Chore „Musica Vitae“ dainuojantys Respublikinės Šiaulių ligoninės medikai nesibaimina nepataikyti į natą

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų choras „Musica Vitae“ aktyviai repetuoja – ruošiasi pasirodymui Medicinos darbuotojų dienos, minimos balandžio 27-ąją, šventėje. Paklaustas, kokie žmonės ateina į prieš penkerius metus susibūrusio Respublikinės Šiaulių ligoninės choro repeticijas, vadovas Rimantas Narkus atsako, kad tai jautrūs žmonės, mylintys žodį, melodiją, muziką, norintys ir galintys parodyti save.

Dar patikslina, kad dažnas jau anksčiau buvo susidūręs su dainavimu, kažkada mokėsi muzikos, bet gyvenimui pasirinko visai kitą – medicinos darbuotojo kelią. Tačiau meilė muzikai širdyje neišblėso ir ją vėl įžiebė netikėtas kvietimas dainuoti chore, kurio dalyviai negaili nuoširdžių žodžių ne tik muzikai, bet ir vadovui, įžiebusiam širdyje rusenusią meilę dainai ir pakeitusiam jų laisvalaikį. 

Dainuoja ne vien medikams

Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų choras „Musica Vitae“ susibūrė 2018 metų vasario 13 dieną. Vadovui Rimantui Narkui kilo idėja drauge paminėti Lietuvos 100-metį ir pasiryžo iki vasario  16-os surepetuoti pirmąją dainą. Buvo pasirinkta kompozitoriaus Viktoro Banaičio harmonizuota lietuvių liaudies daina „Už jūrų marių“. 

Ir ledai pajudėjo. Nuskambėjo pirmieji pasirodymai ligoninės Kalėdiniame koncerte, kuriam akomponavo šeimos gydytoja Tatjana Čėčina, kuri ne tik gydo, bet ir puikiai groja, nes prieš medicinos studijas mokėsi Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje. Tradicija tapo koncertai Šiaulių Katedroje Ligonių dienos proga, kuriuos globoja Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Po to sekė Kalėdiniai koncertai su berniuku choru „Dagilėlis“, vadovaujamu Remigijaus Adomaičio. Ne kartą koncertuota akušerių ir slaugytojų šventėse. 

Choro veikla, kaip ir visas pasaulis, stabtelėjo, prasidėjus „Covid-19“ pandemijai.  „Karantino metu stengėmės nenutraukti veiklos – vieni kitus pasveikindavome su gimtadieniu, stengėmės, kad neiširtų kolektyvas“, - pasakojo choro vadovas R. Narkus. Tačiau rinktis buvo draudžiama. Atslūgus pirmajai bangai pavyko išprašyti buvusio direktoriaus leidimą rinktis į repeticijas ir Medicinos darbuotojų dienai, kurios metu buvo apdovanojami 2020 metais covid ligonius gydžiusieji medikai, choras sveikino kolegas dainomis. Tiesa, veidus tada dar teko dengti kaukėmis. 

Nors nedrąsiai, bet jau choras pasirodo ir už ligoninės ribų. Labai visus nudžiugino kvietimas koncertuoti  Joniškio dvare.  Koncertu „Tūkstantis žingsnelių“ pasveikinti ir mažieji ligoniukai. 

Šiuo metu medikų choras „Musica Vitae“ džiaugiasi Akmenės rajono kultūros centro kvietimu dalyvauti  Respublikiniame mišrių chorų festivalyje „Žalioj stotelėj“.  Jam rengiama privalomoji programa, kurią sudaro keturios dainos ir dvi savo repertuaro dainos. Renginys skirtas miesto visuomenei, tad stimulas pasistengti didelis. Repetuojamos ne tik dainos, bus siuvama ir pirmoji choro apranga, kuriai audinys jau išrinktas. Tokie pasirodymas, pasak vadovo,  labai stimuliuoja, dar labiau suburia kolektyvą.

Medikų entuziazmas pasiteisino

Mintis apie tai, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje būtų galima suburti medikų chorą, prieš penkerius metus kilo gydytojai neurologei Eglei Gasiūnaitei – Kontrimienei.  Pradėjusi dirbti Šiauliuose jauna gydytoja sužinojo, kad medikų choras ligoninėje kažkada egzistavo, tad ir sumanė atkurti chorą. 

„Ji ėmėsi ieškoti entuziastų. Pakvietė mane, gydytoją Rolandą Burkauską, Gintarą Makštutį, Liną Juodelę, Dalią Gedmontaitę kitus. Mus, pradininkus, ir dabar vadovas pajuokaudamas vadina „choro krikštatėviais“. Pabaigusi medicinos mokslus ir atvykusi dirbti į Šiaulius labai apsidžiaugiau, kad prezidentė Eglė pasiūlė kurti chorą ligoninėje. Kai jau buvo pakankamas būrys entuziastų, ėmėme ieškoti vadovo, kuris galėtų vadovauti chorui“, - dalinasi prisiminimais gydytoja dermatovenerologė Reda Vaitkevičūtė- Limantė, kuriai buvo perduotos choro įkūrėjos bei buvusios prezidentės pareigos, Eglei Gasiūnaitei išvykus gyventi ir dirbti kitur. 

Jaunos gydytojos Eglė ir Reda, dar studijuodamos Lietuvos sveikatos mokslų universitete, drauge dainavo neseniai atsikūrusiame chore „Neris“, tad abi nestigo meilės dainai. Šiauliuose gimusi ir augusi Reda Vaitkevičūtė-Limantė chorinio dainavimo patirties jau buvo sukaupusi ir vaikystėje. 

„Į Muzikos mokyklą mane atviliojo vadovas Rimantas Narkus“, -  pasidalino Reda prisiminimais, kai antroje klasėje šis vadovas atvyko į mokyklą ir surengė vaikų perklausą į chorą. Reda buvo tarp laimingųjų: - „Nuėjau ir niekada nepasigailėjau: man patiko bendravimas, patiko dainuoti, groti fortepijonu. Vadovas  įkūrė mergaičių chorą „Gaida“, kuriame dainavau septynerius metus“. 
Tad kai ieškojo vadovo medikų chorui, Redai ir kilo mintis pakviesti choro vadovą R. Narkų ir, dideliam džiaugsmui,  sutikimas gautas. 

Iš vieno choro - į kitą

Ne viena mergaičių choro „Gaida“ dalyvė, baigusi muzikos mokyklą, pasirinko medikės kelią ir vėliau dainavo LSMU chore „Neris“. Jame dainavimo patirties sėmėsi ir rezidentūrą ligoninėje atlikusi gydytojai Toma Galkuvienė.

„Atvykus į ligoninę susitikom su Reda ir pirmiausia paklausė,  ar žinau, kad ligoninėje yra medikų choras. Lyg ir pažadėjau ateiti, bet trūko ryžto. Tada paėmė už rankos ir nuvedė pas vadovą - nebebuvo kur trauktis“, - dalinasi savo patirtimi choristė Toma, jau ne kartą nutraukusi šią veiklą, nes reikėjo ir rezidentūrą baigti, šeimą sukurti ir vaiką paauginti. Visur spėjanti jauna gydytoja vėl grįžo į darbą ir, žinoma, į chorą. 

„Dabar džiaugiuosi sugrįžimu. Gal buvo keista, nes čia esame neprofesionalai. Bet kolektyvas labai draugiškas, jaučiasi bendrystė. Mus visus vienija muzika – nereikia natų pažinti, reikia jas jausti širdimi. O čia yra žmonių, kurie tai jaučia ir manau, kad tai mus ir suburia į draugišką kolektyvą“, - kalbėjo medikė, negailėdama gražių žodžių nei apie chorą, nei apie jo vadovą R. Narkų, kuris vis paskambina, primena, paklausia „Ar tu mūsų nepamiršai?“.  

Nepamiršti choro, o vadovui – buvusių choro narių padeda ir pačių susikurtas puslapis socialiniame tinkle „Facebook“, kuriame informuojama apie būsimus koncertus, sveikinama su asmeninėmis šventėmis. Šis bendravimas padeda laikyti ranką ant pulso  ir iš akiračio nepaleisti nei vieno, kurie anksčiau dainavo, bet yra išvykę ar dėl kitų priežasčių nutraukę veiklą chore. 

Medicinos ir muzikos bendrystėje

Nors chore „Musica Vitae“ dainuoja dauguma medikai, bet gali dainuoti ir kitų specialybių žmonės, dirbantys ligoninėje. Priimami ir dalyvių šeimos nariai. Pataloginės anatomijos skyriaus gydytojas patanatomas Virginijus Bartulis, jau turintis patirties medikų muzikiniame gyvenime, kai dalyvavo vokalinio–instrumentinio ansamblio veikloje. Akušerio ginekologo Jono Anužio suburtas kolektyvas buvo labai mėgstamas gydymo įstaigoje, tačiau po 4-5 veiklos metų iširo. 

Žinodami šią patirti choristai kvietė Virginijų į savo būrį, bet buvęs gitaristas nesiryžo eiti dainuoti. 

„Su bosine gitara gali pasislėpti, o dainuodamas su visais – nepasislėpsi“, - baiminosi naujos patirties gydytojas. Labiausiai jis bijojo perklausos, nes žinojo, kad gali ir nepataikyti į natą. 

Deja, pradėti pažintį su choru teko ne nuo perklausos, bet nuo vakarienės. „Taip sutapo, kad ėjau į repeticiją, o kolektyvas vyko vakarieniauti ir drauge pakvietė. Draugiškas choro kolektyvas,  vadovo šiltumas pakerėjo.  Ir iki šiol niekada neteko blogo žodžio išgirsti, vadovas visada optimistas, visus pozityviai nuteikia.  „Nieko, pasistengsim, padarysim“, - guodžia ir skatina truputį pro šalį uždainuojantįjį.  

Labai svarbu gydytojui, kad chore, kur dauguma susiję su medicina ir su muzika, bendrystė,  pagalba vienas kitam, ryšys atsiranda. Net ir su žmona Nida, šeimos gydytoja, dar labiau muzika suartino. „Abu grįžtam po repeticijos ir dar toliau tęsiasi aptarimas, greitai iš tašės natas traukiam ir dar porą dainų pradainuojam. Tada jau viskas, repeticija baigiasi“, - džiaugiasi gydytojas tuo neįkainuojamu ryšiu, kuris užsimezgė dainuojant chore. 

Muzika V. Bartuliui buvo artima nuo vaikystės, jis net muzikos mokyklą buvo pradėjęs lankyti. Deja, tėvai išvyko gyventi iš Šiaulių į Šeduvą, ir muzikos, kaip ir krepšinio, teko atsisakyti. Todėl jis taip džiaugiasi dukros Janinos pasiekimais, nes ji, pasimokiusi Šiaulių muzikos mokyklos fortepijono klasėje, išvyko mokytis į M. K. Čiurlionio menų gimnaziją ir siekia profesionalumo muzikos srityje.  

Natų išmokstama ir chore

Daug gerų emocijų dainuodama šiame chore patiria Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus specialistė Ingrida Švalkūnienė ir džiaugiasi, kad pati pasiryžo nueiti į repeticiją. „Perskaičiau skyriuje skelbimą, kviečiantį į choro repeticijas.  Niekas manęs neragino eiti, neįkalbinėjo – pati atėjau pasižiūrėti. Choras repetavo ir gydytojas Linas iš karto pakvietė: „Prašom į priekį“. Ir likau,“, - džiaugiasi Ingrida radusi šiame kolektyve ne tik meilę muzikai, nes iki šiol nieko bendro su ja neturėjusi ir natų nepažinusi. To ji mokosi stropiai dabar. Labiausiai moterį užbūrė  nuostabus vadovas, nuoširdi aplinka, todėl labai smagu ateiti į repeticijas.

Prieš penkerius metus skelbimą, kviečiantį į choro repeticijas, pastebėjo ir Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus administratorė Ieva Zamarienė. Nuo tada ji ir praradusi vidinę ramybę, nes vis galvojo, kad reikėtų nueiti. Ir tik praėjusiais metais, dalyvaudama Akušerių ir slaugytojų dienos šventėje, kur pasirodė choras „Musica Vitae“, apsisprendė. 

Ievai muzika visada buvo artima. Ji baigė anuometinėjė 12-toje vidurinėje mokykloe (dabar Juventos progimnazija), sustiprintą muzikos klasę, tad dainavo ir grojo fortepijonu, ir natas puikiai skaito. 

Labiausiai džiaugiasi I. Zabarienė tuo, kad dalyvavimas chore pakeitė jos šeimos gyvenimą. „Padainavusi metus chore savo mažąja dukrą Barborą užrašėme į muzikos mokyklą. Vadovas Rimantas Narkus ją solfedžio moko. Vadovas ir vyrą Saulių pakvietė į chorą, nes mums labai reikia vyrų“, - džiaugiasi medikė, kad visa šeima dabar smagiau leidžia laisvalaikį, vienas kitą paragindami ir visi trys ateina į repeticijas, nes puikiai žino, kad ir kokia sunki diena buvo, kad ir kaip nesinori iš bamų eiti, bet daina išsklaidys nuovargį ir pagydys sielą. 

Chore – ir muzikos profesionalai

Apie ligoninėje veikiantį medikų chorą ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus slaugytojų padėjėja Nelė Braziulienė taip pat sužinojo iš skelbimų lentos. „Atėjusi dirbti į ligoninę perskaičiau skelbimą, kviečiantį į chorą. Kaip kulką mane numetė į repeticiją“, - prisimena Nelė lemtingą jai dieną, kai niekam nesakiusi pusvalandžiui pabėgo iš darbo. Medikė baiminosi, kad kolegės paskui nesijuoktų, kai ji nepraeis perklausos ir į chorą jos nepriims. 

Didžiuliai nuostabai, vadovas net netikrino jos dainavimo galimybių ir leido dalyvauti repeticijoje. 

Nelė mokydamasi J. Janonio gimnazijoje jau dainavo chore. Iki šiol jai nepamirštamas dalyvavimas 1970 metais vykusioje dainų ir šokių šventėje „Tėvynei širdies daina“. Baigusi vidurinę mokyklą Nelė įstojo į Šiaulių muzikos technikumą, (dabartinė S. Sondeckio menų gimnazija). Baigusi technikumą ji tapo profesionalia chorvede, galėjo dirbti muzikos mokytoja mokykloje ar lopšelyje-darželyje, vadovauti chorui. 

Gyvenimas pasisuko kita vaga ir, baigus muzikos mokslus, to darbo dirbti neteko. Dirbti teko dujofikacijos stotyje. Čia veikė Sigito Pečeliūno suburtas mišrus choras, kuriame dainavo dauguma vyrų. Su šiuo choru Nelei teko koncertuoti, vykti į chorų peržiūras, laimėti apdovanojimus. 

Dabar Nelės širdis plaka choro „Musica Vitae“ ritmu ir ji įsitikinusi, kad amžius dainuoti chore – ne riba. „Aš per tą tunelį po repeticijos, vykusios Chirurgijos korpuso Konferencijų salėje, skrendu. Nes taip gera dūšioje būna, tiek pasikraunu geros energijos ir emocijos, kuri sklinda iš mūsų vadovo, net nejaučiu, kad einu dainuodama“, - papasakoja moteris ne vieną atvejį, kai ją, dainuojančią tunelyje „Airišką palaiminimą“ ar kitą repetuojamą dainą, užkalbino kolegos. 

Daina suvienijo visą Nelės šeimą. Mažoji 10-tiesmetų  anūkė  dainuoja chore „ En-den-du“. Su ja močiutė dalinasi repeticijų įspūdžiais, aptaria dainas. Net ir dukra pradėjo dainuoti, ir  žentas uždainuoja, ir ašarą nubraukia, klausydamasis dukrytės dainavimo. 

Choro siela – vadovas 

Kiekvienas tądien kalbintas choro „Musica Vitae“ narys, pasakodamas apie chorą, pačiais nuoširdžiausiais žodžiais minėjo vadovą Rimantą Narkų. Jis ir kuklinosi, ir prašė choristų kalbėti ne apie jį, bet apie save. „Kiekvienas esame individualus, kiekvienas jautrus, pažeidžiamas, kiekvienas turime bėdelių ir jas stengiamės skandinti dainoje. Tai mus ir vienija“, - sakė vadovas, negailėdamas nuoširdžių žodžių kolektyvo nariams ir nusprendė atskleisti paslaptį, kaip jis patikrina naujus narius: - „Man svarbiausia, kad akys žiba, širdis dainuoja“.

Jam svarbu, kad būtų prasmingi dainų tekstai. Dainuojame kūrinius poetų Vytauto Mačernio, Vlado Šimkaus, Vytauto Kernagio, Bernardo Brazdžionio, Janinos Degutytės sukurtais žodžiais. „Man svarbu, kad nebūtų banalus tekstas, nes neturim tiek laiko ir energijos, kad iššvaistytume jį trijų sakinių tekstui. Svarbu gi puoselėti lietuvybę“, - įsitikinęs R. Narkus.  

Tai, kad jis vadovauja medikų chorui, taip pat ne atsitiktinumas. Šiuo keliu eita vos atvažiavus po muzikos studijų Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje į Šiaulius. Muzikantams anuomet miesto valdžia  skyrė bendrabutį V. M. Čiurlionio gatvėje.

Rimantas su šeima drauge su kolegomis įsikūrė trečiame aukšte, o medikai buvo apgyvendinti antrame. „Visi jauni, entuziazmo pilni, Lietuvos patriotai, lakstėme į Sąjūdžio mitingus ar žygiavome į popiežiaus Pauliaus sutiktuves, bendravome, rūpesčiais ir džiaugsmais dalinomės. Daug medikų šeimų teko pažinti, tad man nesvetimi tie žmonės. Todėl ir priėmiau kvietimą vadovauti chorui– kodėl gi ne, turint širdyje sentimentų medikams“, - prisiminė choro vadovas ne tik bendrabučio draugystes su medikų šeimomis, bet ir buvusią mokinę Redą, tapusią gydytoja ir pakvietusią jį vadovauti medikų chorui. 

Nesklandumai įveikiami dainomis

Visi chore dainuoja iš natų, jei nepažįsta - stengiasi mokytis natas ir dažniausiai tai pavyksta. Buvusios prezidentės Eglės Gasiūnaitės-Kontrimienės prisakymas vadovui buvo burti ne ansamblį, ne moterų chorą, bet mišrų chorą, tad to ir siekė. Chore dirba visi: Virginijus vadovauja vyrų partijai. Jo entuziazmas, domėjimasis muzika - paskata veikti. Šis gydytojas, muzikinę programą įsijungęs, gali ir nutransponuoti kūrinėlį, jį perrašyti, įsigilinti į autoriaus kūrybą. 

Skatina vadovas ir kitus medikus  ne tik uždainuoti, bet ir pabūti skaitovais renginių metu ir pastebi, kad dažnas gali nustebinti vis naujais  talentais. „Nelė savo pavyzdžiu įrodo – nėra blogo nusiteikimo chore. Reda – prezidentė, gali ir būgnais mušti, ir ukulėlė skambinti.  Į tai žiūrime kūrybiškai – oi kiek daug tų pareigybių ir talentų telpa chore“, - kiekvienam rasdamas gerą žodį pasakoja choro vadovas. 

Talentingi ir balsingi, pasak vadovo, yra visi. Pats studijų metais mėgęs padainuoti ir solo, dabar kitus skatina išmėginti tuos nežinomus vandenynus. Drąsūs jie, Ieva, Toma, ar Paulius –  jie gali ir solo padainuoti, pagroti.

Vadovas pastebi, kad po choro pasirodymų sulaukia ne tik  komentarų, įvertinimų, kurie skatina stengtis. Bet būna, kad po koncerto ir norinčiųjų dainuoti chore daugėja. Per tuos penkerius metus choras galėjo išsiplėsti ir iki akademinio choro skaičiaus. Bet vieni pabūna trumpiau, kiti ištikimai laikosi – nuo pirmos repeticijos. Ir ne keista, nes į chorą ateina ir rezidentų, kurie baigę kursą išvyksta į universitetą arba dirbti kitur. Kiti šeimą sukuria ar vaikų susilaukia, ir tenka atsisveikinti ne tik su choru, bet ir su Šiauliais.  

Pasak vadovo, daug kas priklauso ir nuo bendros situacijos. Buvo pandemija – choro likimas pakibo ant plauko. Dabar vyksta karas, ir veikia ne tik bendrą nuotaiką, bet ir kelia nestabilumo jausmą. „Mes dainomis atlaikome visus nesklandumus“, - įsitikinęs choro vadovas.  

Nors choro veiklą finansuoja ligoninės administracija, tačiau to nepakanka. Įkūrus asociaciją „Mišrusis choras Musica Vitae“, yra galimybė norintiems remti šį chorą, pervedant 1,2 proc. pajamų mokesčio. Tačiau svarbiausia, kad dar plėstųsi choro gretos, kad visi, dirbantys ligoninėje ir norintys dainuoti, išmėgintų savo jėgas antradieniais ir ketvirtadieniais Chirurgijos korpuso konferencijų salėje vykstančiose repeticijose, kur gimstanti meilė dainai plinta ne tik į choristų šeimas, bet tuneliais ir koridoriais keliauja į visus skyrius.