D. Arlauskas: Lietuvos politikai turi įsisavinti, kad skiriasi prekyba sankcionuotomis ir nesankcionuotomis prekėmis

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

259592

Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas tvirtina, kad Lietuvos verslų prekybos su Rusija atžvilgiu reikėtų atskirti atvejus, kada prekiaujama sankcionuojamomis ir nesankcionuojamomis prekėmis. Pasak jo, daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių vis dar tiesiogiai prekiauja su Rusija, tad tam tikrų Lietuvos verslų vykdoma prekyba su Rytais nėra išskirtinė.

„Atskirkime prekybą sankcionuotomis ir nesankcionuotomis prekėmis. Nes jeigu tai prekės, kurios yra nesankcionuotos ir kitos ES šalys prekiauja su Rusija tomis prekėmis ar tiesiogiai, ar netiesiogiai.. Ir žinomi prekių ženklai, tokie kaip „Colgate“, vis dar prekiauja“, – pirmadienį „Žinių radijui“ komentavo D. Arlauskas.

Anot konfederacijos prezidento, Lietuvos politikai turėtų mąstyti labiau kaip Europos Sąjungos „šeimos“ nariai ir palaipsniui judėti link visiško atsiskyrimo.

„Tai man norėtųsi, kad mūsų politikai mąstytu, kaip ES šeimos nariai. Ir kad mes turėtume vieningą politiką tuo klausimu visi. (...) Jeigu iki dešimto paketo yra kažkokios prekės, ir jomis prekiauja oficialiai kitos ES šalys, tai tada mes neturėtume vieni šokti nuogi į dilgėles ir drausti. Nes tai kenkia mūsų valstybės ekonominiams interesams. Ir politikai turi tą įsisąmoninti“, – tvirtino jis.

D. Arlausko teigimu, visiškas atsiskyrimas nuo Rusijos ekonomikos turi būti vykdomas visos Europos mastu ir tik užtikrinus, kad toks „čiaupų užsukimas“ nesukels socialinių neramumų.

„Galbūt logiškai ir atrodytų, kad reikia viską uždrausti. Bet yra tam tikri dalykai ir Europos Sąjunga negali šiandien iš karto uždaryti visko, nes ji nukentėtų tiek, kad būtų socialiniai neramumai. Reikalingas laikas tam, kad visiškai uždaryti čiaupus ir kelius, ir tam, jog ES galėtų diversifikuotis. Ir neabejoju, kad laikas ateis, kai nutrauksime visus ryšius su Rusija. Bet tai turi būti daroma visos Europos mastu“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad Europos Sąjunga (ES), reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, yra patvirtinusi devynis sankcijų Rusijai paketus. Devintąjį griežtų sankcijų Rusijai rinkinį, ES taryba patvirtino gruodžio mėnesį.

Taip pat, iki vasario 24 dienos EK Pirmininkė ragina ES valstybes nares greitai priimti naują sankcijų paketą.

Jame siūlomi tolesni eksporto draudimai, kurių vertė viršija 11 mlrd. eurų. Draudimas galios daugybei pramoninių prekių, kurių Rusijai negali gauti iš vis dar su ja prekiaujančių šalių, tokių kaip elektronika, specializuotos transporto priemonės, mašinų ir variklių dalys, sunkvežimių ir reaktyvinių variklių atsarginės dalys.

Toliau bus ribojamas dvejopos paskirties prekių eksportas. Siūloma kontroliuoti 47 naujus elektroninius komponentus, kurie gali būti naudojami Rusijos ginklų sistemose (įskaitant dronus, raketas, sraigtasparnius); taip pat konkrečius retuosius žemių elementus bei šilumines kameras. Taip uždrausti visi mūšio lauke randami technologijų produktai. Dėl to pirmą kartą į sankcijų sąrašą bus galimai įtraukti trečiųjų šalių subjektai.

Be to, į dešimtąjį sankcijų sąrašą pasiūlyta įtraukti Putino propagandistus, taip pat papildomus karinius ir politinius vadus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt