PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2018 m. Liepos 20 d. 13:04

Chirurgui V. Abalikštai - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius

Šiauliai

Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus vedėjui, Nusipelniusiam Lietuvos gydytojui Vincui Abalikštai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių prisegė ir apdovanojimą įteikė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. (Asmeninio albumo nuotr.)

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


45968

Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus vedėjo Vinco Abalikštos darbas įvertintas dviem valstybiniais apdovanojimais. LR sveikatos apsaugos ministerijoje (2006 metais) suteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas ir įteiktas Nusipelniusio Lietuvos gydytojo garbės ženklas.

O šių metų liepos 6-ąją, Valstybės dieną, už nuopelnus šalies sveikatos priežiūros srityje Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 70-tąjį gimtadienį pasitinkantis chirurgas, eidamas atsiimti apdovanojimo, suprato, kad jam suteiktas apdovanojimas – visos ligoninės veiklos įvertinimas.

Į mediciną - atsitiktinai

Gyvenimo kelio pasirinkimo vingių neišvengė Vincas Abalikšta. Dar mokydamasis Dūkšto vidurinėje mokykloje (Ignalinos raj.) visada svajojo tapti matematiku, nes skaičiai buvo didžiausia jo aistra. Tačiau ši svajonė sudužo, kai, besimokant paskutinėse klasėse, išvyko mylimas matematikos mokytojas ir Vincas matematikos atsisakė. Mokytis dar teko dvejus metus, o kuo būti taip ir neapsisprendė.

Įgijęs vidurinės mokyklos atestatą dar nežinojo, kokiu keliu sukti. Atsitiktinai atėjo mintis Kaune studijuoti mediciną.

Įveikęs didelį konkursą 1967 metais tapo anuometinio Kauno medicinos instituto studentu. Vincas sugebėjo ne tik puikiai mokytis, bet ir šeimą studijų metais sukūrė. Žmona būsimoji stomatologė buvo kilusi iš Klaipėdos, tad teko spręsti, kur rinktis paskyrimą.

Jauna medikų šeima pasirinko Šiaulius, nes jie buvo vidurkelyje tarp Dūkšto, kur gyveno jo tėvai, ir Klaipėdos, kur gyveno žmonos artimieji. Nuo 1973 metų Šiauliuose įsikūrę Vincas ir Jovita Abalikštos susilaukė dviejų sūnų Martyno ir Tomo bei penkių vaikaičių.

Jauną chirurgą gelbėjo... šukuosena

Pasak V. Abalikštos, chirurgo specialybė – vyriška, rizikos doze, maloniais įspūdžiais grįsta profesija, garantuojanti įdomų ir aktyvų gyvenimą. Į šios profesijos paslaptis pradėjo gilintis, dirbdamas Chirurgijos skyriuje, kuriam vadovavo a. a. Benediktas Devėnas. Jaunam chirurgui neretai tekdavo pavaduoti patyrusį kolegą ir mokytis administracinio darbo bei pilvo chirurgijos paslapčių. Ir šiandien dviem valstybiniais apdovanojimais įvertintas chirurgas sako, jog šiame darbe būtina pasitikėti savimi, reikia sėkmės ir profesionalumo nepadaryti klaidos bei kritiniu atveju priimti teisingus sprendimus tam, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta.

Ketvirtais darbo metais V. Abalikštai buvo patikėtas konsultanto darbas Šiaulių krašte – tekdavo vykti į krašto ligonines, prireikus aukštesnio lygio specialisto konsultacijos ar operacijos. Būdavo ir taip, kad ligoniai atsisakydavo operacijos, nes nepasitikėjo jaunu gydytoju.

„Mane kepurė jaunino. Kai nusiimdavau kepurę, pacientas nuomonę pakeisdavo ir operuotis sutikdavo“, - pasakojo V. Abalikšta.

Chirurgo darbą vertino ir pacientai, ir kolegos. 1992 metais jam suteikta aukščiausia chirurgo kvalifikacinė kategorija. Sveikatos apsaugos ministerijai įvedus gydytojų licencijavimą, turi abdominalinės (pilvo organų) gydytojo licenciją. Pagal šią licenciją V. Abalikšta dirbo nuo 2004 metų iki šiol.

Kai buvęs vienas Chirurgijos skyrius nebetenkino ligoninės poreikių,1996 metais buvo įkurtas II chirurgijos skyrius. 23 metų chirurginės patirties turinčiam V. Abalikštai patikėtos skyriaus vedėjo pareigos. Drauge su slaugytoja Regina Noreikiene ėmėsi nelengvo skyriaus kūrimo darbo. Skyriui gydytojas vadovauja iki šiol, ir džiaugiasi, jog suburtas darbštus ir profesionalus kolektyvas.

Vedėjas turi kuo didžiuotis ir džiaugtis. Buvusiai skyriaus vyresniajai slaugos administratorei Reginai Noreikienei yra suteiktas Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas, jai įteiktas Nusipelniusio Lietuvos darbuotojo Garbės ženklas. Šiais metais Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos vardas suteiktas ir Nusipelniusios Lietuvos slaugytojos Garbės ženklas įteiktas skyriaus slaugytojai Reginai Rupšienei.

Naujos patirtys ir metodikos

Skyriaus vedėjui tenka atsakyti ne tik už savo, bet ir už kolegų darbą. Chirurgas nepamiršo nei vieno paciento, kurio gyvybei grėsė pavojus. Nepamiršta ir buvusių klaidų. Nestigo ir sudėtingų operacijų bei neįtikimų sėkmės atvejų.

Nuo 1997 metų chirurgas Vincas Abalikšta buvo paskirtas Šiaulių krašto vyriausiuoju chirurgu, tad patirties, greitos orientacijos ir ryžto reikėjo ir daugiau.

Medicina – sparčiai modernėjanti sritis. Didelis šuolis chirurgijoje buvo 1982 metai, kai Šiauliuose buvo įdiegta lazerinė technika. Operacijų lazeriu pradininkas buvo Vincas Abalikšta. Tačiau šis metodas neilgai buvo taikomas, nes aparatūra buvo neefektyvi.

Diagnostika, ypač tulžies latakų patologijos, labai pagerėjo, kai buvo įsisavinti tulžies latakų endoskopiniai tyrimai. Įsisavinęs diagnostines procedūras V. Abalikšta tobulino tulžies latakų operacijas.

1994 metais Šiaulių krašte pradėtos pirmosios videolaparoskopinės operacijos, atliekami endoskopiniai tyrimai. V. Abalikšta Šiaulių krašte pirmasis ir atliko laparoskopines operacijas. Pasak gydytojo, dabar šios operacijos – kasdienybė. Labiausiai gydytojo mėgstamos ir puikiai įsisavintos gastroenterologinės operacijos bei pacientų po skrandžio operacijų gydymas. Šiuo metu laparoskopu atliekamos ir onkologinės operacijos.

Bene sunkiausios ir sudėtingiausios – kasos operacijos. Tad ir jos tekdavo patyrusiam specialistui. Patirties V. Abalikša sėmėsi ne tik ligoninėje. Gydytojas sako, jog darbo pradžia buvo sėkminga, kai jam, jaunam chirurgui, buvo patikėta važinėti į rajono ir apskrities ligones. Patirties trūko, nes anuomet jauni chirurgai nebuvo tiek parengti, kaip šių dienų gydytojai, kurie chirurgijos mokosi 13 metų. Kvalifikaciją teko kelti Kauno, Vilniaus universitetuose, stažuotasi Minske, Sankt Peterburge, Maskvoje.

Profesionalumas augo, ir chirurgo patirties prireikė ne tik skyriaus bei Šiaulių krašto gydymo įstaigų pacientams. V. Abalikšta niekada nešykšti patarimų, konsultacijų ne tik kolegoms, su kuriais bendrauja nuo jaunystės, bet ir jauniesiems kolegoms, skatina juos domėtis naujovėmis.

Atsakomybė už visą ligoninę

Tai, kad V. Abalikštos laukia darbo įvertinimas, gydytojas įtarė, kai Personalo skyriaus vedėja Gitana Beinorienė ėmė tikslinti jo asmeninius duomenis. Tačiau gydytojas buvo labiau linkęs manyti, jog domėtis jo biografija skatina artėjantis 70-ties metų jubiliejus, po kurio planuoja atsisveikinti su chirurgo darbu ir ligonine. Gydytojas neslepia, jog ir sveikata šlubuoja, ir tėviškė daug labiau traukia, nes ten dar daug nenuveiktų darbų. Norisi daugiau dėmesio skirti, (gal ir pavėluotai), šeimai, visiems penkiems vaikaičiams: Justinai, Valdui, Matui, Ugnei ir Beatai. Ypač senelis džiaugiasi plaukiko Valdo pasiekimais.

Su apdovanojimu gydytoją sveikino ne tik vaikai, vaikaičiai, kolegos, bet ir medžiotojai, pradžiuginę nuotrauka su improvizuotu ordinu. Džiaugiasi ir ligoninės vadovai, kad gydytojo 45-erių metų darbas ligoninėje įvertintas dviem Vyriausybiniais apdovanojimais, daugelio Šiaulių merų bei ligoninės administracijos padėkomis. Vincui Abalikštai, pirmajam ligoninėje, įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius. Nepamirštama ordino įteikimo ceremonija, šventiška aplinka Prezidentūroje.

Renginio vedėjui Marijui Žiedui paskelbus gydytojo pavardę, teko žengti link scenos, kur laukė šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė, įteikusi garbingus apdovanojimus 57 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams, labiausiai nusipelniusiems Lietuvai ir šalies vardo garsinimui pasaulyje.

„Nebuvo paprasta, nuo jaudulio net keliai virpėjo“, - su šypsena gydytojas dalinasi įspūdžiais iš iškilmingos šventės, skirtos Valstybės dienai paminėti. Ir tas jaudulys, anot chirurgo, ne be pagrindo. Jis suprato, jog garbingas apdovanojimas skirtas ne jam vienam – tai visos gydymo įstaigos įvertinimas bei visų triūso rezultatas. Tik darniame ir darbščiame kolektyve gali užaugti aukštos kvalifikacijos specialistas, savo darbo profesionalas, mylintis ne tik savo profesiją, bet ir žmones, kurių sveikatai skirti beveik penki gyvenimo dešimtmečiai.

Zita KATKIENĖ, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė

www.siauliuligonine.lt