PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Balandžio 18 d. 18:01

Cukrinius runkelius ūkininkai augins ir parduos „Žvalguvai“

Marijampolė

Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt


126497

Praėjusio penktadienio popietę prieš Velykas cukrinių runkelių augintojai įsigijo ilgai lauktas runkelių sėklas. Tikėtasi ir planuota jų gauti ir pasėti anksčiau, tačiau derybos tarp „Lietuvos cukraus“, fabriko kreditorės „Žvalguvos“ ir cukrinių runkelių augintojų procesą užvilkino. Ilgai nesusitarta, kam ūkininkai augins ir parduos runkelius.

Ūkininkai tikina, pasekmių išvengti nepavyks: sėja vėluos, runkelių plotai bus mažesni. Nežinodami, su kuo ir apskritai ar sutars auginti runkelius, ūkininkai jiems paruoštus plotus ėmė sėti kitomis kultūromis. Tiesa, visi žemdirbiai dabar jau sutartą užauginti cukrinių runkelių kiekį rudenį fabrikui žada pristatyti ir sutartis vykdyti.

Pasitikėjimą paskandino skolos

Pasidomėti, kaip cukrinių runkelių augintojams sekasi ruoštis pavasario sėjai, „Suvalkietis“ sumanė praėjusios savaitės pradžioje. Netikėta buvo išgirsti, kad beveik įpusėjus balandžiui nė vienas šnekintų žemdirbių dar ne tik kad runkelių nebuvo pasėjęs, bet ir neturėjo jų sėklų. Tuo metu žemdirbiai dar tik derėjosi su fabriku „Lietuvos cukrus“ ir kreditore „Žvalguva“ dėl sutarčių pasirašymo. Dauguma kalbintų ūkininkų neslėpė susirūpinimo. Jų teigimu, „Lietuvos cukrus“ kurį laiką siuntė jiems SMS žinutes su raginimais nepasirašinėti sutarčių su fabriko kreditore „Žvalguva“ ir skatino įsipareigoti runkelius auginti „Lietuvos cukrui“. Didžioji dauguma ūkininkų Marijampolėje įsikūrusiam seniausiam cukraus fabrikui įsipareigoti auginti saldžiųjų šaknų tikino nenorintys. Pasirodo, fabrikas neturi ūkininkų pasitikėjimo – kaltas delsimas atsiskaityti, skolos.

Patikimesnė – „Žvalguva“

Gali būti, kad skolomis ūkininkams fabriko gyvavimo istorija būtų ir pasibaigusi, jei ne įmonė „Žvalguva“, kuri prieš trejetą metų sutiko bendradarbiauti su „Lietuvos cukrumi“. Sudariusi sutartį su fabriku įmonė išmokėjo ūkininkams fabriko skolas ir įsipareigojo pirkti iš jų cukrinius runkelius. Vėliau juos parduodavo „Lietuvos cukrui“, o šis juos perdirbdavo.

Tokiu pačiu principu cukriniai runkeliai „Lietuvos cukraus“ fabrike Marijampolėje turėjo būti perdirbami ir šiemet, tačiau fabrikas dėl neaiškių priežasčių sumanė įsigyti cukrinius runkelius iš ūkininkų be „Žvalguvos“ tarpininkavimo.

„Suvalkiečio“ kalbinti ūkininkai svarstė, kad „Lietuvos cukrus“ galbūt „Žvalguva“ nori atsikratyti, nes cukraus kaina rinkoje kyla, cukraus gamyba ir pardavimas tampa vis labiau pelningi – kam pelną atiduoti kažkam, jei gali pasilikti sau.

– Juk būtent „Žvalguva“ išgelbėjo „Lietuvos cukrų“. Kai fabrikui buvo „šakės“, priėmė juos išskėstomis rankomis, kad tik ištrauktų iš duobės. Padėčiai rinkoje stabilizavusis ir „Žvalguvai“ pagaliau galėjus tikėtis kažkokios investicijų grąžos, fabrikas ir pats, matyt, užsimanė užsidirbti. Tai įrodo, koks negarbingas yra „Lietuvos cukraus“ požiūris, o tuo pačiu – kad pasirašyti sutartis su juo būtų nepatikima, – lyg susitarę kartojo žemdirbiai. Apmaudu, kad negalima jų įvardinti vardais ir pavardėmis. Nė vienas kalbėjusių nenorėjo būti identifikuojami, nors redakcijai ir yra žinomi. Pasak ūkininkų, darbas su fabriku pastaruoju metu buvo komplikuotas – teko net teismuose bylinėtis. Nenorėdami sudaryti prielaidų įvairioms interpretacijoms dauguma jų norėjo likti anonimais.

Delsimas privertė rinktis kitas kultūras

Tokią ūkininkų poziciją patvirtino ir kooperatyvo „Marijampolės cukriniai runkeliai“ pirmininkas Almantas Pališkis. Pasak jo, iš tiesų visą praėjusią savaitę ūkininkai, fabrikas ir jo kreditorė „Žvalguva“ derėjosi, kas ir su kuo pasirašys sutartis. Savaitės pabaigoje paaiškėjo, kad ūkininkai gali tartis su „Žvalguva“.

– Fabriko motyvai – neaiškūs, tačiau džiaugiamės, kad nors ir vėluodami, bet sutartis pasirašėme su tuo, kuo labiausiai norėjome – su „Žvalguva“. Penktadienį ūkininkai vyko į Pilviškiuose esančio žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ teritoriją įsigyti įmonės bendrai visiems nupirktų cukrinių runkelių sėklų. Paprastai sėklas atsiimdavome „Lietuvos cukraus“ fabriko teritorijoje. Šiemet pasirinkta strategiškai patogesnė vieta, – lokacijos pakeitimo priežastis paaiškino A. Pališkis.

„Marijampolės cukriniai runkeliai“ pirmininkas pastebėjo, kad dėl susiklosčiusios situacijos cukrinių runkelių sėja šiemet bus vėlyvesnė, o ir plotai mažesni. Mat nežinodami, ar galės pasirašyti sutartis su „Žvalguva“ ir auginti runkelius, žemdirbiai dalį jiems numatytų plotų apsėjo kitomis kultūromis, bijodami, kad laukai gali likti tušti. Dabar, situacijai išsisprendus, per šią savaitę ūkininkai cukrinius runkelius, ko gero, spės pasėti ir, jei netrūks drėgmės, tikisi nuimti gausų derlių.

Dalis sėklų jau pasėtos

Kiek geresnėje situacijoje yra kooperatyvo „Sūduvos cukriniai runkeliai“ vienijami cukrinių runkelių augintojai. Jie runkelius augina ir parduoda ne tik „Lietuvos cukraus“, bet ir Kėdainių cukraus fabrikui „Nordic Sugar“. Kooperatyvo vadovas Juozas Valaitis sakė, kad pastarasis fabrikas sąlygas įsigyti runkelių sėklas ūkininkams sudarė dar balandžio pradžioje, taigi šios sėklos – jau žemėje.

– Derlius gal labai nevėluos. Svarbiausia, kad viskas išsisprendė ir žemė tuščia neliks – runkelius sėsime ir auginsime. Svarstau, kad jei nebūtume galėję tartis su „Žvalguva“, „Lietuvos cukrus“ runkelių šiemet perdirbęs nebūtų. Su jais didžioji dauguma ūkininkų tikrai nebūtų rašęsi sutarčių, nes juo nepasitiki. Tiesa, keli augintojai spaudimui pasidavė. Kol kas džiaugiamės, kad šiemet runkelius auginsime, o kaip bus kitąmet – nežinia. Galbūt teks iš naujo derėtis ir kovoti dėl sutarčių pasirašymo su „Žvalguva“, – susirūpinimo neslėpė pašnekovas.

Jokios prievartos – tik galimybė rinktis

Situaciją paprašėme pakomentuoti verslininko Vidmanto Kučinsko, kuris kontroliuoja Marijampolės cukraus gamybos ir prekybos įmonę „Lietuvos cukrus“. Anot jo, ūkininkų pasirašyti sutartis su fabriku, o ne su „Žvalguva“ ar kuriuo kitu fabriko kreditoriumi, niekas nevertė. Verslininko teigimu, fabrikas tiesiog paskelbė, kad yra galimybė dirbti tiesiogiai su juo be tarpininkų. Pasak V. Kučinsko, keliems ūkininkams toks darbo modelis patiko ir jie sutarė rudenį cukrinius runkelius parduoti tiesiai fabrikui. Anot V. Kučinsko, fabrikas pasiūlė net šiek tiek geresnes sąlygas nei „Žvalguva“.

– Mums nėra skirtumo, iš ko pirkti runkelius. Svarbu, kad fabrikas turėtų ką perdirbti ir galėtų dirbti. Tiesiog informavome apie tokią galimybę dirbti be tarpininkų, kuri numatyta įstatyme. Kodėl vis tik didžioji dauguma tarėsi su „Žvalguva“ – sunku pasakyti. Galbūt jiems ji atrodo stabilesnė įmonė? – retoriškai klausė V. Kučinskas ir atkreipė dėmesį, kad situacijos nereikėtų interpretuoti, kaip bandymo atsikratyti „Žvalguva“.

– Kreditorius nėra keičiamas. Jis yra kaip faktas, kurio tiesiog panorėję pakeisti negalime, – paaiškino verslininkas.

Paklausėme V. Kučinsko ir apie verslininką Žydrūną Buzą. Teko girdėti, kad jis neseniai pradėjo dirbti „Lietuvos cukruje“. V. Kučinskas šį faktą patvirtino.

– Žydrūnas turi tokios patirties, kokios mes stokojame. Įdarbinome jį konsultantu. Jis, kaip ir mes, suinteresuotas, kad fabriko veikla tęstųsi, todėl bendradarbiaujame“, – nedaugžodžiavo V. Kučinskas.

Tikisi abipusio supratimo

Susisiekėme ir su vienu iš „Žvalguvos“ vadovų Algirdu Terecku. Jis situaciją apibūdino labai lakoniškai:

– Kas su kuo norėjo, tas su tuo ir susitarė. Tie, kas pasirašė sutartis su mumis, dirbsime ir atsiskaitysime kaip įprasta. To paties tikimės ir iš augintojų, – kalbėjo A. Tereckas.