REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2022 m. Birželio 11 d. 13:57

Dai­li­nin­ko dė­ka – na­muo­se lyg Ve­ne­ci­jo­je

Šiauliai

(L. Atgalainio asmeninio archyvo nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


235166

Me­ni­nin­kas Li­nas At­ga­lai­nis lie­tu­vių na­muo­se ku­ria ypa­tin­gą jau­ku­mą. Tuš­čios bal­tos sie­nos po jo tep­tu­kų pri­si­lie­ti­mų tam­pa iš­skir­ti­niais kū­ri­niais, pui­kiai de­ran­čiais prie in­ter­je­ro. Nors, pa­sak Li­no, ši sri­tis la­bai siau­ra, dai­li­nin­kas sa­ko rea­bi­li­tuo­jan­tis sie­nų ta­py­bą ir žmo­nes pri­ver­čian­tis iš nau­jo su­vok­ti, kas tai yra ir į ko­kį še­dev­rą ga­li pa­virs­ti.
 

Paveikslus nugalėjo tapytos sienos

Linas yra šiaulietis, tačiau jo išskirtiniai kūriniai, t. y. tapytos sienos, išsibarstę po visą Lietuvą. Regi tų darbų nuotraukas ir mąstai: kaip ypatingai ir prabangiai gali atrodyti namai, kurių sienas puošia menas. Ir topteli mintis: ko gero, eidamas pro dideles tuščias erdves, menininkas išsyk atranda idėjų, kas galėtų užpildyti perspektyvią erdvę. Pašnekovas nusijuokia: „Būna, kad pamatai kokią nors neišnaudotą sieną ir pagalvoji, jog galėtų kažkas atsirasti. Arba kokiame nors restorane ar kavinėje negali atsipalaiduoti, nes žiūri, kaip kas išdėstyta, suderinta.“

L. Atgalainis yra buvusio Šiaulių universiteto Dailės fakulteto absolventas. Tapyba visada buvo šalia, bet taip jau nutiko, kad po studijų jis aštuonerius metus dirbo mokykloje technologijų mokytoju. Bet nuo 2007-ųjų atsidūrė vienoje dekoravimo įmonių, kur gavo progą išmėginti sienų tapybą. Matyt, taip buvo lemta, nes po šių bandymų Linas suvokė atradęs sritį, kurioje nori tobulėti ir ja užsiimti.

„Aš tapydavau ir paveikslus, nors retai. O siena yra didelė erdvė. Yra skirtumas, kur tapai paveikslą, o kur turi 10 ar daugiau kvadratų... Visai kitas būdas, pereini į kitą režimą. Ir iš tiesų, kai kartais imu tapyti paveikslus, man jie būna negražūs, nepatinka – norėtųsi, kad jie būtų išskleisti“, – nusišypso pašnekovas, sienų tapybą galiausiai pavertęs savo darbu, amatu.

lrm-export-61133625884072-20190802-113904766-973x689.jpeg

Romantizmo atstovas

Lino dėka kai kurių lietuvių namuose galima akimis pasivaikščioti Italijos gatvelėmis, pasigrožėti Venecijos, Lietuvos urbanistiniais ar gamtos peizažais... Čia vos keli pavyzdžiai darbų, kuriuos įgyvendino menininkas. Tiesa, jis prisipažįsta turintis savo mėgstamą braižą, stilių, tad dažniausiai žmonės jau žino, būna nusižiūrėję, kokio vaizdo norėtų savo namuose. „Kartais norisi turėti man pačiam daugiau įvairovės, bet žmonės jau būna nusižiūrėję, ko norėtų, nepavyksta įtikinti ir eskizais“, – nusišypso jis.

Visgi vyras sutinka, kad tokią interjero detalę užsigeidžia turėti mėgstantieji klasikinį stilių, prabangą: „Mano tapyba nėra modernistinė, ji labiau realistinė, atspindinti romantizmą.“ Vyrauja švelnios pastelinės spalvos, gali būti kokie nors antikiniai griuvėsiai, senos senamiesčio gatvelės, Venecijos kanalai ir pan.

„Tokie vaizdai labai padidina erdvę, jie turi perspektyvą: yra gatvė ir keli planai. Tai sukuria erdvės įspūdį. Tarkime, rožės žiedas erdvę kaip tik sumažintų. O paskutinius kelerius metus teko tapyti daugiau gamtos vaizdų, tam tikrų Lietuvos objektų ar miestų panoramų, – pasakoja L. Atgalainis. – Žinoma, aš šiek tiek pakeičiu kai ką, kaip sakau – romantizuoju. Tarkime, Kauno panorama nuo Aleksoto kalno: jei imsi fotografiškai, ten yra sovietmečio pastatų ir pan., tai aš šiek tiek pakeičiu. Kartais ieškau senovinių nuotraukų, kur kažko gal jau seniai nelikę, bet matosi kokia nors viduramžiais statyta siena, tada pagal ją ir tapau.“

img-20210601-213445-973x698.jpg

Sienų tapybos „reabilitacija“

Darbų gimtinėje Linui vis atsiranda. Sienų tapyba gali puošti kiekvieno namus – net ir butuką, jei jame yra laisvų sienų, kurios galėtų būti užtapytos. „Būna ir butuose. Jei yra koks nors mažas koridorius, piešinys naudojamas tam, kad padidintų erdvę. Bet dažniausiai prašoma tapyti namuose, kur yra daugiau erdvės, atsitraukimo galimybė, kad piešinys geriau matytųsi“, – pastebi pašnekovas.

Dailininkas netgi sako atliekantis savotišką sienų tapybos reabilitaciją: „Aš galvoju, kad kažkiek reabilituoju sienų tapybą, nes žmonės turi išankstinį nusistatymą, kad tai gali būti tik vaikų kambariuose. Bet reikia pamatyti – sienų tapyba gali būti visokia. Aš ją labiau taikau prie interjero. Nesiekiu kažkokio akcento, piešinys turi „susirišti“ su erdve, tarnauti jai.“

Pašnekovas atkreipia dėmesį į dar vieną labai svarbų momentą, renkantis norimą vaizdą ant sienos. „Paveikslą gali, tarkime, nusipirkti ryškų, kuris kabės kaip akcentas, o sienų tapyba juk didelis piešinys. Jeigu tau atsibos – tu jo neperkabinsi… Matysi jį kasdien, įžvelgsi kiekvieną detalę. Čia juk ne kur nors laiptinėje, kad praeini ir viskas, todėl turi labai gerai apgalvoti, kokios bus spalvos, kaip priderinti prie interjero ir pan.“ – aiškina Linas.

kristinos-interjerai-57-1.jpg

Tapo ir ant išorinių pastatų sienų

Menininko darbai tikrai priverčia stabtelėti, pasigrožėti, todėl nieko keisto, kad vieni per kitus žmonės sužino apie jo darbus ir susimąsto – gal ir patys norėtų tapyta siena paįvairinti savo interjerą. Būna prašymų atvykti į užsienį, bet Linas sako liekantis dirbti Lietuvoje. Jau ir čia būna iššūkių, jei tenka darbuotis dar neįrengtame name, kur pasirūpinta tik svarbiausiomis komunikacijomis…. „Būna, kad atvyksti kaip statybininkas, atlieki darbą ir išvyksti. Galutinį rezultatą pamatai tik po kurio laiko, kai jau viskas būna įrengta, stovi baldai, kabo užuolaidos“, – apie darbo specifiką kalba L. Atgalainis.

Savo darbus menininkas skaičiuoja kvadratais. Iki 10 kvadratų piešinį gali tapyti nuo savaitės iki dviejų, didesnį – atitinkamai ilgiau. Bet yra buvę ir labai stresinių situacijų: viename restorane teko savaitės trukmės darbą atlikti vos per kelias dienas iki atidarymo, kai aplink zujo kiti darbininkai, blaškė triukšmas. „Prisimenu tai kaip karą“, – nusišypso dailininkas.

Yra tekę Linui papuošti ir išorines pastatų sienas Širvintose, Tauragėje, yra tekę baseine piešinį kurti. Jo tapytas Hipokratas stebi pacientus ir medicinos personalą Šiaulių poliklinikos koridoriuje. Sako, tai vienas išskirtinesnių jo tapytų darbų. „Teko paieškoti sprendimų, kaip nutapyti, nes yra išlikusi kažkokia nutrupėjusi skulptūra. Pagal ją piešiau, bet kojų nebuvo, o pas mane jau jos atsirado“, – nusijuokia. Dar vienas įdomesnis variantas – tapyba ant stumdomų spintos durų.

Apskritai norintiesiems gražios tapytos sienos nereikia kažkaip ypatingai pasiruošti. Siena gali būti tiesiog nudažyta, o tada jau Linas pasiruošia ją taip, kaip reikia tapymui.

img-20171028-225849-973x1297.jpg

Savo namų sienų netapo specialiai

Tiesa, ir Lino atveju pasitvirtina liaudyje žinomas posakis, kad batsiuvys be batų. Dailininkas sako namie neturintis piešinio ant sienos, tačiau ne dėl laiko trūkumo ar nenoro – yra rimtesnė priežastis.

„Tai profesinis dalykas: jei aš nusipiešiu ką nors ant sienos, nuolat žiūrėsiu, analizuosiu, aiškinsiuosi, ar tikrai taip reikėjo. Aš taip žiūriu į kelis namie turimus savo paveikslus: tik žvilgt – ir matai, kur kas kaip nubrėžta...“ – sako dailininkas, visgi priduriantis, kad galbūt vienoje vietoje, jog nesimatytų defekto sienoje, kažkada atsiras kokia nors nedidelė alyvuogių šakelė...



REDAKCIJA REKOMENDUOJA