Daiva Matonienė: „protingesnis“ namas – malonesnis gyvenimas

Vilnius

Vita MontrimaitėŠaltinis: Etaplius.lt

165606

Savimi rūpinamės kasdien, tačiau pamirštame, kad pastatai, kuriuose praleidžiame didžiąją dienos dalį, ypač pandemijos laikotarpiu, taip pat reikalauja priežiūros. Remiantis statistiniais duomenimis lietuviai, lyginant su EU vidurkiu, vidutiniškai būsto išlaikymui bei komunalinėms paslaugoms skiria vos 15 procentų pajamų, kai tuo tarpu investicijoms į sveikatą, grožį ir kitas patogumo priemones – per 60 procentų visų savo pajamų. Net nesusimąstome, kad namai – kaip gyvas organizmas: pakankamai nesirūpinant jų kokybė prastėja, jie dėvisi, priežiūros reikia vis daugiau, tačiau ne visada išnaudojame technologines galimybes, kuriomis pasinaudoję galėtumėme palengvinti gyvenimą sau, o pastatų kokybę išlaikyti nepriekaištingą.

Dažnas namų gyventojas svarsto, kaip būtų galima sumažinti sunaudotus išteklius, taupyti energiją, matyti visą namo sunaudotų išteklių statistiką. Gyvenamasis namas, kuriame būtų įdiegtos technologijos, leidžiančios kontroliuoti įtaisus ir sistemas, palengvintų buitį ir vadintųsi kompiuterizuotu „protingu‘‘ namu (Smart house) tai būtų naujų galimybių pradžia.

Tai kokie „protingojo“ namo bruožai?

Tuo, kad jame instaliuota įvairių sistemų ir įtaisų, kurie keičiasi tarpusavyje informacija, valdymo signalais. Modernūs namai turi įvairių sistemų, tokių kaip centrinio šildymo, gaisro ir apsaugos signalizacijos ir įtaisų: televizija, šviesos prietaisus, kurie paprastai funkcionuoja atskirai nuo sistemos. Adaptyviame name šios sistemos ir prietaisai gali keistis informacija ir komandomis, kaip, pavyzdžiui, priešgaisrinė sistema įjungia ar išjungia šviesą, sukelia gaisrinį signalą.

Efektyvesnis pastatų valdymas – paprastesnis gyvenimas

Namai, su įdiegtomis informacinėmis sistemomis ne tik užtikrina namo saugumą, kokybę, tačiau duoda naudos ir gyventojui. Tokiuose pastatuose gali būti ženkliai sumažinamas energijos vartojimas, palengvinamas administracinis darbas sutaupo laiko, padeda greičiau rasti gedimus ar užkirsti jiems kelią. Įvedus tokias sistemas gyventojai patys gali valdyti šilumos patekimą į patalpas, išmaniai stebėti ir kontroliuoti energijos vartojimą, peržiūrėti ataskaitas.

Informacijos stoka ir naujovių baimė

Kodėl šios sistemos įgyvendinamos dar nėra dažnas reiškinys daugiabučiuose namuose yra keletas aspektų. Viena pagrindinių, manau, naujovių baimė ir žinių stoka. Dauguma gyventojų nėra informuoti apie tokias sistemas arba yra girdėję labai mažai ir mano, kad įvesti tokią sistema labai brangu arba praktiškai neįmanoma. Suprantama, kad gyventojai nenori skirti papildomų lėšų sistemoms apie kurias nėra girdėję, tačiau nauda gyventojui gali viršyti lūkesčius. Tiesa, šios sistemos, kaip ir pavyzdžiui renovacijos darbai – neatsiperka per metus, tačiau tai yra ilgalaikė investicija. Pirmiausia, būtina pradėti nuo komunikacijos tarp namų savininkų ir būsto valdytojų. Svarbu keistis informacija, bendrauti ir nesustoti domėtis naujovėmis, nes kaip sakoma „stovintis vanduo rūgsta“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt