D. Kreivys: atsijungus nuo BRELL elektros kaina neturėtų didėti

Lietuva

D. Kreivys / Josvydas Elinskas/ELTA

Lukas JuozapaitisŠaltinis: BNS

310402

Baltijos šalių elektros sistemoms kitų metų vasarį pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, elektros kaina neturėtų didėti, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, atsijungus nuo rusiškosios IPS/UPS sistemos kainas lems savos gamybos iš saulės ir vėjo pajėgumų plėtra.

Vis dėlto ministras pripažino, kad didės sistemos balansavimo kaštai, tačiau juos irgi turėtų atsverti didesnė žalioji gamyba.

„Elektros kaina iš principo neturėtų keistis. Be abejo, atsiranda papildomi balansavimo kaštai, tačiau reikia turėti omenyje, kad nuolat statome elektros generavimo pajėgumus, atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Jau visai ne už ilgo, per kelias ateinančias savaites pasieksime beveik tris gigavatus instaliuotos galios“, – penktadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.

„Lietuvos du atominiai reaktoriai turėjo panašią galią, kiek dabar turėsime vien atsinaujinančios. Be abejo, jie negamina ištisai kaip atominėje, bet reikia įsivaizduoti, kad galia, kurią jau turime instaliuotą atsinaujinančios energijos, tikrai yra milžiniška ir būtent ji lemia kainas“, – teigė ministras.

„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 eurą.

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis taip pat yra sakęs, kad atsinaujinančių energetikos išteklių gamyba kur kas labiau lems elektros kainas nei papildomi sinchronizavimo, balansavimo kaštai.

Kaip penktadienį sakė ministras, šie kaštai augs nereikšmingai: „Jei skaičiuotume, kiek jie prisidės, atsinaujinančios energetikos įtaka bus tikrai didesnė, kuri, mano galva, neleis didėti kainoms.“

D. Kreivio teigimu, šių metų pabaigoje Lietuvos elektrinės galėtų pagaminti iki 70 proc. šalies elektros poreikio.

„Prieš ketverius metus (...) turėjome 30 proc. Tai didžiuliai skaičiai ir būtent tai lemia mūsų kainą“, – kalbėjo ministras.

Baltijos šalių operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.

Planuojama, kad Baltijos šalių tinkai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt