Chromo „skandalas“ Klaipėdoje – specialiai suplanuota viešųjų ryšių akcija

Aiškėja, kad pernai vasarą Klaipėdoje kilęs ažiotažas dėl neva chromu užteršto dirvožemio tebuvo sumaniai suplanuota viešųjų ryšių akcija.

Dirbtinai pūstas skandalas dėl uosto įmonių skleidžiamos taršos subliūško, o abejotinos reputacijos įstaigos užsakyti dirvožemio tyrimai, po kurių mieste planuota skelbti ekstremalią padėtį, pasirodė nieko verti.

Tiek privataus verslo užsakytas tyrimas Čekijoje, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės – Danijoje parodė, kad dirvožemis chromu Klaipėdoje nėra užterštas, gyventojų sveikatai pavojus negresia.

Poros metų įvykių chronologija Klaipėdoje sufleruoja, kad uosto įmonių kompromitavimo kampanijos užsakovai ir naudos gavėjai galėjo būti gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektą uosto pašonėje planuojantys įgyvendinti Klaipėdos verslininkai ir juos aptarnaujantys vietos politikai.

Tikslas – iškelti „Klasco“

Aiškėja, kad „Memelio miesto“ projektą įgyvendinanti verslininko Martino Gusiatino vadovaujama „Stemma Group“ galėjo organizuoti viešųjų ryšių kompaniją, siekdama iškelti šalia NT sklypo valstybės žemę nuomojančią ir uosto veiklą vykdančią jūrų krovos kompaniją „Klasco“.

Praėjusių metų liepą uždarame pasitarime problemoms tarp miesto ir uosto aptarti apie tai kalbėjo Klaipėdos „Marių“ bendruomenės pirmininkė ir miesto tarybos narė Ligita Girskienė.

Klaipėdos Rotušėje vykusiame pasitarime dalyvavo ir politikės pasisakymą girdėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas, tuometis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinasis vadovas Vidmantas Paukštė, uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas, „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, Birių krovinių terminalo vadovas, miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas, „Klaipėdos Smeltės“ vadovas Rimantas Juška, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorius Rimgaudas Špokas ir kiti.

Nors pasitarimas vyko už uždarų durų, Klaipėdos žurnalistams pavyko įrašyti ir paskelbti kai kuriuos pasisakymus.

Anot vietos žiniasklaidos, L. Girskienė su uždaro pasitarimo dalyviais pasidalijo savo abejonėmis bei prisipažino, kad pastaruoju metu jai kyla įvairių minčių, kodėl taip užaštrinamas „Klasco“ klausimas.

Miesto tarybos narė pasakojo, kad ją prieš savaitę į susitikimą pakvietė „Memelio miesto“ projektą įgyvendinančios „Stemma Group“ prezidentas M. Gusiatinas.

„Praėjusią savaitę pakvietė mane į susitikimą Gusiatinas, ten buvo ir Andronova, Kulikauskas, Ramašauskas (asociacijos KIDE, Klaipėdos bendruomenių asociacijos, Girulių bendruomenės atstovai – red.) ir sako – ką darome dėl „Klasco“. Tai kyla įvairių minčių“, – L. Gurskienės pasisakymą citavo AtviraKlaipėda.lt.

Susitikimo dalyviams – miesto politikos ir verslo grietinėlei – politikės išsakytos mintys įspūdžio nepadarė: į žinią, kad taršos skandalas gali būti pučiamas dirbtinai ir kad jį galimai finansuoja NT projekto plėtotojai, rimčiau nesureaguota.

L. Girskienė Alfa.lt plačiau papasakojo apie „Stemma Group“ būstinėje, Klaipėdoje, Liepų g. 4, vykusį susitikimą, į kurį buvo pakviesta, tačiau protestuodama iš jo išėjo.

Susitikime daugiausia dalyvavo Klaipėdos bendruomenių atstovai, tad L. Girskienė suprato, kad ji buvo kviečiama ne kaip Klaipėdose miesto tarybos narė, o kaip „Marių“ bendruomenės pirmininkė.

Jau susitikimo pradžioje, pasak L. Girskienės, buvo suformuluota diskusijos tema, kad „Klasco“ miesto centre – ne vieta.

„Buvo kalbama, kad galima atlikti taršos tyrimus ir gauti finansavimą per bendruomenes. Aš pasiklausiau ir išėjau, nes nesupratau, kas vyksta: ar jie nori kažką daryti (nešvaraus – red.) bendruomenių rankomis?“ – prisipažino politikė.

L. Girskienė įtarė, kad ir ją bandoma įtraukti į nešvarų žaidimą. „Aš suprantu, kad tikrai žmonėms yra problema su „Klasco“. Bet pasinaudoti bendruomenėmis, pasitelkti bendruomenes į pagalbą, kad būtų išguita „Klasco“ – nežinau. Man susidarė įspūdis, kad būtent toks ir buvo to susitikimo tikslas: apsitarti, kaip išguiti „Klasco“, – teigė L. Girskienė.

Susitikime „Stemma Group“ būstinėje dalyvavo aktyvi uostamiesčio kovotoja už aplinkosaugą asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją” (KIDE) vadovė Alina Andronova bei kitų Klaipėdos bendruomenių atstovai.

„Iš pradžių mums pristatinėjo tą „Memelio miestą“, kas bus daroma ir panašiai. Paskui kalbėjo A. Andronova, kad yra problemų. M. Gusiatinas sakė, kad tokia įmonė („Klasco“ – red.) negali būti miesto centre. Pokalbio esmė, koks man susidarė įspūdis iš visos tos diskusijos, – ta, kad reikia susitelkti, pasitelkiant bendruomenes iškelti „Klasco“ į kitą vietą“, – prisiminė pašnekovė.

Į Alfa.lt klausimą, ar „Stemma Group“ būstinėje vykusiame susitikime planuota akcija organizuoti „Klasco“ iškėlimą gali būti susijusi su tuo, kad didžiausia uosto krovos kompanija trukdo „Stemma Group“ projekto „Memelio miestas“ įgyvendinimui, L. Girskienė atsakė: „Iš to pokalbio man susidarė toks įspūdis.“

L. Girskienė prisiminė, kad susitikime, į kurį ją asmeniškai telefonu pakvietė M. Gusiatinas, buvo kalbama ir apie tai, kad „reikia užsakinėti tyrimus“, kad „yra galimybė finansuoti tuos tyrimus“ ir kad „reikia spręsti „Klasco“ iškėlimo klausimą“.

L. Girskienė negalėjo prisiminti, ar tuos tyrimus ketino finansuoti „Stemma Group“, tačiau teigė, kad visuomeninė organizacija KIDE „yra 100 proc. gavusi finansavimą iš Gusiatino įmonės“. „Reikia užsisakyti finansines ataskaitas, ir viskas pasimatys“, – sakė ji.

L. Girskienė teigė išėjusi iš susitikimo, nes nenorėjusi painiotis į kitų asmenų planuojamus veiksmus siekiant iškelti „Klasco“ į kitą vietą, galimai tenkinant M. Gusiatino interesus.

Patį verslininką M. Gusiatiną Klaipėdos tarybos narė teigė mačiusi pirmą kartą, jo nepažįstanti, nors girdėjusi, kad jis yra „Stemma Group“ vadovas. „Neturiu tokių ryšių, esu kilusi iš paprastos šeimos, nežinau, kas su kuo yra susiję ir kas tai per verslininkai“, – prisipažino ji.

Alfa.lt klausė uostamiesčio politikės L. Girskienės, aktyvios kovotojos už aplinkosaugą, ar, jos nuomone, dabartinėje uosto teritorijoje reikėtų plėtoti gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties NT projektus, ar sudaryti geresnes galimybes dirbti uosto kompanijoms.

L. Girskienė prisipažino neabejojanti Klaipėdos uosto svarba. „Turime suprasti, kad Klaipėda yra uostamiestis, kad esame miestas prie uosto, kad uostas mums duoda darbo vietas. Bet uosto įmonės irgi turi atsakingai dirbti, kad nepablogintų gyvenimo sąlygų gyventojams. Esame sąmoningi žmonės, suvokiame, kad turime bendradarbiauti, nes ir į valstybės biudžetą iš uosto lėšos eina, ir miestas uždirba, ir mums yra darbo vietos, taigi mes valgome duoną iš uosto. Kita vertus, norėtųsi didesnės uosto įmonių socialinės atsakomybės, kad jos neieškotų galimybių nesitvarkyti, bet rastų būdus, kaip susitvarkyti, kad gyventojams keltų kuo mažiau diskomforto“, – svarstė moteris.

Tačiau Klaipėdos miesto tarybos narė ir Klaipėdos Marių bendruomenės pirmininkė tvirtino niekada nepritarsianti veiksmams, kuriais, tenkinant pavienių verslininkų interesus ir pasitelkiant bendruomenes, siekiama iškelti uosto įmones iš miesto.

Iškalbingi sutapimai

Nekilnojamojo turto plėtra užsiimanti įmonių grupė „Stemma Group“, „Klasco“ pašonėje kelių hektarų teritorijoje vystanti NT projektą „Memelio miestas“, galimai turi interesą plėstis į „Klasco“ nuomojamą valstybinę žemę uosto teritorijoje.

Reikšmingas faktas, jog kryptingas puolimas prieš didžiausią uosto krovos kompaniją ir antireklamos kompanija dėl „Klasco“ neva vykdomos taršos, KIDE organizuotas gyventojų parašų su peticija ant tuščių popieriaus lapų rinkimas prasidėjo 2018 m. vasarą, t. y. iškart po to, kai projekto „Memelio miestas“ savininke ir plėtotoja tų pačių metų balandį tapo verslininko M. Gusiatino vadovaujama įmonių grupė „Stemma Group“.

Alfa.lt primena, kad Klaipėdos miesto tarybos dar 2015 m. vasarį inicijuotame miesto bendrojo plano projekte, kuris turėjo būti parengtas iki 2018 m. balandžio, tačiau dėl įvairių nesutarimų, ypač dėl Klaipėdos uosto plano dalies, kelis kartus atidėtas, 2018 m. pabaigoje atsirado NT projektas „Memelio miestas“.

Pagal pirminę koncepciją bendrojo plano projekte buvo nurodyta, kad miestas paima dalį „Klasco“ teritorijos pietinės pusės (žiemos uostas) ir šioje vietoje keičiant žemės paskirtį sukuria mažų laivų ir gyvenamosios zonos infrastruktūrą. Tai buvo ypač palankus NT plėtotojui.

Šiems priešprojektiniams sprendiniams nepritarė nei „Klasco“, nei uosto direkcija. Nepavykus planų įgyvendinti, NT plėtotojai pradėjo rengti savo priešprojektinius detaliuosius planus, numatančius šalia „Klasco“ teritorijos gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų statybą.

Kai šiems planams pasipriešino „Klasco“, uosto direkcija ir uosto įmonės bei supratus, kad NT projektas gali žlugti, uosto įmonių diskreditavimui viešojoje erdvėje organizuota kampanija apie uosto įmonių vykdomą taršą, o įspūdžiui sustiprinti pasitelktos miesto bendruomenės, tarp jų KIDE.

Įdomus faktas, kad KIDE įkurta tų pačių 2018 m. balandį, kai „Memelio miesto“ projekto savininke tapo „Stemma Group“.

Šiuo metu „aktyvumas“ vėl padidėjo, nes vyksta šios teritorijos, taip pat ir „Memelio miesto“ detaliojo plano derinimas. Planui dar nėra pritarusi Klaipėdos miesto savivaldybė, prieštarauja uosto direkcija, „Klasco“ bei visa uosto bendruomenė, taigi kyla pavojus „Memelio miesto“ projektui.

Šalia intensyvios krovos įkurdintų 300 šeimų

„Stemma Group“ parengtoje „Memelio miesto“ teritorijos plėtros strategijoje numatoma teritorijoje tarp Danės upės, Naujosios Uosto ir Naujojo Sodo gatvių bei Kuršių marių statyti administracijos pastatų kompleksą, restoranus, išskirtinio ir prabangaus būsto gyvenamuosius namus. Investicija į projektą gali siekti 100 mln. eurų, jį siekiama baigti iki 2030 m.

Priešingai, nei numato Klaipėdos miesto bendrasis planas, siekiama visiškai gyvenamajai aplinkai netinkamoje teritorijoje įkurdinti daugybę šeimų. Šalia intensyvios uosto krovos teritorijos planuojama pastatyti 303 butus – apartamentus, daugumos jų plotas būtų po 100 kv. m.

Planams valstybiniame sklype plėtoti NT projektą gali trukdyti tai, kad apie 1 ha teritorijos šiame sklype dengia „Klasco“ sanitarinės apsaugos zona.

„Stemma Group“ tinklalapyje prie vystomų projektų uosto pašonėje nurodomas ir kitas sklypas, kuriame turėtų iškilti NT projektas „Gegužės sodai“.

Uosto kompanijos ne kartą viešose diskusijose išsakė abejones dėl ketinimų „miestą kelti į uostą“, kuris šiuo metu kuria didžiulę pridėtinę vertę.

Verslas baiminasi, kad, uosto krantinėje pradėjus statyti gyvenamuosius namus, bus pradėta reikalauti triukšmo ir taršos mažinimo, o galiausiai uoste dirbančios kompanijos bus verčiamos išsikelti iš šiuo metu nuomojamos valstybinės žemės.

Klaipėdos dirvožemyje nerado „blogojo“ chromo

Šiemet žlugo ir bandymas gąsdinti klaipėdiečius neva uosto įmonių užterštu miesto dirvožemiu – dėl to pernai uostamiestyje buvo kilęs didžiulis ažiotažas, į kurį buvo įtraukti ir politikai, ir verslas, ir gyventojai.

Klaipėdos savivaldybė birželio mėnesį paskelbė: Danijos laboratorija, kurioje buvo ištirti šiaurinės miesto dalies dirvožemio mėginiai, nustatė, kad chromo rasta tik viename mėginyje. Tačiau tiek mažai, kad žmonių sveikatai jis nepavojingas.

Klaipėdos dirvožemyje aptikto chromo charakteristika buvo tiriama Danijos laboratorijoje, nes Lietuvos akredituotose laboratorijose nėra galimybės nustatyti toksiško šešiavalenčio chromo koncentracijos bendrame dirvožemyje aptikto chromo kiekyje. Tai gali padaryti tik specializuotos laboratorijos užsienyje.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas Danijos laboratorijos atsakymą įvertino kaip viltingą žinią, kad klaipėdiečiai gyvena pakankamai saugioje aplinkoje.

„Nors ši situacija visiems sukėlė daug nerimo ir sumaišties, galiausiai paaiškėjo atsakymas, kurio savivaldybė negavo nė iš vienos šalies sveikatos, aplinkos apsaugos, mokslo ar verslo institucijos – kad ne visas chromas yra pavojingas žmonių sveikatai. Paaiškėjo, kad Lietuva neturi galimybių išskaičiuoti kenksmingo metalo, tačiau tai gali padaryti didelę patirtį šioje srityje turinti šalis – Danija, kurios kompetencija ir nešališkumas nekelia jokių abejonių“, – teigė meras.

V. Grubliauskas nuramino klaipėdiečius, kad nustatyta dirvožemio tarša chromu nekelia pavojaus miestiečiams.

Siekdama išsiaiškinti dirvožemio taršos chromu paplitimo mastą, Klaipėdos miesto savivaldybė užsakė atlikti detalius ekogeologinius tyrimus Vitės kvartale. Tyrimus atliko atvirą konkursą laimėjusi UAB „DGE Baltic Soil and Environment“.

Siekdama nustatyti šešiavalenčio chromo kiekį, t. y. kokios rūšies chromu yra užterštas gruntas, ji paėmė dirvožemio mėginius iš devynių teritorijų šiaurinėje miesto dalyje ir perdavė juos ištirti laboratorijai Danijoje.

Nulinio valentingumo – tai gyvų organizmų neįsisavinamas „metalinis“ chromas. Trivalentis – menkai toksiškas ir gamtinėje aplinkoje nejudrus chromas. Šešiavalentis chromas – tirpus, judrus, koroduojantis, toksiškas chromas, kuris yra sudedamoji chemijos pramonės produktų dalis.

Ekogeologinis tyrimas apėmė Klaipėdos Vitės progimnazijos, gyvenamųjų namų Švyturio g. 14 ir 18, Klaipėdos universiteto (Sportininkų g. 13), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (J. Janonio g. 13), Klaipėdos valstybinės kolegijos, „Vaivorykštės tako“ gimnazijos (Sportininkų g. 11), Klaipėdos lopšelio-darželio „Bitutė“ (Švyturio g. 14A), Klaipėdos lopšelio-darželio „Traukinukas“ (S. Daukanto g. 39), Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos (Dariaus ir Girėno g. 8) teritorijas.

Tik vienoje teritorijoje prie gyvenamųjų namų Švyturio g. rastas nežymus šešiavalenčio chromo kiekis (0,7 mg/kg), visose kitose teritorijose minėto cheminio elemento nerasta.

Šešiavalenčiam chromui Lietuvos dirvožemiuose nėra nustatytos oficialiai galiojančios ribinės vertės. Jos nustatytos tik bendram chromo kiekiui.

Tik kelios ES šalys riboja šešiavalenčio chromo kiekį dirvožemyje: Šveicarija – 100, Serbija – 100, Bosnija ir Hercegovina – 50–80, Belgija – 40, Slovėnija – 25, Danija – 20 mg/kg.

Be to, vienose šalyse nurodomas ribinis chromo kiekis žemės ūkio dirvožemiui, kitose – ganykloms ir ariamai žemei, dar kitur – sodų, parkų ir žaidimų aikštelių gruntui.

Tyrimą vykdė pagal „verslo“ užsakytą planą?

Danijos laboratorijos tyrimas visiškai paneigė uostamiestyje vykdytų tyrimų rezultatus. Mat praėjusiais metais Klaipėdos miesto savivaldybės vykdomo aplinkos monitoringo metu atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad šiaurinėje miesto dalyje esančiuose Bomelio Vitės ir Didžiosios Vitės gyvenamuosiuose mikrorajonuose chromo koncentracija dirvožemyje viršijo leistinas ribines vertes iki 12 kartų.

Didžiausi viršijimai buvo „nustatyti“ ties uosto teritorija, einant toliau nuo uosto, koncentracijos pamažu mažėjo.

Mėginiai buvo imti 2019 m. rugpjūtį ir perduoti tirti laboratorijai, savivaldybė sulaukė pirminių rezultatų, o tyrimus atlikusi bendrovė VšĮ „Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas“ spalį patvirtino – tarša bendru chromu yra.

Savivaldybės administracijos sprendimas atlikti dirvožemio tyrimą Vitės rajone prie „Klasco“, o ne pagal patvirtintą monitoringo atlikimo koncepciją Klaipėdos mieste, nustebino uosto kompanijas.

Mat anksčiau didžiausia tarša buvo fiksuojama Verdenės pagrindinės mokyklos stadione, prie Psichikos sveikatos centro ir Vilties vidurinės mokyklos, Rimkuose, prie Žvejo skulptūros.

Dar labiau stebino tai, kad dirvožemio tyrimams atlikti Klaipėdos savivaldybė parinko viešąją įstaigą, kuri galimai nebuvo akredituota tokiai veiklai. Po „siaubingų“ šios įtaigos tyrimų rezultatų net ketina skelbti Klaipėdoje ekstremalią padėtį.

„Klasco“ savo ruožtu atliko tyrimus Čekijos laboratorijoje, kuri pavojingo chromo taip pat nerado, tačiau šie tyrimai Klaipėdos miesto savivaldybei nebuvo priimtini, todėl užsakytas papildomas tyrimas Danijoje.

Šios šalies laboratorija patvirtino čekų išvadą – miesto dirvožemis chromu nebuvo užterštas.

Kas dabar galėtų paneigti galimybę, kad tyrimo taškai prie uosto teritorijos atliekant uosto taršos monitoringą buvo sąmoningai parinkti tik todėl, kad viena uosto įmonė yra tapusi suinteresuotų asmenų – verslininkų ir politikų – taikiniu, siekiant užsidirbti politinių bei kitokių dividendų ir NT plėtotojui klojant kelią įgyvendinti savuosius verslo planus?

Alfa.lt