Čiobiškio šile ošė Širvintų bendruomenių linkėjimas Lietuvai (fotogalerija)

Šiemet antrą kartą draugėn rinkosi Širvintų krašto bendruomenės pasidžiaugti vieni kitais, pasveikini Lietuvą, švenčiančią nepriklausomybės 100-metį. Todėl ir renginys pavadintas „Lietuva – bendruomenėms, bendruomenės – Lietuvai“.

Šventę tradiciškai organizavo ir vedė dvi pačios šauniausios bendruomenių pirmininkės ir didžiausios įvairių įdomybių bei renginių sumanytojos Asta Amankavičienė ir Alytė Skeberienė.

Bendruomenes vienija bendrų tikslų siekimas, bendrų idėjų ieškojimas, noras bendrauti. Kartu drauge galima nuveikti daug gražių, svarbių darbų, padaryti neįmanomų dalykų, būti laimingu ten, kur gyveni, kur gyvena tavo šeima, tavo vaikai, tavo artimieji ir bendraminčiai.

Bendruomenių puoselėjamos tradicijos, savitarpio pagalba, supratimas ir vienybė yra kertinis valstybės pamatas. Bendruomenių judėjimas atgaivino kaimus, miestus, suvienijo gyventojus, gyvenvietėse pagyvėjo kultūrinis, sportinis gyvenimas. Bendruomenės yra svarbiausia pilietinės bendruomenės dalis, savo nuoširdžiais darbais stiprinanti Lietuvą. Organizatorės linkėjo bendruomenėms veiklos augimo, iniciatyvos, optimizmo.

Į šventę susirinko bendruomenės: Musninkų bendruomenė “Spindulys” (pirm. Alvydas Rolis), Lapelių bendruomenė (pirm. Daiva Drazdauskienė), Zibalų bendruomenė (pirm. Dalia Bulonienė), Čiobiškio kaimo bendruomenė (pirm. Laimutė Dzedzevičienė), Avižonių krašto bendruomenė (pirm. Danguolė Lapinskienė), Gelvonų bendruomenė (pirm. Ona Valančienė), Musninkų kaimo bendruomenė (pirm. Jadvyga Kielienė), Vileikiškių kaimo bendruomenė (pirm. Zenonas Miselis), Kiauklių kaimo bendruomenė (pirm. Asta Amankavičienė), Širvintų miesto bendruomenė (pirm. Alytė Skeberienė).

Kiekviena atvykusi bendruomenė statė palapinę, dengė stalą. Be to, atvežė ir po didžiausia dovaną bendraminčiams – savo pasirodymą: Širvintų miesto bendruomenė vaidino istoriją apie daržininkus ir ūkininkus, Gelvonai ne tik kalbėjo, bet ir dainavo, Vileikiškių kaimo bobulytė atklydus kalbų dėjo, Avižonių kaimo kapela armoniką ir smuiką virkdė, Lapelių šauniosios moterys šokiais žavėjo, musninkiečiai ir patys dainavo ir solistą Domantą Rolį atsivežė, Kiauklių atstovai kryžiažodį sprendė, zibališkiai žaidimą „Bitinėlis“ žaidė.

Netilo dainos, iš širdies į širdį liejosi kalbos. Kaip gera pabūti visiems kartu. Nors iš vakaro sinoptikai žadėjo liūtį, tačiau net ir oras buvo palankus Širvintų rajono bendruomenėms.

Pagerbdama 100-metes Lietuvos tradicijas, kiekviena bendruomenė pagamino patiekalą, kuriuo visus vaišino. Ir ko tik ten nebuvo ????????? Šeimininkių išmonei ribų nebuvo: kugelis, pyragas su aguonom, pyragėliai su mėsa ir grybais, stirnienos kumpis, lašiniai, skilandis, dešros, bandelės su grybais, sūriai, pieno šampanas, bulvės su lupena, kaplūnas (ubagynė, mekeris). O labiausiai savo senovinių patiekalų stalu nustebino gelvoniškiai. Čia puikavosi įdarytas triušis, trijų rūšių pyragai (obuolių, cukinijų ir grybų), grikiniai kotletai, mėtų uogienė ir t.t.

Taip pat gaminama ir bendra bendruomenių šiupininė. Kiekviena bendruomenė turėjo prisidėti prie jos gamybos. Kiekviena bendruomenė gavo atlikti po darbą, o visam virimo procesui šiandien dirigavo virtuvės šefas, kulinarijos virtuozas, tarptautinis šiupininės gaminimo meistras – Jonas Kajota.

Bendruomenės buvo pristatytas ir naujas projektas – paminklas Čiobiškio miško broliams – Čiobiškio ąžuolas. Tačiau apie šią idėją rašysime visai netrukus, tuomet ir sumanytojus pristatysime.

Natūralu, kokia gi šventė be rėmėjų. Pagrindinis šventės rėmėjas – fotomenininkas, kilęs iš Lapelių kaimo (Čiobiškio sen.) Jonas Lučiūnas. Jis dovanų atvežė įvairių savo fotoalbumų, kurie padovanoti bendruomenėms.

Rajono merės vardu sveikinimo žodį tarė ir dovaną perdavė Erika Svirskienė.

Visas bendruomenes medumi apdovanojo Tarybos narys Vytas Šimonėlis.

Be dovanų bendruomenių nepaliko ir Tarybos nariai Kęstutis Pakalnis bei Vidmantas Mateika. Jie padovanojo dėliones „Surink savo Vytį“, kuriomis džiaugėsi mažieji bendruomenių nariai.

“Širvis“ dovanojo savo laikraščio prenumeratas.

Bendruomenės pareigūnė Ginta Čepienė su šuniuku AMSIU ir padėjėja priminė saugaus elgesio taisykles.

Mažieji ir suaugę nusiavė batus ir mielai patys išbandė Čiobiškio šile įrengtą sveikatingumo takelį.

Didžiausią ir nuoširdžiausią ačiū bendruomenės tarė Čiobiškio seniūnui Virginijui Niekiui ne tik už gražiai puoselėjamą Čiobiškio šilą, bet ir už organizacinę pagalbą šventės metu. Tai seniūnas, dirbantis žmonėms, dirbantis su žmonėmis ir dirbantis dėl žmonių.

Bendruomenių vardu dėkota šauniam garso operatoriui Karoliui Gelažauskui už smagią melodiją ir gerą garsą, pačių nuostabiausių akimirkų įamžintojui Jonui Lučiūnui už vaizdus, išsaugotus ateičiai, virtuvės šefui Jonui Kajotai už laimingus pilvus ir sočius skrandžius, „Širviui“ ir „Krašto naujienoms“ už pastovų dėmesį bendruomenėms.

Taip pat bendruomenės dėkojo ir Lietuvai…Už tai, kad esame laisvi…laisvi kalbėti, laisvi šokti ir dainuoti, laisvi gyventi.

Kiekviena bendruomenė atsinešė savo linkėjimus Lietuvai ir juos perskaitė. Skambėjo ir šmaikštūs ir labai rimti palinkėjimai. Musninkų kaimo bendruomenė palinkėjo Lietuvai susigrąžinti emigrantus, Širvintų miesto bendruomenė Lietuvai linkėjo, kad praėjus ir dar vienam šimtmečiui, žmonės pažintų ajerų duonos kvapą, matytų besisukančius tautinius sijonus, jaustų kažką neapsakomo savo širdyje, kuomet skambės Lietuvos himnas. Visi kartu skanduodami „Lietuva- bendruomenėms, bendruomenės – Lietuvai“ paleido balionus į dangų.

Visi kartu giedojo dar 2016 m. I-osioms Širvintų krašto bendruomenių sueituvėms sukurtą himną ir susitarė, kad naujai gimstanti tradicija niekur nedings, kad bendruomenės ne tik veiklas vykdys, tačiau ir dažniau susirinks džiaugsmais bei rūpestėliais pasidalinti.

Kur dar žemėje tokia vieta,

Baltas Dariaus ir Girėno tiltas –

Gulbės sparno plunksna numesta

Ir į Musės vagą neįtilpus?

Ar dar žemėje yra tokia vieta,

Kur Neris motulė taip rymotų,

Ir išleisdama, sutikdama

Tau ilgiausiai iš pakalnės motų?

Ar dar žemėje yra vieta,

Kur nuo seno Rusių Rago būta?

Šilas paukščių pilnas visada,

Primena augintą smėly rūtą.

Kur dar žemėje tokia vieta,

Toks paveikslas, amžinas ir žalias?

Tau mieliausi žmonės ir gamta –

Tas širdies žemėlapio taškelis.

/ Mokytoja, Čiobiškio gyventoja

Sigita Lukaševičienė