D. Jauniškis svarsto kreiptis į teisėsaugą dėl šmeižto VSD pranešėjo istorijoje

20231212slis7200
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Saulius Jakučionis, Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad svarsto kreiptis į teisėsaugą dėl vadinamosios pranešėjo istorijos, šiuo metu narpliojamos Seimo komisijoje.

Aš apie tai galvoju, taip“, – laidai „BNS Akiratyje“ sakė žvalgybos institucijos vadovas.

Jis tvirtino kol kas nematantis tam preteksto, tačiau lauks, kuo baigsis parlamentinis tyrimas, kurio dalis klausimų yra susiję su VSD veikla.

Laikinoji Seimo komisija, be kitų dalykų, aiškinasi, ar pagrįstai VSD tikrino tuomet dar prezidento rinkimuose besiruošusio dalyvauti Gitano Nausėdos aplinką ir potencialius finansinius rėmėjus, ir ar neperdavė tikrinimo rezultatų asmenims, neturintiems leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Praėjusią savaitę komisijai liudijo buvęs vienos VSD valdybų viršininkas Tomas Gailius – žvalgybos pareigūnas, 2019 metais ir kreipęsis į tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką su pranešimu apie, jo manymu, neteisėtus departamento veiksmus.

T. Gailius paliudijo iš vieno iš pokalbių su D. Jauniškiu supratęs, kad patikrinimo metu surinkta informacija gali būti atskleista teisės su ja neturinčiam asmeniui, ir kad tas patikrinimas buvo rengiamas šio žmogaus užsakymu.

D. Jauniškis dar kartą neigė, kad VSD informacija apie G. Nausėdos aplinką išėjo už departamento ribų, taip pat sakė, jog VSD pranešėjo žodžiuose yra „daug netiesos“, o departamentas laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų.

VSD vadovas interviu taip pat paragino valdžios institucijas arba imtis griežčiau riboti imigraciją, arba stiprinti žvalgybą, nes dabar artėjama prie ribos, kada pareigūnai nebepajėgs patikrinti visų į Lietuvą atvykstančių užsieniečių.

– Pastaruoju metu viešumon iškyla istorijos, kai leidimus gyventi Lietuvoje praranda 15, 20 metų šalyje gyvenantys Baltarusijos piliečiai. Daugeliu atvejų to priežastis – Valstybės saugumo departamento (VSD) įvertinimas, kad jie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kas pasikeitė VSD vertinime? Su kuo tai susiję?

– Matote, visą laiką žvalgybinis procesas nėra kaip kažkokia stovinti bala, kur tu vieną kartą priimi sprendimą ir jis galioja amžiams. Taip nėra – yra surenkama daugiau žvalgybinės informacijos, surenkama kažkokių aplinkybių ir, matyt, to pagrindu ir atimami tie leidimai gyventi.

– Ar tokie atvejai yra dažnesni negu anksčiau? Nes bent iš viešosios erdvės taip atrodo.

– Aš, tiesą sakant, statistiškai nepasakysiu, ar jie tikrai dažnesni yra, bet faktas yra tas, kad jie vyksta.

– Pone Jauniški, jūs neseniai pareiškėte, kad Baltarusijos KGB veikimas Lietuvoje yra pasiekęs istorines aukštumas. Kuo tai pasireiškia?

– Pasireiškia tuo, ką mes dabar matome ir fiksuojame, pirmiausia tai yra Baltarusijos spectarnybų suaktyvėjusiu veikimu. Aš suprantu, kad Baltarusijos opozicija spectarnyboms visada buvo taikinys, visą laiką buvo matoma kaip grėsmė, bet pastaruoju metu mes matome tą tokį labai stiprų suintensyvėjimą. Po 2020 metų vadinamos revoliucijos, kai vis dėlto Baltarusijos diktatorius nusprendė, kad jam pakeliui yra su kitais diktatoriais šitame gyvenime, mes matome labai stiprų suaktyvėjimą Baltarusijos spectarnybų.

– Bet tas aktyvumas, jis Lietuvoje?

– Aktyvumas pasireiškia visur. Pirmiausia, tai yra žmonių, kertančių sieną, patikros, tai yra skaitmeninio turinio „nusiėmimas“ – telefonų patikra, duomenų nusirašymas, tam tikros apklausos, bandymai verbuoti. Lygiai tas pats ir Lietuvoje vyksta, tik tas vyksta, žinoma, ne viduje, tas vyksta per socialinius tinklus – „Telegram“ ar kitus, yra pasiekiami, išsiaiškinami adresai tų opozicijos atstovų esančių ar įmonių darbuotojų, esančių čia.

Ir prasideda iš pradžių lengvas spaudimas, kad mes jums palengvinsime sąlygas grįžti į Baltarusiją, pavyzdžiui, jūsų giminaičiams padėsime, bet jūs turėtumėte tada bendradarbiauti, teikti informaciją apie Lietuvos Respubliką, opozicijos atstovus, esančius čia, nes kitu atveju mes atimsime jūsų pasus – įvairių grasinimų sulaukia.

– Iš to, ką sakote, suprantu, kodėl pareiškėte, kad Baltarusijos diaspora Lietuvoje kelia tam tikrų kotržvalgybinių klausimų. Norėjau paklausti, ar yra kažkokie konkretūs atvejai nustatyti, kai tuos Baltarusijos piliečius Lietuvoje pavyko užverbuoti?

– Taip, mes esame fiksavę tam tikrų atvejų, esame fiksavę, kas buvo ir praeitų metų viešoje grėsmių ataskaitoje irgi paminėta, kai buvo tiesiog į opoziciją įdėtas veikėjas, kuris pristatė save opozicionieriumi, pabuvęs pusę metų čia ir grįžęs po to visą tą apjuodinęs opoziciją, Lietuvą įvairiais žodžiais. Čia, sakyčiau, toks akivaizdus pavyzdys, bet yra faktų, tam tikrų fiksuota dalykų, kai tos verbuotės įvyko. Ir yra žinių, kad yra bendradarbiaujama.

– Kodėl tada šnipinėjimo bylų Lietuvoje nėra daugiau?

– Todėl, kad greičiausiai jie yra grįžę tenai. Tos šnipinėjimo bylos – ateis laikas, bus ir jos.

– Gal galite pateikti ar konkretesniais pavyzdžiais, ar skaičiais, kurie galėtų pagrįsti tai, ką kalbate apie istorinį aktyvumą – galbūt jūsų kreipimųsi į Generalinę prokuratūrą su informacija, kuri galėtų atskleisti šnipinėjimą, skaičius išaugo pastaraisiais metais arba kažkokių kitokių požymių?

– Mano pasakymas ir mano išėjimas į viešąją erdvę yra tiesiog įspėjimas, kad laikui bėgant ir esant tokioms pačioms tendencijoms, kokios yra ir dabar, o tai yra 17 tūkst. per metus atvykstančių (...) ne opozicijos atstovų, o yra ekonominių emigrantų, tai Lietuva nėra didelė valstybė ir mūsų tarnybos nėra visagalės.

Tai mes atkreipiame dėmesį, kad mums reikėtų apgalvoti, kaip šitą procesą stabdyti. Kiek žinau, dabar yra gerų iniciatyvų, taip pat ir Seime, kur iš tikrųjų tas tinka, kai yra tiesiog apribojimai, paliekant humanitarinius, sakykim, koridorius arba priimant kvalifikuotą darbo jėgą čionai, bet atsisakant žmonių, kurie kelia rimtų rizikų.

– Pone Jauniški, ar imigracija tokia, kokia dabar yra, į Lietuvą savo dydžiu – ne žmonėmis, kurie atkeliauja ir galimai yra verbuojami priešiškų šalių režimų, bet savo dydžiu – kelia grėsmę nacionaliniam saugumui?

– Savo dydžiu nėra grėsmė saugumui, kol tai yra galima patikrinti, kas jie tokie, ar jie bus lojalūs Lietuvos Respublikai ir atliks savo pareigą ir darbus teisėtai, nesiims kriminalinių veiksmų, nesiims žvalgybinių veiksmų. Tai kol toks dalykas yra kontroliuojamas, tie skaičiai yra pakankamai suvaldomi ir geri.

Žinoma, VSD nėra ta institucija, kuri pasako, kad ne ne, jokiais būdais mes čia neturime turėt imigrantų – mes to nesakome. Mes puikiai suprantame ir verslo poreikius, ir reikalingumą tų žmonių. Bet mes sakome, kad yra kontržvalgybinių rizikų, su kuo valstybė greitai nebesusitvarkys ir arba mes tada (...) ryškiai stipriname tarnybų pajėgumus, o tas procesas yra pakankamai ilgas ir labai brangus, arba mes imamės tam tikrų priemonių, kad stabdytume tą didėjimą diasporų.

– Šiandien jau yra ta riba pasiekta, kur reikia nuspręsti arba viena, arba kita, ar ne?

– Ta riba nėra pasiekta, bet aš manau, kad ji yra prie kritinės ribos. Dėl to aš ir sakau, kad mums reikėtų labai rimtai į tuos dalykus žiūrėti ir imtis tam tikrų sprendimų.

– Sakote, kad migracija savo dydžiu nėra grėsmė saugumui, kol tarnybos sugeba sukontroliuoti, kas per asmenys atvyksta į Lietuvą. VSD turi patikrinti kiekvieną, kuris prašo leidimo arba pratęsti leidimą gyventi Lietuvoje laikinai arba nuolat. Šiemet tokių prašymų buvo pateikta 165 tūkstančiai. Tai yra 621 prašymas per vieną darbo dieną. Kaip atrodo tas patikrinimas?

– Aš į detales turbūt ir negaliu, ir nelįsiu. Galiu pasakyti taip: tai yra didelis krūvis pareigūnams, atliekantiems šitą darbą. Be jokios abejonės, ne tik VSD turi tikrinti, yra eilė tarnybų, kurios atsakingos už tai.

– Taip, bet grįžtant prie VSD...

– Grįžtant prie VSD, taip, tai yra didelis krūvis pareigūnams, didelis psichologinis krūvis, todėl, kad tu turi patenkinti tą poreikį ir maža to, atlikti darbą kokybiškai, nes jeigu tu atliksi darbą nekokybiškai, vadinasi kažkas nukentės – arba Lietuvos valstybės interesai kažkokie, ar mes įsileisime kažkokį šnipą. Taip, tai yra didelis krūvis tarnybai, didelis krūvis žmonėms, atliekantiems šitą darbą.

– Vis dar sakote, kad sugebate nuveikti tą darbą kokybiškai?

– Mes labai tikimės, kad sugebame nuveikti kokybiškai. Bet žinote, tobulų nėra šiame pasaulyje. (...)

– Kokia yra imigranto keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui nustatymo skalė ir algoritmas? Pavyzdžiui, ar tarnyba Sovietų Sąjungos kariuomenėje kaip faktas reiškia, kad VSD pasisakys, kad toks žmogus, kuris prašo leidimo gyventi Lietuvoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui?

– Ne, VSD (šitaip – BNS) pasisakys, jeigu tas žmogus yra tarnavęs reguliariose pajėgose ar kažkokiose struktūrose. Tai šitie yra pirmiausia taikinys, todėl, kad mes pirmiausia žiūrime ir tuo pagrindu jau yra, sakykime, išduota rekomendacijų neišduoti leidimo (gyventi Lietuvoje – BNS) 900 žmonių.

– Tai žmogus, kuris tarnavo, pavyzdžiui, šauktiniu sovietų kariuomenėje, jis nebūtų pripažintas grėsme nacionaliniam saugumui dėl šito fakto?

– Jis būtų padidinto dėmesio centre. (...) Mes kalbame apie Rusijos ir Baltarusijos kariuomenes kaip šauktiniai. Jie būtų padidinto dėmesio zonoje.

– Bet jeigu tarnavo kaip kariai profesionalai, tai jau būtų pripažinti grėsme? Lygiai taip pat, jeigu tarnavo vidaus reikalų sistemoje...

– Yra visokių aplinkybių, be jokios abejonės. Visa informacija yra vertinama, pasveriama, dar kartą pervertinama ir tada rašoma išvada ir rekomendacija.

– Ar kažkoks žmogaus biografijos faktas be papildomo konteksto galėtų būti priežastimi pripažinti jį grėsme nacionaliniam saugumui, taigi, neišduoti leidimo gyventi Lietuvoje?

– Visokių aplinkybių gali būti. Gal neikime į tas smulkmenas, todėl kad aš arti tos paslapčių atvėrimo ribos.

– Valstybės sienos apsaugos tarnyba pastaruoju metu fiksuoja nemažai asmenų, kurie dažnai kerta Rusijos ir Baltarusijos sieną. Siekdami sumažinti priešiškos valstybės žvalgybos veikimą per juos, politikai svarsto mažinti judėjimo srautus per sieną. Pritariate tokioms iniciatyvoms?

– Žinoma, kad pritariu, kadangi aš esu jėgos struktūros atstovas ir mano pareiga yra apsaugoti Lietuvos valstybę nuo kontržvalgybinių grėsimių. Aš visada už tas priemones, kurios būtų labiau drastiškos, kad sumažintume riziką mūsų piliečiams.

https://etaplius.lt/paieska?value=gailius– Pone Jauniški, praėjusią savaitę Tomas Gailius, buvęs vienos VSD valdybos vrišininkas, daugiau nei dvi valandas liudijo Seimo komisijai, kuri aiškinosi, ar pagrįstai VSD tikrino tuomet kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir ar dalijosi gauta informacija su kažkuo, ar nesidalijo. VSD po to liudijimo žiniasklaidai atsiuntė dviejų sakinių komentarą. Ar tokio VSD paaiškinimo nusipelnė visuomenė?

– VSD jau prieš tai, aš pats esu buvęs du kartus Seimo tribūnoje ir atsakinėjome į šituos klausimus. Daugiau ką pridurti mes kol kas neturime. Jeigu kils klausimų komisijai, mes pasiruošę atsakyti.

(...) Nei Generalinė prokuratūra, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba nerado preteksto kelti ikiteisminiam tyrimui pagal tuos veiksmus, bet kaip aš suprantu, buvo atliekami tam tikri veiksmai irgi. Devynis mėnesius buvo sekami žmonės, aš, pats kaip suprantu irgi asmeniškai, ir nebuvo rasta preteksto ikiteisminiam tyrimui. Vėlgi, tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, mano galva, padarė tikrai kruopštų patikrinimą ir išėjo su išvadomis, kad įstatymai nebuvo pažeisti, išėjo su tam tikromis rekomendacijomis.

Kiek galima tą patį dar kartą kartoti? Mes nesame papūgos. Aš dar kartą sakau: bus tam tikrų klausimų, į juos bus atsakyta įstatymų numatyta tvarka.

– Ar jūs sakote, kad buvote sekamas tuo metu, kai STT atlikinėjo kriminalinės žvalgybos tyrimą po pranešėjo pateiktos informacijos?

– Aš kaip suprantu, kad taip.

– Jūs taip suprantate, ar jūs turite tokią informaciją?

 – Aš neturiu tokios informacijos, bet iš viešosios erdvės, kas yra sakoma, aš suprantu, kad buvo atliekami tam tikri veiksmai.

– Pone Jauniški, ar jūs pats stebėjote T. Gailiaus parodymus parlamentinei komisijai?

– Ne, aš nestebėjau.

– Kodėl?

– Kodėl aš turėčiau stebėti?

– Jums nebuvo smalsu, įdomu? Nerūpėjo?

– Aš dar kartą sakau: VSD ir aš pats asmeniškai esu atsakęs į visus klausimus ir daugiau pridurti neturiu ką.

– Du esminiai klausimai, kurie susiję su tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos ir jo potencialių rėmėjų tikrinimu, yra: iš ko VSD gavo tą sąrašą ir su kuo pasidalino, jeigu dalinosi. Gal galite pasakyti, iš ko gavo?

– (juokiasi) Klausykite. Pakartosiu tik tą patį: į visus klausimus yra atsakyta. Jeigu bus papildomų, mes laikinajai komisijai atsakysime įstatymų numatyta tvarka.

– Bet VSD nėra konkrečiai atsakęs, iš ko gavo sąrašą su G. Nausėdos aplinka ir potencialiais rėmėjais. Kodėl?

– Nelabai suprantu šito klausimo. Mes sakome, kad (...) visi veiksmai tikrinimo tuo metu kandidatų į prezidentus komandų vyko įprasta tvarka taip, kaip nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Tas yra pripažinta dar kartą – tiek STT, tiek prokuratūros, tiek tuometinio NSGK.

– 2018 metų vasarą G. Nausėda net nebuvo, man atrodo, oficialiai registruotas kandidatu rinkimuose ir jo finansinių rėmėjų bei aplinkos sąrašą turbūt turėjo labai ribotas skaičius žmonių. Dėl to kai kam ir kyla klausimas, ar tai nebuvo prezidento G. Nausėdos aplinkos žmonės arba pats prezidentas G. Nausėda, kuris ir paprašė VSD patikrinti jo komandą. Ar jūs galite tai paneigti?

– Aš nieko neneigsiu ir nieko netvirtinsiu. Yra tam tikri žvalgybiniai procesai, yra tam tikra žvalgybinė etika, yra žvalgybinės taisyklės ir yra įstatymais nustatyti veiksmai. Apie ką čia dar komentuoti? Aš, atskleisdamas ar pasakydamas, pažeisiu žmogaus neliečiamybės prezumpciją ir, galų gale, normalią tarnybinę etiką. Nespauskite manęs atsakinėti į tokius klausimus.

– Ar to patikrinimo rezultatai išėjo už VSD ribų?

– Gi buvo pasakyta, kad ne.

– Jie netgi nebuvo nunešti sprendimų priėmėjams, kuriems VSD teikia informaciją apie tai, kas svarbu?

– Žiūrėkite, kodėl jie turėjo būti teikti sprendimų priėmėjams? Priėmėjams yra teikiama kita informacija – apie rizikas, kontržvalgybines rizikas, tai yra VSD kompetencijos ribose surinkta informacija, išanalizuota ir ji yra pateikiama pažymų forma.

– Jūs minėjote Seimo nariams, man atrodo, šių metų gegužę, kad kontržvalgybinių rizikų atlikus G. Nausėdos aplinkos tikrinimą nebuvo nustatyta. Ar dėl to ir nebuvo ta informacija teikta sprendimų priėmėjams?

– Nebuvo nustatyta jokių kontržvalgybinių rizikų ir nebuvo jokio poreikio pristatyti tai kaip apie kandidatus. Tai jeigu nėra rizikų, nėra nustatyta pažeidimų ar dar kažko, tai ta informacija ir nėra pristatoma niekam.

– Pranešėjas sako iš jūsų replikų vieno iš pokalbių metu supratęs, kad ta slapta informacija, kuri buvo gauta patikrinus tą G. Nausėdos aplinką, buvo astkleista asmeniui, kuris neturi teisės dirbti su įslaptinta informacija ir kad galimai ta informacija buvo renkama to žmogaus užsakymu. Ar jūs galite patvirtinti arba paneigti, kad jūs tą surinktą informaciją perdavėte kokiems nors asmenims? Arba jūs, arba VSD darbuotojai.

– Žiūrėkite, aš nenoriu kristi į tą to paties pranešėjo lygį ir tikrai nesiruošiu čia aiškintis, nes aiškinuosi jau penktus metus ir nematau tame visiškai reikalo. Kas jam tuo metu atrodė ir kokie jo tikslai, matyt, reikėtų klausti paties žmogaus. O visus kitus procesus, matyt, išsiaiškins laikinoji komisija. Jeigu ji turės klausimų, į juos bus atsakyta. Palaukime išvadų.

– Kad uždarytume tą klausimą: aš suprantu, kad jūs neigiate, kad perdavinėjo tą informaciją jūs ar kiti VSD darbuotojai?

– Gi buvo pasakyta ir iš Seimo tribūnos, du kartus – ta informacija neišėjo už departamento ribų ir niekam nebuvo perduota.

– Gal tuomet galite paaiškinti savo minėtą pokalbį su pranešėju? Ar jis klaidingai interpretavo jūsų pasisakymą, ar jūs apskritai jam to nesakėte? Galiu pacituoti, čia pranešėjo suformuluota citata, neva pasakyta jūsų: „Tai kaip man čia dabar daryt, kaip aš jam dabar pasakysiu, nes jis neturi leidimo dirbti su paslaptimi“. Esate kažką panašaus sakęs pranešėjui?

– Žiūrėkite, praėjo pakankamai daug laiko. Aš dabar neprisimenu pažodžiui, ką aš esu sakęs, ko aš nesu sakęs. Jam turbūt atrodė taip, aš turbūt turėjau kažką kito omenyje. Ar mes čia turėtume aiškintis dabar?

– Na, parlamentarai mano, kad yra prasmės aiškintis.

– Gerai, parlamentarams ir bus atsakoma.

– Ar visuomenė neturėtų gauti šitų atsakymų irgi?

– Tai čia jau turbūt komisijai spręsti, ar visuomenė turės tuos atsakymus, ar ne.

– Pone Jauniški, ar jums yra žinoma, kokius jūsų pokalbius su Tomu Gailiumi jis yra įrašęs?

– Tai vat čia geriausias klausimas, iš tikrųjų nežinau. Matyt, čia yra didžiausia mistika ir rizika, todėl kad jeigu tie pokalbiai buvo įrašyti arba kažkokia kitokia informacija (nuteka – BNS) pačioje slapčiausioje Lietuvos tarnyboje, matyt, mes turime tam tikras išvadas (pasidaryti – BNS).

– Ką norite tuo pasakyti?

– Aš noriu pasakyti, kad yra labai didelė rizika, kad yra daug informacijos, kuri turbūt yra nunešta arba padėta dar kažkur, kas yra irgi didelė rizika.

– Čia turite omeny to konkrečiaus žmogaus, Tomo Gailiaus, veiksmus ar apskritai plačiau vertinate informacijos saugumo klausimus departamente?

– Aš vertinu per informacijos saugumo prizmę ir slaptos informacijos galimą nutekinimą.

– Ponas Gailius taip pat sako, kad jūs tarp pirmojo ir antrojo prezidento rinkimų turo 2019 metais, į antrą turą patekus G. Nausėdai, pasakėte: „Galbūt čia visi tie darbai, kuriuos darėt, išeis čia į naudą mums. Ar supranti, apie ką aš kalbu?“ Čia buvo toks neva jūsų klausimas. Ar jūs prisimenate taip sakęs?

– Tiesą sakant, žinote, tiek laiko praėjo, dabar sunku man atsakyti pažodžiui.

– O jūs pats matote pranešėjo paskleistoje informacijoje šmeižto požymių, jeigu sakote, kad tai, ką jis kalba, yra netiesa?

– Aš matau daug neteisybės.

– Ką turite omenyje, gal galite pasakyti?

– Aš neisiu į detales.

– Bet neteisybės – tai netiesos kaip melo, ar neteisybės kita prasme?

– Aš matau netiesos daug. Jo žodžiuose aš matau daug netiesos.

– Jis meluoja, jūs norite tai pasakyti?

– Dar kartą sakau: aš matau daug netiesos.

– Jeigu jūs matote daug netiesos, ar kreipsitės į teisėsaugą, kitas institucijas, ginsite savo, jūsų pavaduotojo Remigijaus Bridikio, departamento garbę ir orumą?

– Aš galvoju, kad tie atsakymai turbūt vis tiek ateis ir teisybė nugalės. Ir manau, kad visuomenė gaus tuos atsakymus ir padarys savo išvadas. (...)

– Kas yra kompetetingas Lietuvoje pasakyti, kas šitoje istorijoje buvo teisus, ir kaip buvo iš tikrųjų? Ar parlamentinė komisija yra kompetetinga išsiaiškinti tiesą? Ar jūs manote, kad visuomenė turės patikėti jūsų žodžiu?

– Dar kartą sakau: kompetentingos institucijos, kurios veiksmus darė (...), tai jos, mano galva, turėjo išsiaiškinti šitous dalykus. Jeigu jos nematė preteksto ikiteisminiam tyrimui, tai matyt, jos savo atsakymą jau davė. Kompetentingos institucijos, mano galva, jau pasisakė. Kas dar turėtų šitą dalyką išsiaiškinti? Matyt, laikinoji komisija, kuri tam ir buvo sudaryta Seime. Kokios jų išvados bus, mes matysime. (...)

– Jeigu jūs sakote, kad Tomo Gailiaus žodžiuose yra daug netiesos, kodėl jūs nenorite ginti savo garbės ir orumo teisme?

– Kol kas nematau tam preteksto, bet aš rimtai apie tai galvoju.

– Kas nulems jūsų apsisprendimą ir per kiek laiko jūs apsispręsite?

– Žiūrėsime, kokios bus išvados komisijos ir kas ten bus pasakyta. Aš kol kas nežinau, kokia informacija ten buvo paskleista slaptų posėdžių metu.

– Jūs svarstote kreiptis į teisėsaugą dėl galimo šmeižto jūsų atžvilgiu, teisingai jus suprantu?

– Aš apie tai galvoju, taip.

– Ar matote toje informacijoje, kurią atskleidė Tomas Gailius praėjusią savaitę per viešą parlamentinės komisijos posėdį, neteisėto įslaptintos informacijos atskleidimo požymių?

– Aš neturėčiau nieko turbūt matyti, čia turėtų spręsti kompetenciją tam turintys žmonės. Dar kartą sakau: aš nematau kol kas pilnos informacijos. Kai bus pateikti klausimai arba ta informacija bus pateikta, tada bus vertinimas, ar buvo nutekinimų informacijos, ar ji buvo slapta, ar neslapta. Reikia žiūrėti visą procesą, kaip čia viskas bus. Vis tiek turbūt bus dar pokalbių ir komisijoje, ir tam tikros informacijos papildomos. Tada žiūrėsime, kaip tie įvykiai vystysis.

– Ar VSD turėjo kokios nors informacijos apie galimai neteisėtą 2019 metų rinkimų kampanijos finansavimą? Čia nepriklausomai nuo kandidato.

– Aš dabar sunkiai turbūt atsakyčiau į šitą klausimą.

– Ta prasme, neatsimenate, nežinote? Turbūt žinote, kodėl klausiu: pranešėjas, liudydamas komisijai, pasakė, kad matė tokią informaciją.

– Aš tą girdėjau, taip. Informacija yra tikrintina, reikia žiūrėti, ką jis ten matė.

– Pone Jauniški, labai daug to, ką sakote, patikrinti yra neįmanoma, nei mums žurnalistams, nei juo labiau visuomenei, kuri stebi tai, kas vyksta šiuo klausimu: klausosi pono Gailiaus parodymų, klausysis šito interviu, stebės, kaip dirba tarnybos, ką jos nustatys, ką nustatys parlamentinė komisija. Kaip jūs manote, kodėl tie, kurie klausys šito interviu, turi tikėti jumis, o ne ponu Gailiumi?

– Aš neprašau niekuo tikėti. Aš tik sakau, kad labai tikiuosi, jog ta teisybė išaiškės. Tautai spręsti, kas teisus, o kas neteisus šitoje situacijoje.

– Ačiū jums už jūsų laiką.