžio“, – „Rinkos aikštei“ sakė Kėdainių rajono savivaldybės žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė.

Daugėja kitų medžiojamų gyvūnų daromų nuostolių

Tačiau pastaraisiais metais ūkininkams nerimą kelia ne tik stumbrai. Praėjusiais metais ženkliai išaugo kitų medžiojamų gyvūnų ir net paukščių padaryti nuostoliai.

Vilkų padaryti nuostoliai 2018 metais Kėdainių rajone siekė 1 tūkst. 474 eurus, 2019 metais – 1 tūkst. 937 eurus, 2020 metais – 1 tūkst. 231 eurą.

Tuo tarpu kitų medžiojamų žvėrių padaryti nuostoliai praėjusiais metais buvo gerokai didesni nei ankstesniais: 2018 metais jie siekė 7 tūkst. 499 eurus, 2019 metais – 1 tūkst. 578 eurus, o praėjusiais – net 20 tūkst. 712 eurų.

Nuostolius turi atlyginti medžiotojų būreliai

„Nors šernų populiacija rajone yra sumažėjusi, tačiau žalą žemės ūkio pasėliams daro kiti medžiojamieji gyvūnai – taurieji elniai, stirnos.

Jeigu žalą daro medžiojamieji gyvūnai, tai ją atlygina medžiotojų klubas/būrelis, kurio medžioklės plotuose yra ūkininko laukai.

Šiais metais kol kas esame gavę tik kelis prašymus dėl medžiojamų gyvūnų daromos žalos, bet ne dėl stumbrų“, ­– sakė I. Matyžiūtė.

Bėdos ir dėl paukščių

Kita problema – paukščių daroma žala žemės ūkio pasėliams.

„Paukščių daroma žala pasėliams nėra skaičiuojama ir vertinama bei atlyginama, tačiau pernai dėl paukščių padarytos žalos į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai įvertinti kreipėsi viena ūkininkė.

Kol kas ministerijos pozicija yra tik tokia, kad šiuos atvejus turime fiksuoti bei pateikti informaciją apie tokius atvejus, kad ateityje būtų peržiūrima medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika ir paukščių daroma žala galėtų būti ne tik fiksuojama, bet ir atlyginama“, – ­sakė savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja, pasiūliusi ir ministerijos atstovams atkreipti dėmesį į šią problemą.

Duoklę gamtai reikia atiduoti

Aplinkos ministras S. Gentvilas su Kėdainių savivaldybės atstovais aptarė ir kitas mūsų rajonui aktualias problemas, o prakalbus apie būtinybę peržiūrėti žalos apskaičiavimo metodiką žemdirbiams dėl gyvūnų daromų nuostolių, priminė: „Dėl metodikos norėčiau, kad nebūtų tik į vienus vartus: gamta yra gamta ir paukščiai, žvėrys turi kažkur maitintis, mes negalime visiškai to ignoruoti, kažkokią dalį reikia atiduoti.“

Daugiau naujienų apie Kėdainių rajoną skaitykite www.rinkosaikste.lt

rinkos-aikste.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt