Centrinis Šiaulių parkas bus pritaikytas aktyvių šeimų pramogoms

Antradienį Šiaulių miesto savivaldybėje visuomenei pristatytas miesto centrinio parko sutvarkymo techninis projektas. Architektai iš sostinės, gavę Šiaulių savivaldybės užduotis, parengė projektą, kad parkas taptų Šeimos aktyvaus laisvalaikio parku su krepšinio, tinklinio, petankės, lauko treniruoklių, žaidimų aikštelėmis, fontanų čiurkšlėmis, riedlenčių parku, piknikų pieva ir pan. Statybos darbai turėtų pajudėti kitąmet.

Įėjimas nukeltas gilyn, estrada priklausys riedutininkams

Centrinis Šiaulių parkas su liūdnai stūksančiu, neveikiančiu apžvalgos ratu šiuo metu dažniausiai sulaukia dviratininkų, karstynių aistruolių ar ramiai pasivaikštinėti norinčių šiauliečių.

UAB „Infes“ atstovė architektė Giedrė Čeponytė, pristatydama techninį projektą, kalbėjo, kad parkas po sutvarkymo bus grąžintas visiems šiauliečiams, jų šeimoms. Bus sukurta uždarų takų sistema, skirta lėtai praleist laiką, pailsėti, atsipūsti, saugiai pabūti. Taip pat bus sukurta daugiau šviesių erdvių, padaugės žydinčių augalų ir želdinių, dekoratyvinių krūmų.

Pagrindinis įėjimas į parką bus nukeltas toliau, nei yra šiuo metu. Taip tikimąsi sukurti atviresnę erdvę, o dešinėje įėjimo pusėje gali būti numatyta vieta kavinei.

Vingiuotam takui vedant estrados link, dešinėje pusėje numatyta vaikų žaidimų aikštelė, kairėje – tenisas, petankė, kuklesni žaidimai.

Dalis apleistos estrados bus rekonstruota į nuožulnią ir lygią teritoriją su rampomis, dalis bus palikta žiūrovų tribūnoms. Čia įsikurs riedlentininkų ir riedutininkų parkas.

Netoliese bus vaikų žaidimų aikštelės, sporto treniruokliai, krepšinio aikštelės, dar toliau, šiaurinėje parko dalyje, numatyta įkurti bangomis valdomų elektromobilių aikštelę. Šunų vedžiojimo aikštelė numatyta toliau nuo Žemaitės gatvės – pačiame parko pakraštyje.

Kadangi parke pakankamai drėgnų vietų, gruntas durpingas, grunto „atkovojimui“ nuo šlapynės siūloma įrengti vandens telkinį, sumontuoti tiltelius per šlapesnes vietas.

„Laipynių prašysime pasitraukti į šiaurinę parko pusę, kad jie netaptų pagrindine parko ašimi, kaip yra dabar“, – teigė architektė.

Palaipsniui pasikeis visa augmenija

Parke planuojama pasodinti daug pavėsį mėgstančių daugiamečių žydinčių augalų. Jie suformuotų užtvaras nuo kylančio triukšmo.

Parkas bus aptvertas ažūrine metalo tvora ir apšviestas bei saugomas nuo vandalų. Vaisių ir Žemaitės gatvėse planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelės.

Iškirsti medžių parke kol kas neplanuojama, tačiau per kelias dešimtis metų augmenija parke turės pasikeisti. Šiuo metu didžioji parko medžių dalis yra geros arba labai geros būklės.

„Tokie parkai, kalbant apie želdinius, padaromi per 7–15 metų. Palaipsniui visa augmenija turės pasikeisti ir to nereikėtų bijoti“, – sakė architektė.

Šiauliečiai domėjosi, kiek miestui gali kainuoti parke pasodintų dekoratyvinių želdinių priežiūra. Projektuotojai teigė ateityje pateiksiantys detalius skaičiavimus. „Vilniaus Bernardinų sodo priežiūra aktyviuoju vasaros laikotarpiu per mėnesį su 6,5 etato kainuoja 25 tūkst. Eur“, – pavyzdį pateikė architektė.

Kritika ir pasiūlymai

Pamažu įtampa ėmė kaisti ir šiauliečiai projektuotojams išsakė daug kritikos žodžių.

Architektas Algimantas Černiauskas teigė, kad parkas nėra iškirpta miesto detalė ir domėjosi, kaip parkas inkorporuojamas į bendrą miesto urbanistinį audeklą.

„Nupasakojimas, kur pasuki, į kairę ar dešinę – ne esminis dalykas. Tokios dėmės neturėtų likti, turi būti aiški pozicija. Pasigedau tvirto scenarijaus, kas kur šunelį vedžioja ar kas kur žaidžia, tai – įprastinis miesto gyvenimas. Turėtumėte pasiūlyti pagrindinį scenarijų. Lietuvoje yra puikių pavyzdžių, tokių kaip Marijampolės poezijos parkas – puikus, preciziškai padarytas darbas su mažąja architektūra, Maironio parkas Raseiniuose, jau nekalbu apie visą Telšių ežero pakrantę“, – sakė architektas.

Skulptorius ir Tarybos narys Gintautas Lukošaitis piktinosi, kodėl projektuotojai nepasidomėjo parko gilia istorija. „Jums reikėtų apmąstyti parko temą, istoriją. Dabar matau vienodą nuobodų parką su krūmeliais-takeliais. Nėra jokios ambicijos, ir mane tai liūdina. Juk parkas yra istorinis miesto parkas“, – sakė jis, pridurdamas jaučiantis projekte mėgėjystę.

G. Lukošaičiui buvo paaiškinta, kad kalba eina ne apie istorinį Didždvario parką, bet tą, kuris pasodintas, įkurtas sovietmečiu ir yra šalia istorinio parko.

Kultūros atstovams prireikė dar vienos kultūros renginių erdvės

Deimantė Bačiulė, Šiaulių kultūros centro vedėja, teiravosi, ar šiuo metu esanti vargana estrada liks erdve, kurioje galės vykti kolektyvų pasirodymai? Taip pat ji domėjosi, ar estrada būtų pritaikyta pasirodymams žiemą.

G. Čeponytė atsakė, kad visiškai estrada nenaikinama, sėdimosios vietos liks, tad erdve su sportuojančiais jaunuoliais meno kolektyvai galės dalintis. Riedutininkų aikštelę įmanoma pritaikyti ir žiemos pramogoms, tačiau tam tektų nukirsti nemažai medžių.

Vyresnio amžiaus šiauliečiai teiravosi, kodėl parke nėra erdvių senyvų žmonių kultūros renginiams. Projektuotojai atsakė, kad pagal savivaldybės užduotį miesto centrinis parkas turi tapti aktyvaus poilsio zona.

„Yra suprojektuota lygių krepšinio aikštelių. Vyresni šiauliečiai jose gali susirinkti, šokti, grojant orkestrui“, – teigė pranešėja.

Architektė Giedrė Mendoza Herrera, kuriai dirbant Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja ir buvo suformuota užduotis parko projekto rengėjams, paaiškino, kad tikslas buvo infrastruktūros erdvei suteikti identitetą, kad parkas būtų šeimos aktyvaus laisvalaikio vieta.

„Istorinis rūmų ansamblio parkas turėtų būti skirtas menui ir kultūrai. Istoriniame parke yra numatyta skulptūrų alėja, tam tikri botanikos įvairovės plotai. Bulvaras turi savo identitetą, planuojamas amfiteatro išplėtimas iki 500 vietų, tad renginiai persikels ten. Prisikėlimo aikštė – didelių masinių renginių vieta, Talkšos ežero pakrantėje susijungia gamta, istorija, sportas, menai. Kiekviena miesto erdvė turi savo identitetą. Kiekvienos erdvės negalime padaryti universalios. Kai yra viskas – nėra nieko“, – sakė architektė.