Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainius Kreivys. ELTA / Josvydas Elinskas
Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA
Jai didinti, teigia ministras, šalies institucijos kelia ambicingus tikslus, kad būtų pagerinta elektromobilių infrastruktūra, didinamas jų skaičius.
„Elektromobilis jau yra pigesnis. Mums reikalinga infrastruktūra, reikalinga sava elektra, kad jis būtų dar pigesnis. Pasaulinės tendencijos rodo, kad elektromobilių kainos juda žemyn. (...) Elektromobiliui pingant ir gerėjant 2025 metais turėtų būti pasiektas paritetas tarp „Volskwagen ID3“ ir „Volskwagen Golf“, kainos turėtų susilyginti“, – penktadienį vykstančioje Energetikos ministerijos Elektromobilumo konferencijoje kalbėjo D. Kreivys.
Jis rėmėsi Lietuvos energetikos agentūros (LEA) atliktu tyrimu, kuriame lygintos elektrinio „Volkswagen ID“ ir dyzelinio bei benzininio „Volskwagen Golf“ automobilių eksploatacijos išlaidos.
Pasak D. Kreivio, nors naujo „Volkswagen ID“ kaina siekia 34 tūkst. eurų, o „Golf“ – apie 28 tūkst. eurų, kitos išlaidos automobiliams su vidaus degimo varikliais – aukštesnės.
„Benzinu varomam automobiliui per metus išleidžiama beveik 1,8 tūkst. eurų, nuvažiuojant 15 tūkst. kilometrų. Kraunantis elektra, naktį, be savo elektrinės, išleidžiama 500 eurų. Skirtumas yra apie 1,3 tūkst. eurų. Naujo dyzelinio arba benzininio automobilio aptarnavimas yra iki 2 tūkst. per metus, elektrinio – iki 1 tūkst.
Per 7 metų eksploatavimo periodą gauname, kad į elektromobilio pusę sutaupymus turime apie 13–14 tūkst. eurų. Nepaisant, kad elektromobilis yra 5–6 tūkst. eurų brangesnis, matome, kad apie 8 tūkst. eurų lieka laisvų pinigų“, – teigė D. Kreivys.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, Lietuvoje rugpjūčio 1 d. buvo 16 120 elektromobilių, 43 proc. jų – Vilniuje, 50 proc. – nauji. Tuo tarpu iš viso šalyje važinėja 1,77 mln. automobilių, tad elektromobiliai sudaro apie 0,9 proc. visos autoparko.
„Bendrai automobilių skaičius Lietuvoje irgi augo. Tad bendrai šita koreliacija nėra itin džiugi. Būtent dėl to skatiname ne tik elektromobilių įsigijimą, bet ir viešojo transporto transformaciją“, – konferencijoje sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Vis tik, anot ministro, Lietuvoje jų skaičius didžiausias regione, spartus augimas stebimas pastaraisiais metais.
„Lietuva pagal elektromobilių skaičių šiandien lenkia visus kaimynus, tiek Latviją, tiek Estiją, tiek Lenkiją, taip pat Italiją, Graikiją, Ispaniją. Tikrai nesame paskutiniai“, – pažymėjo D. Kreivys.
„Tendencijos Lietuvoje yra neblogos, praėjusiais metais elektromobilių skaičius augo 32 proc., šiemet turime dar 25 proc. augimą. Lietuva turi tikrai ambicingus tikslus (...) 2030 m. Europos Sąjungai esame įsipareigoję turėti 120 tūkst. automobilių“, – akcentavo jis.
Lietuva kelia tikslą, jog 2025 m. elektromobilių keliais važinėtų jau 50 tūkst., 2030 m. – 240 tūkst.
„Tikimės, kad tuo metu jau turėsime išvystytą infrastruktūrą, aiškiai susiformuos antrinė rinka, kuri dar tik pradeda formuotis. Lietuva didžiąja dalimi yra antrinės rinkos vartotoja“, – teigė A. Vaiciukevičiūtė.
Jos teigimu, tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, elektromobiliams įsigyti, Lietuvos institucijos administruoja 50 mln. eurų paramą. 10 mln. eurų šių lėšų jau išleista, finansavimu pasinaudojo 2,5 tūkst. pareiškėjų.
Dar 70 mln. eurų Susisiekimo ministerija finansuos įkrovimo stotelių tinklą, 38 mln. eurų skirs elektromobiliams viešojo sektoriaus įstaigose įsigyti
„Manome, kad visas tiek privačios, tiek viešosios infrastruktūros, tiek elektromobilių įsigijimui, tiek saulės elektrinėms, tiek šilumoms siurbliams skiriamas subsidijavimas ir visos šios ekosistemos egzistavimas šiuo metu Lietuvoje, yra tai, ko reikia dabar“, – sakė A. Vaiciukevičiutė.