Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Aušrinė Armonaitė, Dainius Žalimas. ELTA / Orestas Gurevičius
Gytis PankūnasŠaltinis: ELTA
„Visada norisi turėti geriau, nes aš esu ambicingas žmogus ir ambicijų yra. Reikia nenurašyti to, kas yra vadinama strateginiu balsavimu. Tikrai buvo skleidžiamas toks naratyvas, kad už mane neverta balsuoti, kadangi yra kita dešinioji kandidatė.
Tikrai nesame lygiaverčiai nei pagal resursus, nei pagal medijos galimybes. Tai daugelį priežasčių galima būtų išvardinti, bet galbūt ramiai tas priežastis reikia įsivertinti, praėjus tam tikram laikui“, – rinkimų naktį žurnalistams Laisvės partijos rinkimų štabe kalbėjo D. Žalimas, paklaustas, kaip vertina savo pasirodymą prezidento rinkimuose.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus daugiau nei pusę rinkėjų balsų, D. Žalimas sulaukė beveik 3 proc. jų palaikymo.
D. Žalimas svarstė, kad į antrą rinkimų turą su pirmaujančiu šalies vadovu Gitanu Nausėda turėtų patekti premjerė I. Šimonytė. Tiesa, Laisvės partijos kandidatas teigė netikintis, kad konservatorių kandidatei pavyks įveikti perrinkimo siekiantį G. Nausėdą.
„Kandidatė turi labai mažai galimybių laimėti“, – sakė jis.
D. Žalimui antrino Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
„Dalis dešiniųjų rinkėjų ar koalicijai simpatizuojančių, mūsų partijos rinkėjų rinkosi premjerės kandidatūrą. Mes tą suprantame kaip strateginį balsavimą“, – sakė ji.
A. Armonaitė pažymėjo, kad partija dar spręs, kam išreikšti paramą antrajame prezidento rinkimų ture.
Stebisi E. Vaitkaus ir R. Žemaitaičio rezultatais
D. Žalimas, kalbėdamas apie kitų kandidatų prezidento rinkimuose pasirodymą, neslėpė nuostabos dėl Eduardo Vaitkaus ir eksparlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasirodymų, kurie, VRK duomenimis, patenka į geriausiai pasirodžiusiųjų penketuką.
„Pono Vaitkaus ir pono Žemaitaičio rezultatus galima logiškai paaiškinti. Vienas iš jų atvirai transliuoja Maskvos radiją arba Maskvos propagandą, kitas gi (tvirtina – ELTA), kad pas mus mėgsta neva kenčiančius. Neužmirškime, kad tai yra žmogus, kuris sulaužė priesaiką, pažeidė Konstituciją ir kurio byla ką tik perduota teismui dėl antisemitizmo. Aišku, jis irgi susirado savo nišą“, – svarstė D. Žalimas.
Dėl minėtų kandidatų nuostabą išreiškė ir Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė. Anot jos, tokie rezultatai rodo, kad reikia toliau kovoti dėl Lietuvos ateities Vakaruose.
„Stebina, jog vienas kandidatas, pasižymėjęs antisemitiniais atvirais pasisakymais, o kitas, atvirai simpatizuojantis Kremliui ir sakantis, kad reikia išstoti iš NATO, Europos Sąjungos, iš visų institucijų, į kurias Lietuva 30 metų sunkiai dirbo, kad įstotų, (...) renka didelį žmonių palaikymą. Man atrodo, kad tai yra rimtas signalas mums, Laisvės partijai, kad mūsų ne tik turėta kova buvo prasminga šituose rinkimuose, bet ir tai, kad mūsų laukia didelė kova už Lietuvos ateitį, už Lietuvos ateitį Vakaruose“, – dėstė politikė.
ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.
Dėl šalies vadovo posto varžėsi 8 kandidatai: antrosios kadencijos siekiantis G. Nausėda, konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos atstovas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas, Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, savarankiškai išsikėlę teisininkas Ignas Vėgėlė, gydytojas E. Vaitkus ir eksparlamentaras R. Žemaitaitis.