Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt
2018 m. liepos 11 d., trečiadienį, 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks parodos „Antanas Gudaitis: potėpis ir spalva“, skirtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, atidarymas. Renginyje akordeonu gros Arnas Šimaitis. Atidarymo renginys nemokamas.
Iki lapkričio 4 d. Chaimo Frenkelio viloje eksponuojamoje parodoje lankytojai išvys Šiaulių „Aušros“, Nacionalinio Lietuvos dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų rinkiniuose ir privačių asmenų kolekcijose saugomus kūrinius (tapyba, piešiniai), labiausiai atspindinčius ir apimančius didelę dalį A. Gudaičio kūrybinio kelio. Parodą sudaro 32 tapybos darbai ir 17 eskizų. Eksponuojamas ir paskutinysis A. Gudaičio darbas „Paukščiai pakrantėje“, 1988 m.
Ekspozicijoje paskirta erdvė, kurioje yra sukurta dailininko dirbtuvių atmosfera – eksponuojami asmeniniai A. Gudaičio daiktai: chalatas, molbertas, teptukai ir kt. Ši ekspozicijoje sumodeliuota erdvė priartina dailininką ir jo aplinką prie žiūrovo, sukuria asmenišką, dvipusį ryšį. Parodą papildo fotografijų kopijos ir filmuota medžiaga iš A. Gudaičio šeimos archyvo. Parodoje taip pat bus rengiamos dvi edukacijos: viena bus skirta lavinti piešimo įgūdžius, kita – tapybos. Moksleiviai šią parodą gali apžiūrėti nemokamai.
1929–1933 m. studijuodamas Paryžiuje, A. Gudaitis susipažino su modernaus meno kryptimis. Paryžietiška patirtis dailininko kūrybai įkvėpė laisvės, spontaniškumo, dramatizmo, atsidavimo, tačiau jis nesekė konkrečiomis Vakarų Europoje susiformavusiomis dailės srovėmis, ieškojo savito stiliaus, siekė kitaip pažvelgti į lietuvių liaudies meną, atskleisti jo dvasią tuometinėmis tapybos priemonėmis.
Dailininkas nutapė natiurmortų, peizažų, portretų, tačiau tikroji jo stichija visuomet buvo figūrinė kompozicija, pasižyminti monumentaliu dramatizmu. Menininko kūrybos pagrindą sudaro vaizduojamas žmogus: moterys, bendraamžiai menininkai, žvejai, vaikai, biblinių siužetų veikėjai. Dailininkas labai mėgo paukščius.
A. Gudaitinis yra sukūręs Lietuvos nacionalinio dramos teatro uždangos emblemą – laivelį. 1993 m. išleistas Lietuvos pašto ženklas su 1939 m. jo nutapytu paveikslu „Senas meistras“. Taip pat yra sukūręs piešinių, teatro dekoracijų, parengęs nemažai interjero projektų. Anot prof. Ramintos Jurėnaitės, „Savo asmenybe, tapyba ir pedagoginiu darbu jis [A. Gudaitis] tarsi nutiesė tiltą tarp tarpukario modernizmo ir naujosios neoekspresionizmo bangos“.
A. Gudaitis gimė 1904 m. Šiauliuose, mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Lietuvos universitete studijavo literatūrą, Kauno meno mokykloje lankė Justino Vienožinskio studiją. 1932–1935 m. kartu su bendraminčiais įsteigė lietuvių modernistų dailininkų grupę „Ars“, dalyvavo jos rengiamose parodose. Nuo 1935 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje, vėliau Vilniaus dailės akademijoje, Vilniaus dailės institute, Lietuvos dailės institute. 1947 m. suteiktas profesoriaus vardas. Mirė Vilniuje 1989 m.
Organizatorius Šiaulių „Aušros“ muziejus
Rėmėja Šiaulių miesto savivaldybė
Partneriai: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus