„Charlie Hebdo“ išleidžia specialių leidinį islamistų išpuolio 10-osioms metinėms

Pasaulis

Išpuolio „Charlie Hebdo“ redakcijoje metinės. / SCANPIX

BNSŠaltinis: BNS

Prancūzijos satyrinis laikraštis „Charlie Hebdo“ pirmadienį išleido specialų numerį, skirtą islamistų atakos leidinio redakcijoje, kai buvo išžudyta dalis jo darbuotojų, 10-osioms metinėms.

Pirmajame puslapyje skelbiamas piešinys, kuriuo pagerbiamas ateistinio laikraščio egzistavimas, bei antraštė „Nesunaikinamas!“. Keturi numerio puslapiai skirti karikatūrų, pašiepiančių Dievą ir religinius lyderius, konkurso rezultatams.

„Satyra turi dorybę, kuri mus įgalino ištverti šiuos tragiškus metus: optimizmą“, – sakoma direktoriaus Laurent'o Sourisseau, pasirašinėjančio Risso slapyvardžiu, redakciniame straipsnyje. Rissas išgyveno 2015-ųjų sausio 7-os žudynes, kai žuvo 12 žmonių, tarp jų – aštuoni redakcijos darbuotojai.

„Jei nori juoktis, reiškia, nori gyventi. Juokas, ironija ir karikatūros yra optimizmo apraiškos. Kad ir kas nutiktų, dramatiškas ar džiugus dalykas, noras juoktis niekada nedings“, – sakė Rissas.

2015-ųjų išpuolis, įvykdytas dviejų alžyriečių kilmės, bet Paryžiuje gimusių brolių, kaip teigiama, buvo kerštas už „Charlie Hebdo“ sprendimą publikuoti pranašo Muhammado karikatūras.

Vienų žymiausių Prancūzijos karikatūrininkų išžudymas žymi kruvinų „al Qaeda“ bei „Islamo valstybės“ (IS) išpuolių virtinės pradžią. Per šiuos išpuolius buvo nužudyta šimtai žmonių Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos valstybėse.

Specialus „Charlie Hebdo“ numeris prekyboje pasirodys antradienį. Tą pačią dieną suplanuoti minėjimai, kuriuose dalyvaus prezidentas Emmanuelis Macronas ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo.

Kassavaitinis leidinys ragino karikatūrininkus pateikti savo juokingiausias ir nedoriausias Dievo karikatūras tipiškai provokuojančiam konkursui.

„Taip, mes galime juoktis iš Dievo, ypač jeigu jis egzistuoja“, – sakoma antraštėje virš 40 geriausių karikatūrų, kurias laikraštis atrinko iš daugiau nei 350 pateiktų darbų.

Tarp įprastai įžūlių ir seksualiai provokuojančių piešinių yra vienas su užuomina apie pranašą Muhammadą: prie šio piešinio prirašyta: „Jei aš nupiešiu kažką, kuris piešia kažką, kuris piešią kažką, kas piešia Muhammadą, ar tai leistina?“.

Jame vaizduojamas karikatūrininkas, piešiantis kitą karikatūrininką, kuris kuria piešinį kito karikatūrininko, piešiančio barzduotą figūrą, primenančią pranašą Muhammadą.

Kitas piešinys, regis, vaizduoja krikščionybės, judaizmo ir islamo lyderius kaip trigalvį šunį.

Apklausos rezultatai

Šios savaitės numeryje perspausdinama viena žinomiausių ir kontraversiškiausių leidinio iliustracijų iš 2005-ųjų. Jos pavadinimas – „Muhammadas, prislėgtas fundamentalistų“.

Iliustracijoje vaizduojamas akis prisidengęs pranašas, sakantis: „Sunku būti mylimam idiotų.“

Piešinio autorius – vienas žymiausių Prancūzijos karikatūrininkų Cabu (Kabiu), kurį prieš dešimt metų nušovė kaukėti ir automatais AK-47 ginkluoti užpuolikai, įsiveržę į laikraščio redakciją.

Skelbiami ir apklausos Prancūzijoje – spaudos laisvės, karikatūros ir šventvagystės klausimais – rezultatai. Apklausą vykdė apklausų grupė „Ifop“ kartu su „Charlie Hebdo“.

Rezultatai rodo, jog 76 proc. respondentų suvokia saviraiškos laisvę ir laisvę piešti karikatūras kaip pagrindines teises, o 62 proc. tiki, jog žmonės turi teisę šaipytis iš religinių įsitikinimų.

„Charlie Hebdo“ žudynės sukėlė palaikymo bangą, kurią simbolizavo frazė „Je Suis Charlie“ („Aš esu „Charlie“), skirta pagerbti nužudytus karikatūrininkus Cabu, Charbą, Wolinski ir kitus.

Tačiau tai taip pat nulėmė klausimus, o kartais ir piktą reakciją kai kuriose musulmoniškose šalyse dėl „Charlie Hebdo“ provokuojančio, dažnai įžūlaus humoro, tapusio ilgalaike prancūzų karikatūrų tradicija.

Nuo pat įkūrimo 1970-aisiais, laikraštis reguliariai išbando Prancūzijos kovos su neapykantos kalba įstatymų ribas. Šie įstatymai skirti apsaugoti mažumas, tačiau leidžia šventvagystę ir religijos pašiepimą.

Žodžio laisvės Prancūzijoje gynėjai galimybę šaipytis iš religijos laiko teise, įgyta per šimtmečius kovų už išsilaisvinimą iš Katalikų Bažnyčios įtakos.

Kritikai teigia, jog kassavaitinis leidinys kartais peržengia ribas ir skleidžia islamofobiją, ir atkreipia dėmesį į ankstesnes pranašo Muhammado karikatūras, kuriomis, regis, islamas susiejamas su terorizmu.

„Mintis yra ne publikuoti bet ką, o publikuoti viską, kas verčia žmones dvejoti, reflektuoti, kelti klausimus, o ne likti uždarytiems ideologijos“, – laikraščiui „Le Monde“ lapkritį sakė Rissas.

Vieno rugpjūtį išleisto numerio titulinio puslapio iliustracija, kurioje Švč. Mergelė Marija buvo pavaizduota serganti b-raupais (beždžionių raupais), paskatino dvi Prancūzijos katalikų organizacijas pateikti teisinius skundus.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt