Dainų šventė prabils tūkstančių balsais

Jau rytoj, sekmadienį, sostinėje prasideda didžiausias valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo renginys – Dainų šventė „Vardan tos...". Sklidina muzikos, šokių, dainų, susitikimų džiugesio ir jaudulio šventė liepos 1–6 dienomis kvies būti drauge su tūkstančiais savo Tėvyne besididžiuojančių žmonių.

Dainų šventė – tai išties šventė, kurios šventumą spinduliuoja nuo seno jį sugėrę dainos, šokiai, muzika, paveldėti ir kaskart atnaujinami ritualai ir milžiniška žmonių santalkos, jų jausmų, minčių, džiugesio galia. Čia sukuriama šventovė. Tai daro kiekvienas, generuojantis sumanymus, kuriantis žodžius, garsus ir vaizdus, viską styguojantis, organizuojantis, tas, kuris ruošiasi – mokosi repertuarą, repetuoja ir joje dalyvauja – dainuoja, šoka, groja, kalba, vaidina, žygiuoja, kuris savo noru imasi pagelbėti, jei pritrūksta rankų, kuris klausosi, atėjo į renginius ar stebi juos visais šiuolaikinių technologijų siūlomais būdais, dalijasi įspūdžiais, drauge gieda „Tautišką giesmę"... Tuomet mūsų esti dešimtys, šimtai tūkstančių, milijonai. Mes – žmonės, bendruomenės, tauta, suaugę su savo Tėvyne ir ją švenčiantys, kas ketverius metus tarsi įžadus tai atnaujinantys dainomis.

Šventės programose dalyvaus 36 tūkst. dalyvių iš visų Lietuvos miestų, kaimų ir miestelių, užsienio lietuviai iš 15 pasaulio šalių, 13Lietuvos tautinių bendrijų kolektyvų, užsienio chorai iš Japonijos ir Austrijos, kurie repertuaro kūrinius išmoko ir atliks lietuvių kalba.

Šventės renginiai prasidės liepos 1-ąją 12 val. Vilniaus Simono Daukanto aikštėje, čia iškilmingos ceremonijos metu bus pakelta Dainų šventės vėliava, susirinkusius sveikins ir oficialią šventės pradžią skelbs Dainų šventės globėja šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.

13 val. į Rotušės aikštę pakvies pasaulio lietuviams ir Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms skirtas renginys „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą". Tai renginys, kuris suburs ir suvienys skirtingų kartų, tautų bei Lietuvos žmones, puoselėjančius lietuvių kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas. Visą dieną aikštėje veiks lietuvių bendruomenių paviljonų miestelis, scenoje koncertuos pasaulio lietuvių ir tautinių bendrijų mėgėjų meno kolektyvai, operos solistė Nomeda Kazlaus, atlikėjai Jurgis Didžiulis ir Andrius Mamontovas. Rotušėje bus atidaryta užsienio lietuvių meno darbų paroda.

Vakare, 21 val.,Vingio parke žiūrovų lauks įspūdingas Dainų šventės atidarymui skirtas renginys – Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė". Pagal žymiausią tautos epą parašytą kūrinį atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dirigentas Gintaras Rinkevičius, choras „Bel Canto", Kauno valstybinis choras ir solistai Monika Pundziūtė, Jeronimas Milius, Vladas Bagdonas, Raimundas Juzuitis, Rafailas Karpis.

Vaikų domėjimąsi liaudies tradicijomis skatins Dainų šventės Vaikų amatų miestelis, kurio atidarymas vyks liepos 2 d. 14 val. prie Valdovų rūmų. Tai kelias dienas veikianti visiems, ypač šeimoms ir vaikams, atvira erdvė, kurioje bus demonstruojama, kaip gimsta senieji lietuvių menai bei amatai ir jų mokoma. Šių kūrybinių dirbtuvėlių mokytojais taps ne tik žymiausi šalies meistrai, pedagogai, bet ir talentingi vaikai, savo gebėjimus atskleidę moksleivių konkurse.

16 val. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje duris atvers Liaudies meno paroda, veiksianti iki liepos 31 d. Parodos ekspoziciją sudarys per pastaruosius penkerius metus sukurti liaudies dailės darbai, kuriuos pristato apie pusė tūkstančio meistrų iš visos Lietuvos.

Liepos 3 d. 10 val. ryto Katedros aikštėje ugnies įžiebimo apeiga paskelbs Folkloro dienos „Didžių žmonių žemė" pradžią. O tuomet Bernardinų sode ir Pilių teritorijoje visą dieną šurmuliuos, muzikuos, šoks ir dainuos 360 folkloro ansamblių, visas būrys liaudies meno ir tradicinės virtuvės meistrų. Apie žmones – nuo istorinių asmenybių iki tautosakos rinkėjų, pateikėjų, nuo paprasto doro, darbštaus, šviesaus iki Tėvynei pasiaukojančio asmens – savo programose pasakos šventės dalyviai. Žiūrovai bus kviečiami į bendrus pasidainavimus, pasišokimus, žaidimus ir varžytuves, giedoti sutartinių, pasidalinti šeimos vertybėmis, partizanų ir tremtinių patirtimi. Svarbiausias dienos akcentas – 19 val. Katedros aikštėje visus suvienijantis šventinis koncertas „Greta milžinų" ir vakaronės šėlsmas.

18 val. Šv. Jonų bažnyčioje prasidės kanklių muzikos koncertas. Aranžuotas šimtamętes lietuvių tautos melodijas ir naujus, specialiai kanklėms sukurtus kūrinius atliks per 500 kanklininkų. Ypatingo skambesio renginiui suteiks solistės Astos Krikščiūnaitės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos merginų choro pritariant kanklėms atliekami kūriniai.

Vakare, 20 val., į Lietuvos nacionalinę filharmoniją pasiklausyti geriausių šalies vokalinių ansamblių atliekamų dainų, pritariant profesionaliems instrumentinės muzikos atlikėjams, kvies naujas Dainų šventės renginys – kamerinės vokalinės muzikos koncertas „Dėl žalio ąžuolyno".

Liepos 4-ąją Bernardinų sode ir Katedros aikštėje ryškius, spalvingus pasirodymus surengs 100 Lietuvos mėgėjų teatrų, dalyvaus 57 suaugusiųjų, 10 lėlių, 33 vaikų ir jaunimo teatrai. Lėlių teatrai vaidins spektaklius pagal Vydūno mažos apimties dramos kūrinius, vaikų ir jaunimo – poetines kompozicijas, o suaugusiųjų – publicistinius pasirodymus, kuriuose veikia įvairūs prie Lietuvos valstybės kūrimo prisidėję kultūros veikėjai: Vincas Kudirka, Motiejus Valančius, Maironis, Antanas Baranauskas, Vaižgantas, Žemaitė, Vincas Krėvė, Ieva Simonaitytė, Salomėja Nėris, Šatrijos Ragana ir kt.

Liepos 4 d. renginius vainikuos 22 val. Kalnų parke prasidėsiantis vienas spalvingiausių Dainų šventės renginių – Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų". Unikalų reginį kurs Lietuvos dainų ir šokių ansambliai, dainininkės Rasa Serra, Airida Mockutė, muzikos kūrėjas, atlikėjas Saulius Petreikis, kompozitorius ir atlikėjas Ovidijus Vyšniauskas, dainininkas, operos solistas Merūnas Vitulskis, apeigų grupė „Kūlgrinda", liaudies instrumentų orkestrų ir kapelų muzikantai.Viso koncerte dalyvaus 4 tūkstančiai atlikėjų.

Liepos 5 d. 18 val. Vilnių sudrebins pučiamųjų instrumentų gaudesys – Vilniaus pramogų arenoje vyks koncertas „Vario audra". Koncerte dalyvaus per du tūkstančiai pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikantų, 700 šokėjų, Artūro Noviko džiazo mokyklos vokalinis ansamblis „Jazz Island", grupė „Lilas ir Innomine", operos solistas Liudas Mikalauskas, Jungtinis Estijos, Latvijos ir Lietuvos pučiamųjų orkestras.

Įspūdingas beveik aštuonių tūkstančių šokėjų kompozicijas žadanti Šokių diena „Saulės rato ritimai" pakvies į Lietuvos futbolo federacijos stadioną.Choreografijos kūriniai, kuriuos atliks 8 tūkstančiai šokėjų, sujungs tradicinius ir šiuolaikinės kūrybos elementus. Šokėjų pasirodymai liepos 5 d. bus rengiami du kartus – 13 val. ir 21 val.

Liepos 6 d. 14 val. Katedros aikštėje prasidės vienas smagiausių ir gyvybingiausių šventės renginių – Dainų šventės dalyvių eitynės. Istorinės Lietuvos praeities, didžių šių dienų laimėjimų – valstybės atkūrimo ir kūrimo ženklais, išpuošta dainuojanti, šokanti, mojuojanti žmonių juosta iš Katedros aikštės linksmai nuvingiuos Gedimino prospektu iki pat Vingio parko, kuriame vyks svarbiausias baigiamasis šventės renginys.

Liepos 6–ąją, karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Lietuvos šimtmečio dainų šventę vainikuos Dainų diena „Vienybė težydi", į vieną milžinišką chorą Vingio parke sukviesianti per 12 tūkstančių dainininkų ir tūkstančius žiūrovų. Trijų dalių Dainų dienos programa išskleis pagrindines mūsų himno idėjas, tačiau svarbiausia bus visų – Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių – drauge giedama „Tautiška giesmė". Programoje dalyvaus suaugusiųjų, studentų, moterų, vyrų, merginų, berniukų, jaunuolių bei moksleivių chorai, pučiamųjų instrumentų orkestrai, Artūro Anusausko instrumentinė grupė, solistai Andrius Mamontovas, Saulius Petreikis, Linas Adomaitis, Povilas Meškėla, Lina Dambrauskaitė, Rasa Serra, Marius Polikaitis (Čikaga) ir Lietuvos kariuomenės orkestras.

Visi drauge švęsime Lietuvą, jos kelią į laisvę, jos praeitį, dabartį ir ateitį, jos stiprybę ir veržlumą, giedodami „Tautinę..." bei savas giesmes, nuausdami jas balsu, garsu, judesiu ar juosta, užkalbėdami ir laimindami savąją Tėvynę, jos žmones, jos vaikus ir vaikaičius, kad įkvėpę giesmės, toliau gyventume žmogaus ir tautos vertą gyvenimą.