Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo nauda šalies ekonomikai – 160 mln. eurų kasmet

Klaipėda

SGD nuotr.

Giedrius Gaidamavičius, Lukas JuozapaitisŠaltinis: BNS

325901

Per 10 veiklos metų Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo nauda Lietuvos ekonomikai ir vartotojams kasmet siekia apie 160 mln. eurų, sako jo operatorės „KN Energies“ (buvusi „Klaipėdos nafta“) vadovas.

„Mes skaičiuojame, kad nuo jo atvykimo kasmet, atmetus išlaikymo išlaidas, tiek paties terminalo, tiek krantinės infrastruktūra – ta sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai ir vartotojams siekia apie 160 mln. eurų per metus“, – spaudos konferencijoje penktadienį Klaipėdoje sakė Darius Šilenskis.

„Neabejotina, kad šito terminalo buvimas čia sukūrė didžiulę pridėtinę vertę tiek Lietuvos ekonomikai, tiek Lietuvos verslams, tiek paprastiems dujų vartotojams“, – pridūrė jis.

Anot „KN Energies“ vadovo, nuo 2014 metų, kai į Klaipėdos uostą įplaukė laivas-saugykla „Independence“, anksčiau Lietuvai dujas tiekęs Rusijos koncernas „Gazprom“ buvo priverstas jų kainas sumažinti 30–40 proc.

Pasak „KN Energies“ korporatyvinio valdymo direktorės Jurgitos Šilinskaitės-Venslovienės, per dešimtmetį SGD terminalo ekonominė nauda Lietuvai siekia daugiau nei 1 mlrd. eurų.

„Tiek eurų (160 mln. – BNS) mokėdavome daugiau nei kitos Vakarų Europos šalys. Tai buvo didžiausia kaina Europoje ir antra pagal dydį visame pasaulyje“, – spaudos konferencijoje sakė J. Šilinskaitė-Venslovienė.

„Skaičiuojame, kad per visą ekonominės veiklos laikotarpį sukurta daugiau nei 1 mlrd. eurų naudos Lietuvai“, – kalbėjo ji.

D. Šilenskis. KN nuotr.

Dirba 80–85 proc. pajėgumu

Pasak D. Šilenskio, tikimasi, kad SGD laivo-saugyklos Lietuvai ir Baltijos šalims reikės bent iki 2040 metų.

„Labai priklausys nuo žaliosios transformacijos greičio. (...) Bet kuriuo atveju, taikysimės prie rinkos ir stebėsime paklausą, atitinkamai priiminėsime sprendimus“, – sakė D. Šilenskis.

Jo teigimu, SGD terminalas bendrovei „KN Energies“ leido tapti viena didžiausių tokių įrenginių operatorių pasaulyje.

„Padedame Vokietijoje, operuojame net keturis terminalus, turime Brazilijoje, turime daug ambicijų pietryčių Azijoje ir tai tapo viena kertinių mūsų verslo krypčių“, – kalbėjo D. Šilenskis.

SGD terminalo eksploatacijos vadovas Rimas Rusinas sakė, kad šiuo metu terminalas dirba 80–85 proc. pajėgumu.

„Tai labai geras, optimalus darbo režimas, pats ekonomiškiausias. Per visus 10 metų nebuvome taip apkrauti, kaip esame per paskutinius kelis metus“, – žurnalistams sakė R. Rusinas.

Trečdaliu padidins šalies laivyno tonažą

Gruodžio 6 dieną Lietuva perims SGD laivą-saugyklą „Independence“ iš jo savininkės Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“. Anot D. Šilenskio, tuomet vien dėl SGD laivo apimčių Lietuvos laivyno tonažas padidės 30 proc.

R. Rusino teigimu, Lietuvai perėmus „Independence“, o laivo operatore tapus „Hoegh LNG“, „KN Energies“ labiau domėsis laivo operacijoms.

„Su jais (Norvegijos bendrove – BNS) turime kontraktą, tęsime bendradarbiavimą. Tikrai esame patenkinti, kad laimėjo ta pati kompanija, būtent dėl jų profesionalumo ir darbų tęstinumo. Kol kas domėsimės technologijomis, dažniau lankysimės laive. Bet visos atsakomybės (liks – BNS) pas tą pačią „Hoegh LNG“ kompaniją“, – kalbėjo R. Rusinas.

Pernai per Klaipėdos SGD terminalą buvo patiekta 31,9 teratvatvaldnės (TWh), arba 85 proc. visų į šalies perdavimo sistemą transportuotų dujų. Per Klaipėdoje esantį terminalą dujos taip pat tiekiamos Latvijos, Estijos bei Lenkijos vartotojams.

2022-ųjų balandį Lietuvai visiškai nutraukus rusiškų dujų importą, paliekant tik tranzitą į Kaliningradą, Klaipėdos SGD terminalas tapo pagrindiniu šalies dujų tiekimo šaltiniu.

„Independence“ išpirkimo kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM, apie 136 mln. eurų). Rinkos reguliuotojo suderinta išpirkimo kaina siekia iki 138,4 mln. eurų (be PVM), ji neturi viršyti 160 mln. eurų (su PVM) – tokią sumą įmonei yra paskolinęs Šiaurės investicijų bankas.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt