Dailininkų pleneras paspalvino Pušaloto krašto gyvenimą

Panevėžys

Viktoras StanislovaitisŠaltinis: Etaplius.lt

13615

Žiemgalos dailininkų pleneras Pušalote – dar viena spalva paletėje. Taip tarsteli panevėžietis dailininkas Sigitas Laurinavičius.

Nors šį kartą pleneras truko vos keturias dienas, tačiau daugiau spalvų atsirado ir miestelyje. Beveik devyniasdešimtmetė Barbora Švipienė džiaugėsi, kad šiaulietis Rimvydas Daužvardis ir dusetiškis Romualdas Pučekas gražiai ištapė jos svirno langines.

Tik atvažiavę menininkai vaikš- čiojo po Pušaloto miestelį ir pastebėjo seną didelį svirną. Močiutės paklausė, ar negalėtų ištapyti jo langinių.

– Bet močiutė Barbora dar pasiskambino sūnui, kuris leido, – šypsosi dailininkai.

Paskui pušalotietė liko tokia patenkinta ištapytomis langinėmis, kad menininkus vaišino savo darytu ir penkerius metus išlaikytu vynu, jau nekalbant apie kitokias vaišes, Romualdas pagrojo armonika, mo- čiutė Barbora pasakojo savo netrumpo gyvenimo istorijas ir visiems buvo tiesiog smagu.

Šiemet į Žiemgalos dailininkų plenerą, be jau paminėtų Sigito Laurinavičiaus, Rimvydo Daužvardžio, Romualdo Pučeko, taip pat atva- žiavo Rasa Rimkutė-Daukšienė ir Gintaras Daukša iš Šiaulių, kaunietis Arvydas Martinaitis ir Joana Gelažytė, keliautoja iš prigimties, atskrido tiesiai iš Oslo.

Beje, tik Joana pirmą kartą dalyvauja plenere Pušalote, ir dar iš namiškių sužinojo, kad čia palaidota prosenelė. Visi kapinėse ieškojo, bet kapo taip ir nerado...

Žiemgalos dailininkai plenere Pušalote – jau trečią kartą. Pirmą sykį šiame miestelyje kūrė 2008 metais, vėl grįžo – po dvejų.

Ir viskas prasidėjo bei tęsiasi nuo vilniečio dailininko Vitolio Trušio, jo brolio Raimondo, kilusių iš šio krašto. Dabar pasvarsto, kad Pušalote ir jų muziejų ar galeriją būtų galima įrengti.

Prieš septynerius metus Pušaloto plenere dalyvavo net keturiolika menininkų. Žinoma, pats kraštietis Vitolis Trušys, miestelio vėliavą ir herbą sukūręs Juozas Galkus. Iš Kauno atvyko Romualdas Čarna, kuris ir užkunkuliavo Žiemgalos dailininkų tradiciją, kai pirmą kartą 1989-aisiais su studentais atvažiavo į Pakruojį.

2010-aisiais Romualdas Pučekas ir Rimvydas Daužvardis taip pat ištapė šviesaus atminimo senolės Adelės Zakarauskienės namų langines. Iki šiol jos puošia sodybą ir miestelį.

Dailininkai pastebėjo, kad Pušalote dar yra daugiau langinių. Taigi galima ir sugrįžti...

Vis dėlto langinių tapymas – tik laisvalaikio ir visiškai neplanuotas užsiėmimas, nors ir labiausiai matomas. Iš tiesų susiėję menininkai diskutuoja, klajoja po apylinkes, susitinka su žmonėmis.

Deja, perpus susitraukė ne tik dailininkų pleneras, bet ir atrodo ištuštėjęs, netekęs šurmulio pats Pušaloto miestelis. Baigia sunykti mokykla, lieka vien didžiulis šaltas pastatas, vaikai išsivažinėja...

Tačiau plenero dailininkai Mikoliškyje pateko į gražią poezijos ir muzikos šventę:

– Dėl mūsų šį renginį net atkėlė.

Eilėraščių skaitymai, dainos, muzika, alus ir pirtelė, ko gero, turėjo visus įkvėpti...

Pušaloto seniūnija pasirūpino, kur dailininkus apgyvendinti, o plenero dalyviai tradiciškai dovanoja paveikslų.

– Mes juos priimam jau kaip savo žmones, – pripažįsta seniūnė Paulyna Stravinskienė, kad su dailininkais sieja sena bičiulystė.

Aišku, anksčiau veiksmas labiau sukdavosi aplink kraštietį Vitolį Trušį, tačiau garbaus amžiaus menininkas šį kartą plenere nedalyvauja.

Jis yra prisiminęs ir Žiemgalos plenerų ištakas:

– 1985 metais į Šiaulius atvyko visai netikėtų svečių: grafikas Romualdas Čarna ir Pakruojo ligoninės vyriausiasis gydytojas Rimas Armonas. Žinoma, ne tušti, o su aukštaitiško alaus statinaite. Gurkš- nodami aptarinėjome jų atsivežtą idėją – rengti plenerus. Tuo metu Pakruojyje buvo įsisteigusi Žiemgalos draugija, subūrusi iš mūsų krašto kilusius mokslininkus ir menininkus. Mūsų noras prisijungti prie žiemgalių buvo sutiktas labai palankiai. Suprantama, pirmiausia reikėjo suburti dailininkus, kilusius iš Šiaurės Lietuvos. Jų priskaičiavome gana daug. Nemažai į mūsų kvietimą atsiliepė ir nuolat atvykdavo į plenerus, kiti dalyvaudavo tik retkarčiais.

Taip dailininkai apkeliavo visą Žiemgalą. Tradicinis plenerų laikas – rugpjūčio pirmoji savaitė. Vitolio Trušio pastebėjimu, tai pats gražiausias vasaros mėnuo: dar tebegyvos laukuose žalumos, praturtėjusios gelsvų ražienų spalvomis, ryškią dangaus mėlynę jau pridengia iš- tįsę pilkėjantys debesų sluoksniai. Gamta darosi vis labiau ir labiau tapybiška. Aplinkui jau tvyro rudens ramybė.

Plenerų dalyviai – įvairių kartų, įvairių specialybių, skirtingų meninių krypčių dailininkai, tačiau visus sieja meilė ir prisirišimas prie Žiemgalos lygumų krašto.

Štai Romualdas Pučekas kilęs iš Pasvalio, 1970-aisiais baigęs Pasvalio vidurinę mokyklą, Šiauliuose studijavo Dailės fakultete, gyvena ir dirba Dusetose, vienas iš Dusetų dailės galerijos iniciatorių. O dailininkas Rimvydas Daužvardis buvęs jo mokinys.

Iš Joniškio kilęs Sigitas Laurinavičius buvęs Vitolio Trušio mokinys.

Kaunietis Arvydas Martinaitis priklauso senai dailininkų dinastijai. Audėjos, tekstilininkės Rasos Daukšienės tėvas – žinomas menotyrininkas Vytenis Rimkus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt